Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Rinkimų nebus. Kada Lukašenka pažadėjo išeiti

(atnaujinta 13:39 2020.09.03)
Prieš kelias savaites, kalbėdamas traktorių gamykloje, Lukašenka pasakė, kad nepasiduos opozicijos reikalavimams

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos gretose yra nesutarimų. Viktoro Babarikos būstinė kuria naują partiją ir pasisako už konstitucinę reformą. Svetlana Tichanovskaja atkerta: tai neatitinka žmonių reikalavimų ir atrodo dviprasmiškai. Anksčiau Lukašenka pažadėjo pakeisti Konstituciją ir netgi susiejo su tuo savo atsistatydinimą iš prezidento posto. Ar rimti jo ketinimai, aiškinasi RIA Novosti.

Pašalinti Lukašenką

Babarikos būstinė priminė: "Konstitucijos pakeitimas buvo inicijuotas birželio 19 dieną". Ir tai yra "viena iš pagrindinių ilgalaikių politinių užduočių". Jie apibūdino reformą bendrais žodžiais: prezidento kadencijos apribojimas, aiškus valdžios atskyrimas, tikrasis parlamento darbas.

Babarika iš tikrųjų kalbėjo apie būtinybę keisti pagrindinį šalies įstatymą dar per rinkimų kampaniją, prieš sulaikant ir uždarant į Valstybės saugumo komiteto izoliaciją. Kandidatas į prezidentus pasiūlė grįžti prie 1994 metų Konstitucijos, suteikiančios plačius įgaliojimus Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

Tokia versija truko neilgai: po dvejų metų į valdžią atėjęs Lukašenka surengė referendumą dėl pokyčių. Išplėstos vykdomosios valdžios galios. Valstybės vadovas gavo teisę skirti ir atleisti vyriausybės narius, generalinį prokurorą, teisėjus ir Nacionalinio banko vadovybę. Tai iš tikrųjų, Babarika pasiūlė atsisakyti Lukašenkos palikimo įstatymų leidybos srityje.

Beveik tuo pačiu metu, birželio mėnesį, pasirodė dar vienas kreipimasis — jame paskelbta apie partijos sukūrimą. Politiko būstinės atstovė, opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narė Marija Kolesnikova — vienas labiausiai atpažįstamų protestų dalyvių veidų — sakė, kad ji pateiks dokumentus registracijai.

Tichanovskaja sureagavo neigiamai. Buvusi kandidatė į prezidentus nesutiko, kad konstitucinė reforma yra pagrindinis opozicijos uždavinys. Jos nuomone, diskusija apie pagrindinio įstatymo pakeitimą tik į naudą dabartiniam šalies vadovui.

"Šiandien Lukašenka bando atidėti savo išėjimą, kalbėdamas apie nesuprantamą konstitucinę reformą neribotą laiką", — savo poziciją paaiškino Tichanovskaja.

Ji taip pat kritikavo ketinimą artimiausiu metu pateikti dokumentus politinei organizacijai įregistruoti. Anot jos, tai "reiškia pasirengimą pakeisti valdžios pasikeitimo temą pasirengimu paprašyti valdžios institucijų leidimo partijai sukurti". Ji mano, kad, klausimą geriau atidėti vėlesniam laikui, ir pabrėžia: "Po naujų prezidento rinkimų turėtume išlaikyti vienybę ir sukurti platų visuomenės judėjimą, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos šalys ir piliečiai".

Jai antrino kitas pretendentas į aukščiausias pareigas Valerijus Cepkala. Jis įsitikinęs, kad dabar svarbiausia "pašalinti Lukašenką".

"Jokiu būdu negalima kalbėti ir rengti referendumą dėl Konstitucijos", — pridūrė opozicionierius.

Kitų rinkimų nebus

Iš tiesų pasiūlymas iš dalies pakeisti pagrindinį šalies įstatymą pasigirsta iš dabartinio prezidento lūpų ne pirmą kartą. Susitikime su Minsko traktorių gamyklos darbuotojais Lukašenka pripažino naujų rinkimų galimybę patvirtinus naują įstatymo redakciją. "Jūs turite tai palaikyti referendume, — paragino jis darbuotojus. — Ir pagal naująją Konstituciją, jei norite, surenkite naujus parlamento, prezidento ir vietos valdžios rinkimus."

Prieš kelias savaites, kalbėdamas toje pačioje gamykloje, Lukašenka pasakė, kad nepasiduos opozicijos reikalavimams: "Niekada nesitikėkite, kad padarysiu ką nors veikiamas spaudimo". Ir perspėjo: "Kol manęs nenužudys, tol kitų rinkimų nebus".

Rugpjūčio pabaigoje prezidentas su Aukščiausiojo Teismo pirmininku Valentinu Sukala aptarė trečiąją Konstitucijos versiją — ankstesnės jam atrodė nepakankamai dinamiškos. Jis norėtų per dvejus metus įvykdyti konstitucinę reformą. "Prieš priimant Konstituciją, mes daug ką padarysime perduodami įgaliojimus rajono vykdomųjų komitetų pirmininkams, gubernatoriui", — dar birželį sakė jis.

Lukašenka taip pat nubrėžė ribas, kurių neketina peržengti: "Privatizuojant, vykdant reformas ir panašiai — tai ne su manimi, aš nesiruošiu griauti mūsų šalies socialinės struktūros". O grįžimas prie 1994 metų normų būtų žingsnis atgal.

Prieš metus jis Konstitucijos pataisas susiejo su savo politinės karjeros pabaiga: "Jie tai pavadino valdžios tranzitu, bet aš į tai žvelgiu plačiau. Aš žiūriu, kokia bus mūsų Baltarusija, kokią šalį gaus mūsų vaikai".

Skilimas ar konkurencija

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius paaiškina: Babarika visiškai neužsimena apie savo norą bendradarbiauti su valdžia. "Senoji, 90-ųjų iki Lukašenkos galiojusi Konstitucija yra iš esmės kitoks dokumentas, atsižvelgiant į parlamento vaidmenį ir rusų kalbos statusą. Pagal 1994 metų Konstituciją rusų kalba nebuvo valstybinė kalba", — prisimena ekspertas.

Jis netiki ideologiniais skirtumais tarp Babarikos ir Tichanovskajos, nes pastarojoje nemato nepriklausomos figūros. "Nesvarbu, kas rašo jos tekstus — Lietuvos užsienio reikalų ministerija ar Lietuvos prezidento kanceliarija. Ji net nepretenduoja tapti Baltarusijos lydere. Jie sako, kad ji eina į valdžią paskelbti naujų realių rinkimų. Resursų pokyčiams tikroji opozicija turi: Babarika, Cepkala ir Kolesnikova", — sako Nosovičius.

Todėl kalbos, kad Kolesnikova nustumia Tichanovskają nuo lyderystės, yra beprasmės, priduria jis. "Nėra nuo ko pašalinti Tichanovskają. Kolesnikova yra bent jau lygioje padėtyje su ja, ji nebent pirmauja tik perpildytoje informacinėje dienotvarkėje, duodama po keletą interviu tiek Vakarų, tiek Rusijos žiniasklaidai", — aiškina politologas.

Jo nuomone, Lukašenka ketina pakeisti Konstituciją, kad viskas liktų taip pat. "Jam dabar tai yra būtinas žingsnis, kad susitaikytų su opozicine visuomenės dalimi. Jis dabartinę sistemą laiko idealia. Kraštutiniu atveju jis sutiks su kažkuo, garantuodamas sau imunitetą", — savo požiūrį išsako ekspertas.

"Minsko dialogo" — Užsienio santykių tarybos — direktorius Jevgenijus Preigermanas mano, kad opozicijos gretose kilęs ginčas dėl Konstitucijos negali būti vadinamas susiskaldymu. "Prisiminkite, kaip procesas vyko prieš ir po rinkimų. Masiniai protestai nustebino visus. Juos labiau motyvavo saugumo pajėgų smurtas, o ne opozicijos organizacinės pastangos", — sako jis.

Netrukus opozicijos lyderiai suprato, kad protestų ir vietos gyventojų euforija turi būti suderinta. Niekas daugiau nevienija Lukašenkai oponuojančių politikų. "Opozicijos koordinavimo centras yra tik pavadinimas. Nėra ko koordinuoti. Net ir po bendro pakilimo nebuvo įmanoma suderinti skirtingų požiūrių ir interesų", — aiškina Preigermanas.

Ir patikslina: dabar sunku įvertinti Lukašenkos ketinimų pakeisti Konstituciją rimtumą. "Ramiais laikais jam kilo strateginių minčių, jis planavo ateinančius metus. Aš kartoju — ramiais laikais. O kovos dėl valdžios sąlygomis sunku suprasti, kaip visa tai susiję su tikrove."

