Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto

Nausėda paragino Suomijos prezidentą palaikyti sankcijas Baltarusijos pareigūnams

(atnaujinta 15:32 2020.09.02)
Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuose laimėjo Aleksandras Lukašenka, rezultatų

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto, su kuriuo aptarė situaciją Baltarusijoje, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Nausėda paragino Suomiją palaikyti regionines ir Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijos pareigūnams.

"Lietuvos vadovas pristatė iniciatyvas surengti skubią Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos diskusiją dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje ir inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos diskusiją, kurioje Baltarusijos valdžia būtų raginama susilaikyti nuo jėgos naudojimo, užtikrinti tarptautinės teisės ir žmogaus teisių principų laikymąsi, pradėti taikų valdžios perėjimą", — rašoma pranešime.

Šalies prezidentas priminė Lietuvos pasiūlytą, Lenkijos, Latvijos ir Estijos palaikomą trijų žingsnių programą Baltarusijai, siekiant stabilizuoti situaciją šioje šalyje.

Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų, jo manymu, jie buvo vykdomi "nesivadovaujant demokratiniais ir tarptautinės teisės principais".

Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Lietuvos prezidentas pakvietė Suomiją susivienyti su Baltijos šalimis ir dirbti drauge, kad "Baltarusijoje būtų organizuojami nauji demokratiniai prezidento rinkimai, prižiūrint tarptautiniams ekspertams".

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos piliečių. Sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
prezidento rinkimai, Baltarusija, Suomija, Gitanas Nausėda, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Minskas parengė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalių atstovams
Lietuva kviečia kvalifikuotus specialistus iš Baltarusijos
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Baltarusijos energetikos ministerija sureagavo į Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl BelAE

(atnaujinta 10:19 2020.09.25)
Ministerijos teigimu, toks dokumentas yra grynai politinio pobūdžio ir didina įtampą tarp šalių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltarusijos energetikos ministerija Lietuvos Seimo nutarimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo "grėsmės" pavadino kišimusi į šalies vidaus reikalus, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Ministerija taip pat pažymėjo, kad toks dokumentas yra grynai politinio pobūdžio ir prisideda prie įtampos augimo tarpvalstybiniuose santykiuose.

"Baltarusijos atominės elektrinės saugumo klausimai tapo nuolatinių tam tikrų Lietuvos politinių jėgų spekuliacijų objektu, galimybe "užsidirbti taškų" vardan savo interesų. Tam formuojamas Baltarusijos, kaip grėsmės šaltinio branduoliniam saugumui Europoje, įvaizdis. Dauguma Lietuvos teiginių, įskaitant rezoliucijos tezes, yra spekuliacija, neturi pagrįstų argumentų, o kai kuriais atvejais — melagingi duomenys", — sakoma ministerijos pranešime.

Energetikos ministerija kreipėsi į tarptautinę bendruomenę ir išreiškė viltį, kad į tokius akivaizdžiai politizuotus, faktais nepatvirtintus Lietuvos vertinimus nebus atsižvelgta.

Kaip dar kartą pabrėžė ministerija, BelAE atitinka visus būtinus saugos reikalavimus, kuriuos ne kartą patvirtino TATENA misijos, kitų autoritetingų tarptautinių organizacijų, su kuriomis Baltarusija nuolat bendradarbiauja, vertinimai.

Lietuvos Seimo priimtoje rezoliucijoje Baltarusijos valstybinės branduolinės saugos institucijos raginamos nedelsiant nutraukti pasirengimą BelAE eksploatacijos pradžiai.

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lietuva ilgai negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas paskelbė, kad Ryga nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad BelAE bus paleista lapkričio 7 dieną.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva kimba prie BelAE tik dėl neteisybės jausmo
Savivaldybės nelaimės atveju pačios spręs, kaip išdalins kalio jodido tabletes
Į BelAE 1-ojo bloko paleidimą pakviestas TATENA generalinis direktorius
Baltarusijos pasienyje iš sraigtasparnio tikrintas radioaktyvios spinduliuotės lygis
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu

(atnaujinta 21:36 2020.09.24)
Šalys, pareiškusios nuomonę apie Baltarusijos valdžią, nepersvarstė savo santykių su šia šalimi, sakė politologas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Nė viena iš Europos šalių nenutraukė prekybos santykių su Baltarusija ar kaip nors kitaip jų neperžiūrėjo, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Asafovas.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ir Lukašenka supranta, ir parlamentarai iš šių šalių, kurie su gana rimta retorika kaltina Lukašenką valdžios užgrobimu, taip pat tai žino. Tai būtinas politinis žaidimas, kuris iš esmės neturės įtakos tų šalių, tarp jų ir pačios Baltarusijos ekonomikai. Kalbant apie Lukašenką, jis išdidžiai neša paskutiniojo Europos diktatoriaus titulą. <...> Dabar jis vėl turi savo įgaliojimus ir elgiasi taip pat, kaip ir anksčiau, todėl jokių pokyčių nei jam asmeniškai, nei šaliai kol kas nebus", — sakė jis.

Trečiadienį įvyko Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracija. Iš anksto apie tai nebuvo pranešta. Kai kurios Europos šalys ir JAV paskelbė, kad nepripažįsta Lukašenkos šalies vadovu.

Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jokia ceremonija nepadarys Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

Tegai:
prezidento rinkimai, Europa, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Aleksejus Navalnas

JAV pasiūlė įvesti sankcijas Rusijai dėl Navalno 

(atnaujinta 10:28 2020.09.25)
Kad įstatymo projektas būtų priimtas, jį turi palaikyti Senatas ir Atstovų rūmai, o pasirašyti turi JAV prezidentas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Amerikos senatorių grupė pateikė įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai dėl incidento su Aleksejumi Navalnu, sakoma vieno iš iniciatorių Marko Rubio tinklalapio pranešime, praneša RIA Novosti.

Dokumente numatyta nustatyti apribojimus Rusijos pareigūnams, kurie, anot jo autorių, yra "susiję su atviru tarptautinės teisės pažeidimu", įskaitant Navalno "nuodijimą".

Įstatymo projekte reikalaujama, kad Amerikos valdžia praneštų Kongresui apie tai, ką žino apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkinių finansus.

Be to, jis įpareigoja Baltuosius rūmus atsakyti į klausimą, ar, jo nuomone, Rusija pažeidė JAV įstatymus, draudžiančius naudoti cheminius ir biologinius ginklus.

Dokumentą patvirtino respublikonų senatoriai Marko Rubio ir Mittas Romney, taip pat demokratai Chrisas Koonsas, Benas Cardinas ir Chrisas Van Hollenas.

Kad įstatymo projektas būtų priimtas, jį turi palaikyti Senatas ir Atstovų rūmai, o pasirašyti turi JAV prezidentas.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija. 

Tegai:
sankcijos, Aleksejus Navalnas, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Navalnas papasakojo apie savo planus po išėjimo iš ligoninės
Rusija išplėtė ES piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą