Teisėjo plaktukas

Įvardyta Sausio 13-osios bylos apeliacijų nagrinėjimo Vilniuje data

(atnaujinta 16:34 2020.09.05)
Apeliacijų nagrinėjimas turėjo prasidėti kovo pabaigoje, tačiau dėl to, kad visoje šalyje dėl COVID-19 buvo įvestas karantinas ir ribojamosios priemonės, svarstymas atidėtas

VILNIUS, rugsėjo 5 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas jau rugsėjo 15 dieną teismo posėdyje grįžta prie 1991 metų Sausio 13-osios ir kitų įvykių bylos nagrinėjimo, rašo "TASS".

Kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, ankstesni posėdžiai negalėjo įvykti dėl susidariusios koronaviruso ir karantino situacijos.

Pasak Valantino, nuo rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos byloje numatytas 20-ies teismo posėdžių grafikas.

Apeliacijų nagrinėjimas dėl Sausio 13-osios bylos turėjo prasidėti kovo 26 dieną, tačiau kovo 16 dieną dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Keletą kartų buvo paskirtos naujos bylos nagrinėjimo datos, tačiau dėl susidariusios epidemiologinės padėties posėdžiai neįvyko.

Tikimasi, kad rugsėjo 15 dieną posėdis vyks ne teismo salėje, o vienoje iš Mykolo Romerio universiteto auditorijų, kurioje telpa iki 400 žmonių. Posėdžio vieta pakeista dėl to, kad į jį gali ateiti daug žmonių, o teismo salėje nebus įmanoma išlaikyti socialinio atstumo tarp žmonių.

Kaip pažymėta, byloje figūruoja šimtai nukentėjusių, dalyvauja daugiau nei šimtas advokatų, o proceso eiga suinteresuoti visuomenės atstovai.

Sprendimas 1991 metų sausio 13 dienos įvykių byloje buvo paskelbtas praėjusių metų kovą. Nuo to laiko Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 61 apeliacinį skundą. Nuosprendžius apskundė tiek nuteistieji, tiek nukentėjusieji.

Sausio 13-osios byla

1991 m. sausio 13 d. naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susirėmimus žuvo daugiau nei dešimt žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, Vilnius, Lietuva, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai

(atnaujinta 10:10 2020.09.21)
Siūlymus pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą  Baltarusijai, rašoma Prezidentūros pranešime.

Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai "aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip pat pripažįsta tik laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimų rezultatus, vykdomus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei stebimus tarptautinių stebėtojų".

Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiai deklaracijoje priminė, kad niekas kitas negali spręsti Baltarusijos likimo, tik jos piliečiai. Šalių vadovų nuomone, tik demokratiška, socialiniu dialogu ir bendra su visuomene vizija paremta Baltarusijos ateitis yra stabilesnės ir saugesnės Europos sąlyga.

Šalių lyderiai sutarė stosiantys į pagalbą Baltarusijos žmonėms, "kuriantiems demokratišką teisinę valstybę, laisvą pilietinę visuomenę bei rinkos ekonomiką".

"Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi", – sakė Nausėda.

Siūlymus tokiam pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
pagalba, Baltarusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pažadėjo kelti sankcijų prieš Minską klausimą "pačiu aštriausius būdu"

(atnaujinta 23:57 2020.09.20)
Kokių veiksmų gali imtis Lietuvos valdžia, valstybės vadovas nepaaiškino, Lietuva įvedė sankcijas Baltarusijai dar rugpjūčio pabaigoje

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik.  Vilnius ryžtingai atsakys į ES atsisakymą taikyti sankcijas Baltarusijai, praneša TASS su nuoroda į  Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą.

"Jeigu iki ketvirtadienio jokių sprendimų nebus padaryta, mes tikrai kelsime šį klausimą pačiu aštriausiu būdu", — pabrėžė prezidentas.

Kaip tiksliai Vilnius reaguos šiuo atveju, prezidentas nenurodė.

Kaip prisiminė Lietuvos valstybės vadovas, Lietuva, Latvija ir Estija jau yra patvirtinusios sankcijų sąrašą 30 Baltarusijos pareigūnų už "dalyvavimą rinkimų klastojime" ir taikių protestų slopinimą.

"Tačiau joks nacionalinis sąrašas negali pakeisti vieningo, principingo, vertybinio ES sprendimo ir būtent šito mes labiausiai laukiame", — sakė Nausėda.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
Gitanas Nausėda, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Koronaviruso tyrimai

Lietuvoje nustatyta 70 naujų koronaviruso atvejų

(atnaujinta 11:23 2020.09.21)
Mirčių skaičius nepasikeitė — nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 87 pacientai su patvirtinta diagnoze

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąją parą patvirtinta 70 koronaviruso atvejų. Apie tai pranešė Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Naujausiais duomenimis, šalyje iš viso nustatyta 3814 koronaviruso atvejų. Šiuo metu serga 1511 žmonių, pasveiko 2199 žmonės. Mirčių skaičius nepasikeitė — nuo pandemijos pradžios Lietuvoje mirė 87 pacientai su patvirtinta diagnoze.

Izoliacijoje šiuo metu yra 13 927 žmonės.

Nuo birželio 1 dienos nustatyti 249 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Per praėjusią dieną buvo ištirta 1369 COVID-19 ėminiai. Iš viso buvo ištirti 726496 mėginiai, iš jų 197747 mobiliuosiuose punktuose.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30,6 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 954 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkas įvertino duomenis apie koronavirusą neutralizuojančią priemonę
Koronavirusu užsikrėtusi moteris sudalyvavo anūko vestuvėse ir mirė
Apskaičiuota koronaviruso žala pasaulio ekonomikai