Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška

Baltarusijos opozicijos atstovas Latuška atvyko į Lietuvą

(atnaujinta 13:58 2020.09.04)
Anksčiau į Lietuvą atvyko buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri ragina baltarusius organizuoti protestus ir streikus

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Kaimyninės Baltarusijos šalys ar Europos Sąjunga galėtų imtis tarpininkavimo Baltarusijos opozicijos dialoge su valdžia, pareiškė Baltarusijos opozicijos koordinavimo tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška.

Kaip praneša TASS, Baltarusijos opozicionierius penktadienį lankosi Lietuvoje.

"Dialogo pradžios [su Baltarusijos vadovybe] atveju labai svarbų vaidmenį gali atlikti tarpininkas, kuriuo bendru politinių jėgų sutikimu, kad būtų rastas taikus šio klausimo sprendimas, galėtų tapti Lietuva, Lenkija ir ES", — pareiškė Latuška.

Pasak opozicijos atstovo, situacijos sureguliavimas priklauso nuo Baltarusijos visuomenės ir valdžios sprendimų.

Be to, Latuškos teigimu, dabar opozicijos koordinavimo taryba daro viską, kad atsisėstų prie derybų stalo ir sustabdytų smurtą bei protestus.

Trečiadienį paaiškėjo, kad opozicionierius kartu su Lenkijos ambasadoriumi išvyko iš Baltarusijos dalyvauti ekonomikos konferencijoje Lenkijoje. Jis taip pat planavo susitikti su Lenkijos pareigūnais, o tada ketino aplankyti Vilnių su panašia dienotvarke.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad Latuška peržengė "raudoną liniją", prisijungęs prie opozicijos, ir turės atsakyti pagal įstatymą.

Dabar Lietuvoje yra buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, kuri, pagal rinkimų rezultatus, užėmė antrąją vietą, surinkusi kiek daugiau nei dešimt procentų balsų. Ji atvyko į Vilnių praėjus dienai po balsavimo ir nuo to laiko yra Lietuvos teritorijoje, ragindama Baltarusijos piliečius organizuoti protestus, streikus ir pareikšdama apie būtinybę rengti "sąžiningus ir demokratinius" rinkimus.

Tegai:
protestai, opozicija, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minsko veiksmai reaguojant į NATO aktyvumą davė rezultatų
Ekspertas: Lietuva nori "pažvejoti" Baltarusijoje vykstant krizei
ES netaikys sankcijų Lukašenkai dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos balsų
Ekspertas paaiškino ES sprendimą neįvesti sankcijų Lukašenkai
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
Lietuvos ir Baltarusijos pasienis

Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių

(atnaujinta 10:02 2020.09.18)
Lietuvos pasienio tarnyba papasakojo, kad susisiekė su kolegomis Baltarusijoje, ir jie atsakė, kad neturi informacijos apie kokius nors apribojimus

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kontrolės punktai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje dirba be pokyčių, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovą Rustamą Liubajevą.

Vakar Baltarusijos prezidentas Aleksandra Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukraina apsaugą.

Liubajevas papasakojo, kad pasieniečiai kreipėsi į kolegas Baltarusijoje, norėdami pasitikslinti. Ten jiems buvo pranešta, kad nėra informacijos apie jokius atvykimo ar išvykimo iš Baltarusijos apribojimus.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, prezidento rinkimai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (312)
Dar šia tema
Lukašenkos padėjėjas Lietuvos deputatus pavadino "beprincipiais veidmainiais"
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Raudonoji aikštė, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM vadovas įvardijo "didžiulę Vakarų klaidą" santykiuose su Rusija

(atnaujinta 20:58 2020.09.17)
Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo"

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Tikėti, kad Rusija vis tiek laikysis vakarietiškų taisyklių, yra didelė klaida, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. 

Kaip pažymėjo ministras, "nuolatinio spaudimo Rusijai era prasidėjo, kai laikotarpis po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuomet Vakarai tikėjo, kad Rusija yra kišenėje, negrįžtamai praėjo".

"Deja, Vakarai negali to suprasti iki galo, sutikti, kad nėra jokios alternatyvos nepriklausomiems Rusijos veiksmams tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje arenoje. Todėl, deja, ši agonija tęsiasi iš inercijos", — interviu RTVI sakė jis.

