Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė, archyvinė nuotrauka

VRK neregistravo 8 parašų nesurinkusių kandidatų į Seimą

(atnaujinta 13:31 2020.09.08)
Tūkstančio reikiamų parašų surinkti nepavyko aštuoniems kandidatams į Seimą, tarp jų yra ir Viačeslavas Titovas

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija neregistravo Seimo rinkimuose aštuonių vienmandančių apygardų kandidatų. Jiems nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus. Toks sprendimas buvo priimta VRK posėdyje antradienį.

Reikiamo parašų skaičiaus surinkti nepavyko "Lietuvos sąrašo" kandidatams Liutaurui Stoškui ir Gintautui Terleckui, Stanislavui Ladinskiui ir Viačeslavui Titovui, Kovotojų už Lietuvą sąjungos kandidatams Antanui Kandrotui, Jaunosios Lietuvos iškeltam Stanislovui Buškevičiui bei savarankiškai išsikėlusiems Žilvinui Neliubšiui ir Alinai Adomaitytei.

Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Dar penki kandidatai atšaukė savo pareiškinius dokumentus. Parašus surinko 24 vienmandatėse iškelti asmenys.

Savarankiškai išsikelti siekiantys pretendentai tam turi surinkti tūkstantį parašų, taip pat ir partijų, nekeliančių kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje, kandidatai vienmandatėse apygardose.

Anksčiau paaiškėjo, kad VRK neregistravo "Drąsos kelio" keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė priminė, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Galutiniai kandidatų į Seimo rinkimus sąrašai bus paskelbti likus mėnesiui iki rinkimų, ne vėliau kaip rugsėjo 11 dieną.

Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (95)
Dar šia tema
VRK užtikrina: rinkimai bus organizuojami saugiai
VRK: ne visi kandidatai surinko reikiamą parašų skaičių
VRK atskleidė, kiek merų ketina tapti Seimo nariais
VRK neleido Viačeslavui Titovui dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Neblaivus vairavimas, archyvinė nuotrauka

VSAT pareigūnai sulaikė girtą vairuotoją

Pranešime teigiama, kad 35-erių Šalčininkų rajono gyventojui nustatytas sunkus girtumas — 2,79 promilės

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Savaitgalį Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai po gaudynių sulaikė neblaivų automobilio "Audi A4" vairuotoją, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pažymima, kad kartu su juo vykusios dvi moterys neturėjo pasienyje privalomų asmens dokumentų, dėl to bus baudžiamos administracine tvarka.

Pabrėžiama, kad incidentas įvyko praėjusį sekmadienį netoli Šalčininkų krašto Karkūnų kaimo, esančio netoli kaimyninės valstybės sienos.

"Sekmadienio naktį Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai ties  Šalčininkų rajono Krakūnų kaimu stabdė automobilį "Audi A4" lietuviškais numeriais. Ši vieta yra netoli sienos su Baltarusija", — teigiama pranešime.

Teigiama, kad vairuotojas nepakluso VSAT pareigūnų reikalavimams sustoti ir ignoravo garso bei šviesos signalus, o bėglį pasieniečiai vijosi apie 5 kilometrus, kol Dieveniškių prieigose kelią jam užblokavo kitas VSAT pareigūnų ekipažas.

Pranešime teigiama, kad 35-erių Šalčininkų rajono gyventojui nustatytas sunkus girtumas — 2,79 prom.

Pabrėžiama, kad neblaivų vairuotoją ir jo transporto priemonę pasieniečiai perdavė policijos pareigūnams, kurie toliau tirs šį įvykį.

Tegai:
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), neblaivus vairuotojas, neblaivus vairavimas
Dar šia tema
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės
Lietuvos VSAT pranešė, kad pasienyje su Baltarusija darbas vyksta kaip įprasta