Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Linkevičius mano, kad sankcijos yra veiksmingiausia priemonė paveikti Minską

(atnaujinta 16:05 2020.09.04)
Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Sankcijos tiems, kurie, Vilniaus vertinimu, yra atsakingi už Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimą ir smurto naudojimą prieš protestuotojus, yra efektyviausia priemonė paveikti Minską, sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

"Mes turime daryti viską, kas įmanoma, kad būtų nepriklausomas tarptautinis tyrimas, kad atsakingi būtų atskaitingi. Turi būti ir sankcijos, tačiau jos neturi būti simbolinės, turi būti reikšmingos. <...> Geriausia būtų europinis sąrašas, bet jis labai vangiai, kaip ir prognozavau, vyksta. Turime daryti nacionalines, o dar geriau regionines sankcijas", — cituoja jį TASS.

Ministras taip pat pridūrė, kad efektyviausia būtų skirti tarptautines sankcijas Baltarusijos režimui.

"Turime daryti nacionalines, o dar geriau regionines sankcijas. <...> Viskas juda ir aš manau, kad artimiausiu metu turėsime kažkokių rezultatų. Kalbamės ne tik su latviais ir estais, kalbamės ir su Lenkija", — tvirtino jis.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
sankcijos, prezidento rinkimai, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Dar šia tema
Ekspertas: Latvija gali atsisakyti Baltarusijos tranzito esant spaudimui
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
Baltarusijos opozicijos atstovas Latuška atvyko į Lietuvą
Tarptautinės pratybos Tobruko palikimas 2020

Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus

(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".

Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.

"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
karinės pratybos, Lietuva, Baltarusija, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Svetlana Tichanovskaja ir Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis, Varšuva, 2020.09.09

Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti Baltarusijos

(atnaujinta 20:23 2020.09.25)
Varšuvos planams nėra lemta išsipildyti, tačiau skirtingi pareiškimai ir toliau skambės, mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lenkija naudojasi situacija Baltarusijoje savo interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų studijų katedros docentas Jurijus Borisionokas.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulio lyderius reikalauti, kad Baltarusijoje būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Jis ragino pareikšti vieningą poziciją.

Pasak Lenkijos prezidento, "represijos prieš politinius oponentus, masiniai taikių protestuotojų sulaikymai ar smurto ir kankinimų prieš juos panaudojimas negali būti leidžiami nė vienoje valstybėje".

Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Dudos pareiškimas sutampa su kitų Europos politikų pasisakymais padėties Baltarusijoje klausimu, tačiau Lenkija siekia kitokio intereso.

"Čia dar yra ir motyvas, kurį labai lengva pamatyti, nes Baltarusijos protesto sėkmė hipotetiškai žada Lenkijai teritorinį padidėjimą. Jei įsivaizduotume hipotetinę situaciją, kad Svetlanos Tichanovskajos lygio politikas ateina tam tikram laikui į valdžią padedamas tos pačios Lenkijos valdžios, tada čia galima kelti Lenkijos teritorijos padidėjimo klausimą, tarkime, Gardino sąskaita. Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita, kaip geopolitinė fantazija realybėje, tačiau tokios politinės kombinacijos yra kuriamos", — pareiškė jis.

Borisionokas mano, kad tokioms fantazijoms nėra lemta išsipildyti, ypač atsižvelgiant į dabartinės padėties Baltarusijoje raidą, tačiau bus girdėti propagandiniai pareiškimai iš Varšuvos pusės. Ekspertas įžvelgia dvigubus standartus Lenkijos politikoje, nes jų šalyje taip pat slopinamos visokios protesto nuotaikos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai malšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Lenkai aktyviai remia Baltarusijos opoziciją. Tichanovskaja rugsėjo pradžioje apsilankė Varšuvoje, kur atsirado Baltarusijos opozicijos veiklai remti skirtas centras, vadinamieji "Baltarusijos namai".

Ji dalyvavo centro atidarymo ceremonijoje. Be to, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, kuris pažadėjo pateikti ekonominės pagalbos Baltarusijai planą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad Varšuva daro spaudimą Minskui ir iš tikrųjų tiesiog diktuoja elgesio liniją bei aktyviai remia, taip pat finansiškai, Baltarusijos opoziciją.