"Niekada nepatyrėme malonumo dėl to, kad su kažkuo palaikome blogus santykius. Nejaučiame malonumo darydami pareiškimus, kuriuose aštriai vertiname Vakarų poziciją. Mes visada stengiamės rasti kompromisą, tačiau būna situacijų, kai labai sunku išvengti tiesioginio pokalbio ir tiesioginio įvertinimo to, ką daro Vakarai", — sakė Lavrovas.

Daugelis Rusijos politikos analitikų dabar sako, kad atėjo laikas Rusijai nustoti vertinti savo veiksmus pagal Vakarų siūlomus "kriterijus", bet kokia kaina nustoti mėginti įtikti Vakarams, sakė ministras.

"Man akivaizdu, kad Vakarai norom nenorom stumia mus tokios analizės link. Labiausiai tikėtina, kad tai daroma nevalingai. Tačiau manyti, kad Rusija vis tiek žais pagal Vakarų taisykles, yra didelė klaida, kaip ir kreiptis į Kinijos Liaudies Respubliką tuo pačiu "kriterijumi", — sakė diplomatas.

Rusijos Federacijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris tapo Rusijos dalimi po referendumo pusiasalyje. Vakarai, apkaltinę Rusijos Federaciją dėl kišimosi, įvedė jai sankcijas, Maskva atsakydama ėmėsi importo pakeitimo kurso ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija ne kartą yra sakiusi, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko taikos susitarimų subjektas.

ES šalyse vis dažniau pasigirsta nuomonė apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijos Federacijai.

2016 metais ES priėmė penkis principus, kuriais turėtų vadovautis visos valstybės narės, bendraudamos su Rusija. Principai visų pirma apima: visišką Minsko susitarimų dėl Ukrainos įgyvendinimą, bendradarbiavimo su ES Rytų partneriais stiprinimą, Europos Sąjungos energetinio saugumo užtikrinimą, Europos ir Rusijos bendradarbiavimo plėtojimą ES dominančiais tarptautiniais klausimais ir galiausiai Rusijos pilietinės visuomenės palaikymą ir ryšius tarp Rusijos Federacijos ir ES tautų.

Tegai:
ES, Rusija
Dar šia tema
"Beprotybė". Trampas paaiškino, kodėl išjungia televizorių skambant žodžiui "Rusija"
JAV pareikšta, kad Rusija bando "pasėti nesantaiką ir chaosą"
ETPA reikalauja, kad Rusija nesikištų į Baltarusijos reikalus
Tanklaivis coral favia, archyvinė nuotrauka

Lietuva per rugsėjį gavo trečią Rusijos SGD krovinį

(atnaujinta 09:36 2020.09.18)
Tanklaivis "Coral Favia" įplaukė į uostą penktadienį 04:13 ir prisišvartavo šalia Klaipėdos SGD terminalo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Į Lietuvą atvyko SGD vežėjas iš Vysocko, kur yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) Rusijos įmonės "Novatek" gamykla.

Portalo "Marinetraffic.com" duomenimis, tanklaivis "Coral Favia" į Klaipėdos uostą įplaukė penktadienį 04:13. Jis plauke beveik keturias dienas. Šiuo metu laivas yra prie SGD terminalo.

Pagal operatorių bendrovės "Klaipėdos nafta" grafiką į Lietuvą buvo pristatyta dešimt tūkstančių kubinių metrų dujų. Tai jau trečiasis tanklaivis iš Vysocko šį mėnesį.

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia savo sprendimą pateisino noru atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos dujų. Tuo pačiu metu terminalas Lietuvai brangus: "Klaipėdos nafta" Norvegijai kasmet moka 60 milijonų eurų tik už nuomą — neskaičiuojant jo išlaikymo išlaidų.

Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Rusijos ir Norvegijos. Rusijos degalų pristatymai tapo reguliarūs nuo praėjusio pavasario. Amerikos SGD, apie kurių įsigijimą dažnai kalba Lietuvos valdžia, egzistuojant Klaipėdos terminalui, buvo tik keletas siuntų.

Tegai:
SGD, Rusija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Vokietijai iš esmės nepavyks išgyventi iš JAV SGD
Į Lietuvą atplukdytas antrasis Rusijos SGD krovinys rugsėjo mėnesį
Ekspertas: Rusija kone jėga išstumiama iš Europos dujų rinkos