Lukašenkos elgesio modelis gali pakenkti ir jo paties planams, ir opozicijos ketinimams, sakė Preigermanas. Prezidentas save laiko tik pagrindiniu bet kokių pokyčių iniciatoriumi ir nuolat pabrėžia, kad jo "paveikti neįmanoma". Tačiau jo nuomonė nėra vienintelis veiksnys. Konstitucijos reformos perspektyvas paveiks protestai. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas — Maskvos pozicija.

Tegai:
rinkimai, Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Klevo lapas

Kokia šiandien diena: rugsėjo 22-osios šventės

(atnaujinta 16:36 2020.09.21)
Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis. Be to, švenčiama Tarptautinė diena be automobilio

Rugsėjo 22 yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 266-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 100 dienų.

Vardadienius šią dieną švenčia Eigantė, Tamošius, Tomas, Mauricijus, Tarvinas, Virmantė.

Šiandien minima Baltų vienybės diena ir švenčiamas Rudens lygiadienis.

Šalna
© Sputnik / Владимир Астапкович

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 d., pažymint 1236 m. Saulės žemėje įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX 1236 m. vasario 19 d. paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 

2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dieną, rugsėjo 22 d. 18 val. 46 min. Saulė pasiekia rudens lygiadienio tašką - tai metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja.

Be to, šią dieną minima Tarptautinė diena be automobilio

Pirmą kartą akcija "Mieste – be savo automobilio" buvo surengta Prancūzijoje 1998 m. 2000 m. tokai akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų akcijų "Mieste – be savo automobilio" rezultatai ir pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Nuo tada rugsėjo 22-oji paskelbta Tarptautine diena be automobilio.

Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Lietuvos miestuose aplinka ypač užteršta nuo daugybės senų (10-15 m. senumo) automobilių. Be to, ne mažesnė problema ir eismo saugumas. Lietuvoje avarijose žūsta gerokai daugiau žmonių, nei kitose Europos šalyse.

Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Vilniuje rengiami pažintiniai žygiai dviračiais, riedučiais, laivu Nerimi.

Be to, rugsėjo 22-oji laikoma Šiaulių miesto gimimo diena.

1236 m. vietovardis "Soule" buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – eiliuotoje Livonijos kronikoje, aprašančioje Saulės mūšį, kuris vyko rugsėjo 22 d. Rugsėjo mėnesį šia proga Šiauliuose rengiamos Šiaulių dienos.

Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m, o 1524 m. Šiaulių miestas pirmą kartą paminėtas istorijos šaltiniuose – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo rašte. Miestelis pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje.

1791 m. lapkričio 9 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Šiauliams patvirtino laisvojo miesto teises ir pirmąjį pačių šiauliečių išsirinktą herbą. Herbo simboliai – Žemaitijos meška, Dievo Apvaizdos akis, ketverių metų seimo ideologinis simbolis ir raudonas veršis (valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio giminės herbas). Meška reiškė Šiaulių administracinę priklausomybę Žemaitijos kunigaikštystei. Dievo Apvaizdos akis rodė Aukščiausiojo valia vykdomus darbus. Poniatovskių giminės veršis simbolizavo miesto teisių suteikėją Stanislovą Augustą.

Saulės mūšio pergalės 750 metinių proga Šiauliuose įrengta Saulės laikrodžio aikštė, kurioje stovi skulptoriaus St. Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra. Gražus Šiaulių pėsčiųjų bulvaras, su išlikusiomis didžiulėmis skulptūromis. Jame įsteigti Fotografijos ir Dviračių muziejai.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1236 metais įvyko Saulės mūšis tarp žemaičių ir kalavijuočių.

1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (mirė 1911 metais).

1921 metais Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.

1932 metais gimė Algirdas Mykolas Brazauskas, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

2018 metais Lietuvoje lankėsi popiežius Pranciškus. 

Ši diena pasaulio istorijoje

1791 metais gimė anglų mokslininkas Michael Faraday (Maiklas Faradėjus), išradęs pirmą elektrinį motorą ir generatorių.

1792 metais paskelbta Prancūzijos Respublika.

1862 metais JAV prezidentas Abrahamas Linkolnas paskelbė, jog nuo 1863 metų sausio 1 dienos šalyje panaikinama vergija.

1949 metais TSRS pirmą kartą išbandė atominę bombą.

1969 metais Kinija pareiškė įvykdžiusi pirmąjį požeminį branduolinį sprogdinimą.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
© Photo :
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai