Protestai Minske

Vokietija sustabdė dalyvavimą konsultacinėje grupėje su Baltarusija

(atnaujinta 17:30 2020.08.31)
Vokietijos ir Baltarusijos strateginės konsultacinės grupės, sukurtos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų iniciatyva, nariai iš Vokietijos nusprendė nedelsiant nutraukti savo dalyvavimą joje

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Vokietijos ir Baltarusijos konsultacinės grupės nariai Vokietijoje sustabdė darbą, nes dėl dabartinių įvykių Baltarusijoje jos tikslai plėtoti dvišalius santykius nepasiekiami, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kristoferis Burgeris (Christopher Burger). Apie tai praneša RIA Novosti.

"Taip pat galiu jus informuoti, kad dėl pastarojo meto įvykių Baltarusijoje Vokietijos ir Baltarusijos strateginės konsultacinės grupės, sukurtos abiejų šalių užsienio reikalų ministrų iniciatyva, nariai iš Vokietijos nusprendė nedelsiant nutraukti savo dalyvavimą joje", — sakė jis pirmadienį vykusios trumposios spaudos konferencijos metu.

Jis paaiškino, kad grupės tikslas yra plėtoti dvišalius santykius politikoje, ekonomikoje ir kultūroje.

"Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, tai nepasiekiama", — sakė jis.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų.

Opozicijos teigimu, rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja. Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, buvo panaudotos ašarinės dujos, vandens patrankos, garsinės granatos ir guminės kulkos. Vėliau teisėsaugos institucijos liovėsi slopinti mitingus ir naudoti jėgą.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — per 120 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia pranešė apie trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Baltarusija, Vokietija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (319)
Dar šia tema
Landsbergis pasiūlė Tichanovskajai įsteigti "Baltarusijos atstovybę" Vilniuje
Talinas paskelbė apie Minsko atsisakymą priimti Baltijos šalių premjerus Baltarusijoje
Nausėda paskelbė pasirengęs Minskui skirti sankcijų sąrašą
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (319)
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis

Karbauskis pristatė leidinį apie Landsbergius ir kitus "neliečiamuosius" Lietuvoje

(atnaujinta 20:18 2020.09.18)
"Valstiečių" lyderis leidinyje surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pristatė savo leidinį, kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą".

Apie tai politikas parašė savo Facebook paskyroje. Leidinys gavo pavadinimą "Neliečiamieji".

Karbauskis pažymėjo, jog jaučia pareigą pasakyti žmonėms, kodėl jo partijos atstovų nemėgsta "Landsbergiai, konservatoriai ir jiems pataikaujančios partijos, pradedant liberalais, baigiant Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais, kurie tapo konservatorių satelitine partija".

"Žmonės turi žinoti, kas sieja Landsbergių šeimos verslą, konservatorių partiją su privačiais pensijų fondais; kaip buvo padaryta milžiniška žala valstybei, žmonėms, ekonomikai nesąžiningai vystant šaliai reikalingus strateginius projektus, kaip iš jų vystymo buvo ciniškai pelnomasi, visiškai negalvojant nei apie projektų reikšmę valstybei, nei apie atsakomybę prieš Lietuvos žmones", — pareiškė politikas.

"Neliečiamaisiais", pasak Karbauskio, valdantieji dar pernai pradėjo vadinti Landsbergius, "iškiliausius" konservatorius, Dalią Grybauskaitę, Roką Masiulį ir kitus "elito" atstovus, nes bandydami kelti viešai problemas, jiems aiškiai buvo leidžiama suprasti, kad dėl kai kurių valstybei galimai didelę žalą padariusių projektų, kuriuose sukosi "neliečiamieji", negalima pradėti tyrimų.

Politikas pažymėjo, jog leidinyje pasidalijo informacija, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai", nes visa tai valdantieji anksčiau viešino socialiniuose tinkluose, viešai kėlė klausimus, tačiau didžiosios žiniasklaidos dėmesio tai nesulaukė.

"Net neabejoju, kad po šio leidinio pasirodymo konservatoriai mus vėl ims kaltinti, kad dirbam ne Lietuvai, tačiau man per šiuos metus kilo taip pat daug klausimų. Pavyzdžiui, o kam gi dirba jie, nes visur, kur jie pasirodydavo, pasibaigdavo nuostoliais, pradedant Mažeikių naftos pardavimu, baigiant SGD projekto įgyvendinimu? Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad tokio masto dalykai dėjosi mūsų valstybėje, kol nepradėjo liudyti Grybauskaitės valdomos prezidentūros užtildyti prokurorai. Jie negalėjo apginti jūsų bei valstybės interesų, nes jiems neleista to padaryti. Jiems neleista tirti, kaip "neliečiamieji" ir jų statytiniai viena ranka švaistė valstybės milijonus konsultacijoms, perkant orą, o kita — iš esmės tuo pat metu nurėžinėjo pensijas ir kitas žmonių pajamas, kurie turėjo padengti "neliečiamųjų" padarytus nuostolius", — pažymi Karbauskis.

Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Viešasis transportas Vilniuje

Lietuvos gyventojai rugsėjo 22-ąją kviečiami nemokamai važinėti viešuoju transportu

(atnaujinta 18:35 2020.09.18)
Tarptautinės dienos be automobilio proga nemažai šalies savivaldybių suteiks galimybę miestų gyventojams nemokamai važiuoti miesto viešuoju transportu, o Birštono kurorto gyventojai ir svečiai nemokamai bus keliami keltu per Nemuną

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Rugsėjo 22 dieną Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis minės Tarptautinę dieną be automobilio.

Šios dienos proga kai kuriuose šalies miestuose viešasis transportas visą dieną bus nemokamas.

Pirmieji pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu jau šį savaitgalį, rugsėjo 19–20 dienomis, galės Tauragės rajono savivaldybės gyventojai ir svečiai, sakoma Aplinkos ministerijos Facebook paskyroje paskelbtame pranešime.

Anot ministerijos, rugsėjo 22 dieną viešasis transportas veš nemokamai Vilniaus miesto, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Palangos, Druskininkų savivaldybėse, taip pat Biržų rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Utenos rajono, Radviliškio rajono savivaldybėse.

Pažymima, kad Birštono kurorto gyventojai ir svečiai šią dieną nemokamai bus keliami keltu per Nemuną.

Tegai:
nemokamas transportas, Lietuva, Diena be automobilio