Į kaimyninės valstybės reikalus taip pat kišasi ir Lietuva. Beveik nuo pat protestų pradžios Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą ir Lenkiją nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją spręsti patiems. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva su savo reikalavimais Baltarusijai peržengė visas padorumo ribas. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (358)
Pirtis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 26-osios šventės

(atnaujinta 21:43 2020.09.25)
Nuo rugsėjo 26-osios iki metų galo lieka 96 dienos, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Rugsėjo 26 yra 269-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 270-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 96 dienos.

2020 metų rugsėjo 26 dieną saulė teka 07:11, leidžiasi 19:09, dienos ilgis — 11 val. 58 min.

Šią dieną minima Europos kalbų diena

Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms.

Europos Taryba yra sukūrusi šešių lygių sistemą, kuri padeda įvertinti asmens gebėjimą suprasti, kalbėti ir rašyti užsienio kalba. Šiuos standartus pripažino pagrindinės Europos vertinimo institucijos, daugelis Europos valstybių ir Europos Sąjunga kaip dalį "Europaso" programos, kuria siekiama palengvinti žmonėms sąlygas studijuoti ir dirbti užsienyje.

Minima ir Pasaulinė kontracepcijos diena

Pasaulinė kontracepcijos diena paskelbta, siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių. 1968 metais Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją bei šeimos planavimą.

Visame pasaulyje šios dienos proga organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose ir universitetuose. Rengiamos interneto viktorinos, pokalbių laidos radijo stotyse, labdaros renginiai. Apie kontracepciją jaunimas informuojamas naktiniuose klubuose.

Dauguma Lietuvos gyventojų pakankamai gerai informuoti apie lytiškai plintančias infekcijas (LPI). Tai parodė naujausia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užsakymu šių metų vasarą atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Kas antras (50 proc.) apklausos respondentas teisingai mano, kad prezervatyvai 100 proc. neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų, tačiau trečdalis (31 proc.) įsitikinę, kad prezervatyvų naudojimas suteikia šimtaprocentinę apsaugą ir penktadalis (19 proc.) nežino / neatsakė. Geresnį informuotumą šiuo klausimu pademonstravo vyrai (54 proc.) nei moterys (47 proc.), 30–49 metų amžiaus asmenys (57 proc.), miesto gyventojai (55 proc.).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet moterų sprendimu Lietuvoje atliekama apie 10 tūkst. abortų.

Visame pasaulyje per metus suskaičiuojama 80 mln. neplanuoto nėštumo atvejų. Maždaug 58 proc. jų baigiasi abortu. Daugiausia neplanuotų nėštumų būna dėl to, kad moteris nesinaudoja kontracepcijos priemonėmis. Naujausi duomenys rodo, kad pasaulyje, taip pat Lietuvoje, daugiausia nėštumų nutraukia 20-24 metų moterys.

Šeimos pirties diena

Profesionalių pirtininkų asociacija ir Lietuviškos pirties akademija pirmąjį šeštadienį po Rudens lygiadienio paskelbė Šeimos pirties diena.

Ši diena pasirinkta ne veltui, mat pasibaigus vasarai ir jos darbams, norisi jaukumo. Pagal mūsų senolių papročius, pabaigus didelius darbus, prieš kiekvieną šventę buvo įprasta eiti į pirtį. Pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakare, o į ją kviečiami visi šeimos nariai ir užklydę keleiviai.

Tuomet pagrindinė pirties užduotis buvo nusiprausti, apvalyti ir kūną, ir sielą. Prieš pirtį buvo įprasta susitaikyti, pamiršti senas skriaudas ir klaidas, taip pat prisiminti tuos, kurie jau išėjo. Šiais laikais pirtis labiau suprantama kaip pramoga, bendravimo ir atsipalaidavimo priemonė. Tačiau pirtininkai ragina prisiminti senąsias tradicijas ir įprasminti buvimą pirtyje kartu su šeima.

Šią dieną visi raginami kūrenti pirtį (savo asmeninę ar nuomojamą) ir pasikviesti į ją savo šeimą, artimiausius žmones, dalintis pirties šiluma ir kurti savo tradicijas, ritualus, procedūras.

Pirties lankymo tradicija 2020 metais įtraukta į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis vertybių sąvadas skatina semtis įkvėpimo iš mūsų senųjų tradicijų, pasiimant tai, kas prasminga, tinka mūsų laikams, keičiant jas savaip ir išsaugant tradiciją ateities laikams.

Savo vardadienius šiandien švenčia Damijonas, Gražė, Gražina, Justina, Justinas, Kipras, Kiprijonas, Kozmas, Vydenė, Vydenis, Vydgailas, Vydgailė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai