Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka patarė Lietuvai rūpintis savo, o ne Baltarusijos problemomis

(atnaujinta 13:55 2020.09.03)
Lukašenka pažymėjo, kad Lietuvos vadovybė dažnai kritikuoja Baltarusiją, teigdama, kad šalyje žlugo ekonomika ir apskritai viskas negerai

VILNIUS, rugsėjo 3 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, koordinuodamas naujų vietos vykdomosios valdžios vadovų skyrimą keliuose Gomelio regiono rajonuose, pasisakė apie išorinį kišimąsi į šalies vidaus reikalus, praneša Baltarusijos agentūra "BelTA".

Lukašenka pažymėjo, kad Lietuvos vadovybė dažnai kritikuoja Baltarusiją, teigdama, kad šalyje žlugo ekonomika ir apskritai viskas negerai.

"Aš jau sakiau: sovietmečiu jūs turėjote apie keturis milijonus žmonių ar net daugiau. Kodėl tokioje pažangioje, reformuotoje šalyje kaip Lietuva neliko žmonių? Mano nuomone, ten daugybė problemų, kurias reikia išspręsti. Ir nereikia spręsti kaimynų, kurie su jumis elgėsi draugiškai ir tam tikra prasme maitino, dirbdami uostuose ir panašiai, problemų", — sakė Aleksandras Lukašenka.

Lukašenka taip pat kalbėjo apie Baltarusijos ir Lenkijos santykius.

"Jie mato, kad lenkai gyvena Baltarusijoje. Bet tai yra mūsų Baltarusijos lenkai. Mes su jais gyvenome taikoje ir darnoje ketvirtį amžiaus, valdant Lukašenkai, ir niekada nebuvo problemų. Bet, žinoma, mes niekada nesitaikstysime su tuo, kad Gardine iškabina Lenkijos vėliavas balkonuose ir atvirai pareiškia: jei Baltarusija suirs, Gardino sritis atiteks Lenkijai. Ji niekam neatiteks. Niekas neleis Baltarusijai žlugti, ir mes turime tam pakankamai metodų ir priemonių", — sakė Baltarusijos vadovas.

Taip pat šiandien Lukašenka paskelbė, kad Lietuva, Lenkija, taip pat Čekija ir Ukraina kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kontroliuoja protesto akcijas, kurios kasdien vyksta valstybėje nuo pat rinkimų dienos, rugpjūčio 9-osios.

Jis pridūrė, kad Baltarusija susidūrė su agresija iš išorės, ir išreiškė padėką Rusijai už paramą, kitaip šaliai dabar būtų sunku.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio pabaigoje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų, ypač Klaipėdos uosto, į kitus. Jo vertinimu, tai gali būti "šiek tiek nuostolinga", tačiau tarifus galima pakoreguoti. Lukašenka užsiminė, kad tai greičiausiai bus Rusijos uostai. Lietuvos vadovybė tikina, kad toks sprendimas pirmiausia pakenks pačiai Baltarusijos ekonomikai.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko rinkimai, kuriuose, oficialiais CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Jo pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja surinko 10,12 proc.

Paskelbus rezultatus, prasidėjo masinės protesto akcijos, kurias iš pradžių griežtai slopino saugumo pajėgos. Pirmosiomis dienomis specialiosios pajėgos prieš demonstrantus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos pareigūnai nustojo naudoti jėgą.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministerijos vadovė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, draudžiantį įvažiuoti į šalį 30 Baltarusijos piliečių, įskaitant Lukašenką. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė panašias sankcijas.

Trečiadienį Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus paskelbė, kad Minskas jau paruošė atsakomąjį sankcijų Baltijos šalių atstovams sąrašą.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (359)
Dar šia tema
Lietuvos Seimas sudarė delegaciją vykti į Baltarusiją
Minskas parengė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalių atstovams
Lavrovas ES ir NATO pareiškimus Baltarusijos atžvilgiu pavadino destruktyviais
Lietuvos Vyriausybė patvirtino "paramos" planą Baltarusijai
Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Džo Baidenas

Baidenas grasina Rusijai pasekmėmis dėl "kišimosi" į JAV prezidento rinkimus

(atnaujinta 21:42 2020.09.26)
Be to, Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kandidatas į prezidentus iš demokratų partijos Džo Baidenas (Joe Biden) pažadėjo Rusijai pasekmes dėl tariamo kišimosi į Amerikos vidaus reikalus, praneša RIA Novosti.

"Pažadu, kad bus pasekmių, bus pasekmės dėl kišimosi į mūsų suverenius reikalus", — NBC eteryje sakė Baidenas.

Anksčiau FTB direktorius Kristoferis Rėjus (Christopher Wray) sakė, kad Rusija bando paveikti JAV prezidento rinkimus 2020 metais, tačiau neliečia infrastruktūros.

Tačiau jis nepateikė jokių bandymų paveikti Amerikos rinkimus įrodymų.

Amerikos žvalgyba įtaria Rusijos Federaciją, Kiniją ir Iraną siekiu kištis į šalies vadovo rinkimus 2020 metais.

Rusija kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.

Tegai:
rinkimai, JAV, Rusija, Džo Baidenas
Dar šia tema
JAV pralaimėjimo grėsmė. Kodėl Vašingtonas vėl įvedė sankcijas Teheranui
"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą
Turistai

Kokia šiandien diena: rugsėjo 27-osios šventės

(atnaujinta 23:41 2020.09.26)
Nuo rugsėjo 27 dienos iki metų galo lieka 95 dienos; savo vardadienius švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas

Rugsėjo 27 yra 270-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 271-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 95 dienos.

2020 metų rugsėjo 27 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Pasaulinė turizmo diena

Tarptautinė turizmo organizacija paskelbė rugsėjo 27 dieną Pasauline turizmo diena 1979 metais.

Ši diena švenčiama siekiant visame pasaulyje paskatinti turizmą, užmegzti kultūrinius ryšius. Įvairiose šalyse šią dieną rengiami festivaliai, organizuojami turistiniai maršrutai.

Taip pat minima Pasaulinė kurčiųjų diena

1951 metais Tarptautinė kurčiųjų federacija paskelbė paskutinį rugsėjo sekmadienį Pasauline kurčiųjų diena. Šią dieną skatinama spręsti kurčiųjų integracijos į visuomenę problemas.

Daug reikšmės kurčiųjų gyvenimui, jų bendravimui ne tik vienas su kitu, bet ir su visa visuomene, turėjo bendravimo gestais atradimas. 1760 metais buvo įkurtas Paryžiaus kurčiųjų institutas, kuris ir padėjo pagrindus šiai kurčiųjų kalbai. Prie to daugiausiai prisidėjo instituto steigėjas Šarlis Mišelis L'Epė. Pirmasis gestų kalbos žodynas išleistas tik 1965 metais. Jį sudarė 300 simbolių.

Lietuvos socialinių darbuotojų diena

Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos iniciatyva nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 dieną šalyje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena.

Šventės data pasirinkta atsižvelgus į tai, kad rugsėjo mėnesį 1993 metais įvyko pirmasis Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos suvažiavimas.

Lietuvoje socialinį darbą dirba apie 6 tūkst. žmonių. Socialiniai darbuotojai dirba sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo įstaigose, teisėsaugos institucijose.

Socialinio darbo pradžia Lietuvoje laikomi 1990–1991 metai. Tuo metu šalyje pradėjo lankytis pirmieji socialiniai darbuotojai iš užsienio. Jie rengė seminarus socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo sistemų darbuotojams. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos interneto svetainė

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Daugilė, Kęstgaila, Kęstgailė, Kovaldas, Vicentas.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1540 metais popiežius įteisino Jėzaus draugiją.

1601 metais gimė vienas galingiausių monarchų Europoje — Prancūzijos karalius Liudvikas XIII.

1825 — Anglijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje geležinkelis.

1854 metais įvyko pirmoji didelė katastrofa Atlanto vandenyne — nuskendo garlaivis "Arctic" su 300 keleivių ir įgulos narių.

Šią dieną 1939 metais po 19 dienų trukusio pasipriešinimo Lenkija pasidavė Vokietijai.

1922 metais po pirmojo steigiamojo susirinkimo įkurtas Lietuvos bankas.

1927 — pasirašytas Lietuvos konkordatas su Vatikanu.

1940 metais Vokietija, Italija ir Japonija pasirašė 10-ties metų karinį ir ekonominį paktą.

1993 — Abchazijos sukilėliai Gruzijoje užėmė Suchumį.

1996 metais Talibano sukilėliai užėmė Afganistano sostinę Kabulą.

Šią dieną 1997 metais pirmą kartą pasibaigus karo veiksmams Bosnijoje ir Hercegovinoje atnaujintos televizijos transliacijos.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai