Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

JT Generalinės Asamblėjos sesijoje bus parodytas Rusijos prezidento pareiškimas

(atnaujinta 11:18 2020.09.02)
Iš viso per bendras diskusijas žodis bus suteiktas 121 valstybės lyderiui, 54 vyriausybių vadovams, 16 užsienio reikalų ministrų, vienam vicepremjerui, dviem advokatams ir vienam viceprezidentui

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. 75-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje bus parodytas Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaizdo pranešimas. Tai rodo išankstinis pranešėjų sąrašas, kurį pateikė organizacija.

Aukšto lygio diskusija vyks rugsėjo 21–29 dienomis. Pirmąją bendrų diskusijų dieną, 22 dieną, pirmasis kalbą sakys Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro), po jo kalbės Amerikos vadovas Donaldas Trampas. Tada kalbės Turkijos, Kinijos, Čilės ir Kubos lyderiai. Putinas įrašytas septintu numeriu.

Tryliktu numeriu auditorija išklausys Irano prezidentą Hasaną Ruhanį (Hassan Rouhani), po kurio kalbės Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas.

Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio pranešimas numatytas antrąją diskusijų dieną — rugsėjo 23 d. Tada kalbės Venesuelos lyderis Nikolas Maduras (Nicolás Maduro). Libijos vadovas kalbės 24 dieną, Italijos vyriausybės vadovas — 25 d. Taip pat bus išklausyti Japonijos ministro pirmininko ir Gruzijos vyriausybės vadovo kreipimaisi.

Tikimasi, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson) kalbės rugsėjo 26 dieną. Iš Baltarusijos bus transliuojamas respublikos Užsienio reikalų ministerijos vadovo Vladimiro Makėjaus pranešimas. Tą pačią dieną numatyta Sirijos ministro pirmininko pavaduotojo kalba. Pagal preliminarų sąrašą bendras diskusijas rugsėjo 29 d. užbaigs Izraelio ministras pirmininkas, taip pat Naujosios Zelandijos ir KLDR laikinieji patikėtiniai.

Iš viso per bendras diskusijas žodis bus suteiktas 121 valstybės lyderiui, 54 vyriausybių vadovams, 16 užsienio reikalų ministrų, vienam vicepremjerui, dviem advokatams ir vienam viceprezidentui. Kol kas tik JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė apie galimą asmeninį dalyvavimą JT Generalinės Asamblėjos sesijos renginiuose.

Anksčiau dabartinis Generalinės Asamblėjos pirmininkas Tidžanis Muhamadas-Bandė (Tijjani Muhammad-Bande) dėl COVID-19 pandemijos rekomendavo surengti aukšto lygio diskusijų savaitę vaizdo pranešimų formatu, kurie bus rodomi organizacijos salėje, dalyvaujant ne daugiau kaip dviem diplomatams iš kiekvienos šalies. Kaip alternatyvą jis pasiūlė variantą, kai nuolatiniai valstybių atstovai JT įgarsintų savo lyderių kalbas.

Galiausiai nuspręsta, kad kiekviena valstybė narė, šalis stebėtoja ir Europos Sąjunga gali pateikti iš anksto įrašytą valstybės vadovo, viceprezidento, princo ar princesės, vyriausybės vadovo, ministro ar jo pavaduotojo pareiškimą: jie bus transliuojami Generalinės Asamblėjos salėje bendrų diskusijų metu. Tokiu atveju vadovai gali kalbėti asmeniškai, tačiau bet kuriuo atveju delegacijų skaičius bus apribotas vienu ar dviem atstovais iš kiekvienos šalies.

Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, Rusija, Vladimiras Putinas
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Nord Stream-2 statyba

JAV sudarys koaliciją prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 10:35 2020.09.22)
JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad dujotiekis kelia rizikas Europai, nes sukuria priklausomybę nuo Rusijos dujų

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Vašingtonas formuoja koaliciją, siekdamas užkirsti kelią "Nord Stream-2" statybos užbaigimui, interviu Vokietijos leidiniui "Bild" pareiškė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas.

Pasak jo, Amerika mano, kad dujotiekis kelia rizikas Europai, nes sukuria priklausomybę nuo Rusijos dujų, o taip pat kelia grėsmę Ukrainai, ir tai "labai jaudina daugelį vokiečių".

Pompėjas pareiškė, kad JAV "dirba", kad sustabdytų dujotiekio statybas, taip pat paragino Vokietijos valdžios institucijas "laikytis tos pačios nuomonės" ir ryšium su situacija su tinklaraštininku Aleksejumi Navalnu  ir dėl "realių pasekmių saugumui", kurias sukelia "priklausomybė" nuo dujų iš Rusijos.

Valstybės sekretorius neatmetė, kad JAV atsakys į situaciją su Navalniu dėl "nepriimtino cheminio ginklo naudojimo".

Vokietijos žiniasklaida praėjusią savaitę rašė, kad Vokietijos valdžia esą pasiūlė JAV milijardinį sandorį mainais į Vašingtono atsisakymą sankcionuoti projektą, išreiškusi pasirengimą finansuoti dviejų terminalų statybą Vokietijoje, kad gautų amerikiečių suskystintas gamtines dujas.

Oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas, atsakydamas į prašymą pakomentuoti šias publikacijas, pareiškė, kad bet kokios ministrų derybos ir susirašinėjimai yra slapti, apie jų turinį nieko nepranešama.

Jis pridūrė, kad Berlynas palankiai vertina kuo daugiau dujų tiekimo šaltinių, įskaitant SGD.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
dujos, Rusija, Europa, JAV, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europarlamentaras papasakojo apie "Nord Stream-2" užkulisius
Vokietijoje teigiama, kad nutiesta 97 % "Nord Stream-2"
Ukraina įvardijo riziką Kijevui dėl "Nord Stream-2" blokavimo
Rusijos Federacijos taryba įvertino "Nord Stream-2" atsisakymo pasekmes