Protestų akcijos Minske

Ekspertas: Lietuva mano, kad jos pozicija Baltarusijos atžvilgiu teisingiausia ES

(atnaujinta 17:03 2020.09.07)
Senosios Europos šalys yra suinteresuotos, kad Europos Sąjunga būtų stabili, o tai prieštarauja naujųjų Europos šalių raginimams teikti "apčiuopiamą" pagalbą Baltarusijos opozicijai, mano ekspertas Dmitrijus Žuravliovas

VILNIUS, rugsėjo 7 — Sputnik. Pagrindinės Europos Sąjungos šalys nenori pilietinio karo prie savo sienų ir joms nesvarbu, ar Baltarusijos prezidentas nusėdės savo vietoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos regioninių problemų instituto generalinis direktorius Dmitrijus Žuravliovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius išreiškė nuomonę, kad Europos Sąjunga pakerta savo užsienio politikos autoritetą. Jo manymu, to priežastis — neapčiuopiama pagalba Baltarusijos opozicijai iš ES pusės.

Interviu "The Financial Times" Linas Linkevičius pareiškė, kad savo neveikimu Baltarusijos opozicijos atžvilgiu Europos Sąjunga pakerta savo pačios užsienio politikos autoritetą. Jo nuomone, ES pagalba turėtų būti konkreti, kitaip opozicija nesijaučia "tarp demokratinių valstybių".

Ekspertos Dmitrijaus Žuravliovo manymu, Lietuvos URM vadovo pareiškimas rodo, kad mes turime dvi Europos Sąjungas.

"Yra Senosios Europos ES ir yra naujų šalių, kurios jau įsitvirtino Europos Sąjungoje ir leidžia sau kalbėti jos vardu. Ir šių šalių interesai yra labai skirtingi. Jei Lietuva, Lenkija, na, galbūt, mažesniu mastu Baltijos valstybės, turiu omenyje Latviją ir Estiją, trokšta politinio Baltarusijos situacijos sprendimo opozicijos naudai ir nuoširdžiai tiki, kad tai yra Europos Sąjungos interesas, tai Senoji Europa, pirmiausia Vokietija, nori stabilumo Europoje ir nenori pilietinio karo prie savo sienų. Šios pozicijos negali būti suvestos į vieną ir nėra jokio kompromiso taško. Todėl toks emocingas Lietuvos politiko pareiškimas. Nes Senoji Europa mano, kad Europos Sąjungos prestižas yra tas, kad ji nedaro kvailysčių. Naujoji Europa mano, kad prestižas yra tas, kad Europos Sąjunga reikalauja sau pačių naudingiausių pozicijų. Be to, kalbėdamos "naudingų sau" jos turi omenyje savo valstybes ir jokiu būdu ne visą Europos Sąjungą kaip visumą", — pasakė ekspertas.

Pasak Žuravliovo, Lietuva bando įtraukti Vokietiją ir Prancūziją į didelę avantiūrą, tačiau šių šalių vadovybė yra per daug patyrusi, kad į ją įsitrauktų.

"Iš tikrųjų ši "apčiuopiama pagalba" — tai didelė avantiūra, į kurią Naujoji Europa bando įstumti Senąją Europą. O Senoji Europa, kadangi ji yra gudresnė ir protingesnė (jie nė kiek daugiau nemyli "batkos" — Lukašenkos), tačiau būdami patyrę ir protingi žmonės nenori kištis į kitos šalies vidaus reikalus. Jei [Baltarusijos prezidentui Aleksandrui] Lukašenkai lemta išsėdėti — tegul jis išsėdi, jei jam nelemta — tegul jis krenta. Tai yra Vokietijos ir Prancūzijos pozicija. Čia yra pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos su Lenkija ir Vokietijos su Prancūzija pozicijų. Tik Lietuvos problema yra ta, kad ji nuoširdžiai tiki, jog jos pozicija yra teisinga ir tikroji Europos pozicija, o Vokietijos ir Prancūzijos pozicija — tai didelė klaida, kurią reikia sugadinti. Bijau, kad viskas yra atvirkščiai", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje ir Lietuvos reakcija

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
ES, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
Šiandien — studentas, rytoj — revoliucionierius: Lietuva laukia Baltarusijos jaunimo
Vaikystė didžiojoje politikoje. Kaip augo Kolia Lukašenka
Paaiškėjo, kokias temas Lietuvoje aptarė Baltarusijos opozicijos atstovas Latuška
Tichanovskaja ir Latuška susitiko Lietuvoje
Baltarusiai gali nuotoliniu būdu kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 15:35 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja ir patvirtino, jog Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Tuo pačiu metu pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masinias akcijas ir streikus. Vėliau tapo žinoma, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos būvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (322)
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Kyšis

Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė atsipirkti 550 eurų kyšiu

(atnaujinta 15:27 2020.09.20)
Vyro, kuriam buvo nustatytas lengvas girtuvo laipsnis, dabar laukia ir bausmė už pareigūno papirkimą

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Klaipėdoje neblaivus vairuotojas bandė išvengti atsakomybės, pasiūlęs pareigūnams pinigus.

Apie incidenta pranešė Klaipėdos apskrities policija savo Facebook paskyroje.

Anot pranešimo, sekmadienio naktį, apie 02:10, Vilniaus plente Kelių policijos tarnybos pareigūnai sustabdė automobilį "VW Touran". Jo vairuotojo — 1957 metais gimusio vyro — kraujyje buvo aptikta 0,46 prom. alkoholio.

Pateigūnų teigimu, vairuotojas, siekdamas išvengti atsakomybės, pasiūlė 550 eurų kyšį. Kaip rezultatas jis atsidūrė areštinėje. Jo be baudos už neblaivų vairavimą dabar dar ir bausmė už pareigūno papirkimą laukia.

Pareigūnai paragino visus piliečius gerbti save ir pareigūnus, prisiimti atsakomybę už savo padarytus nusižengimus ir nesiūlyti bei neduoti kyšių.

Tegai:
papirkimas, Klaipėda, policija, neblaivus vairavimas
Dar šia tema
Kaune vyras, galimai gabenęs naminę degtinę, bandė papirkti policijos pareigūnus
Šiaulietis, nesustojęs prie "Stop" ženklo pervažoje, mėgino papirkti pareigūnus
Mėgindamas išvengti administracinės atsakomybės vyras mėgino papirkti policijos pareigūną
Už vairavimą išgėrus ir mėginimą papirkti pareigūnus latviai atsidūrė areštinėje