Saulius Skvernelis

Skvernelis su Norvegijos premjere aptarė situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 16:35 2020.09.08)
Jo teigimu, prieš 30 metų Norvegija ir kitos demokratinės valstybės padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos laisvės balsą, todėl jaučiama pareiga paremti Baltarusijos žmonių siekius demokratiniu būdu spręsti dėl savo šalies ateities

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Per susitikimą su Norvegijos premjere Erna Solberg Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis aptarė situaciją Baltarusijoje, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Skvernelio teigimu, kaimyninės šalies vadovybės pareiškimai apie tariamą NATO karinį aktyvumą neturi jokio pagrindo.

"Baltarusijos žmones lydi smurtas, masiniai žmogaus teisių pažeidimai, rinkimų rezultatų klastojimai", — sakė jis.

Sauliaus Skvernelio teigimu, prieš 30 metų Norvegija ir kitos demokratinės valstybės padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos laisvės balsą, todėl jaučiama pareiga paremti Baltarusijos žmonių siekius demokratiniu būdu spręsti dėl savo šalies ateities.

Savo ruožtu Solberg pažymėjo, kad Baltarusijos gyventojai siekia "laisvų ir sąžiningų rinkimų", o ne bando "rinktis tarp Vakarų ar Rytų politikų".

"Manau, kad mūsų atsakomybė yra tvirtai pasakyti, kad Baltarusijos žmonių reikia klausyti. Jie turi turėti sąžiningą balsavimo sistemą, kuri turėtų būti skaidri, ją turėtų stebėti tarptautiniai stebėtojai — jie gali būti iš Rusijos, iš ESBO, iš kitų valstybių, bet rinkimus būtina stebėtiׅ", — spaudos konferencijoje sakė premjerė Solberg.

Pasak jos, jeigu tai neįvyks — sankcijos turi būti įvestos Baltarusijos režimui. Solberg pabrėžė, kad Norvegija remia Europos Sąjungos (ES) sankcijas, jeigu (kai) jos bus įvestos. Ji pabrėžė, kad reikia užtikrinti, jog sankcijos būtų pažangios — kad jos darytų poveikį sprendimų priėmėjams, o ne tiktai atskiriems asmenims, ir būtų nutaikytos prieš tuos, kurie nori pokyčių.

Paklausta apie papildomas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, Norvegijos ministrė pirmininkė teigė, kad labai svarbu nedidinti įtampos tarp Maskvos ir NATO.

Savo ruožtu Skvernelis sakė, kad Lietuva besąlygiškai palaiko demokratinius procesus Baltarusijoje, pasisako už žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir už sąžiningų rinkimų suorganizavimą.

"Mūsų valstybė bando koordinuoti kaimyninių valstybių veiksmus, kalbant apie tam tikras sankcijas Baltarusijos režimo atžvilgiu. Tikiuosi, kad bendrus sprendimus rasime. Baltijos valstybės priėmė bendrą sprendimą dėl atskirų asmenų atžvilgiu įvedamų sankcijų Baltarusijos režimo", — priminė Skvernelis.

Tačiau jis pabrėžė, kad viena Lietuva negali spręsti Baltarusijos klausimo, tai — ir visos Europos Sąjungos atsakomybė, ir ne tik.

Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Baltarusija, Norvegija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
"Apsirijo ir užsimiršo". Ką Baltijos šalys praranda, susipykusios su Lukašenka
Skvernelis: Lietuva itin vertina Norvegijos paramą suvaldant Astravo AE keliamas grėsmes
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu

(atnaujinta 21:36 2020.09.24)
Šalys, pareiškusios nuomonę apie Baltarusijos valdžią, nepersvarstė savo santykių su šia šalimi, sakė politologas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Nė viena iš Europos šalių nenutraukė prekybos santykių su Baltarusija ar kaip nors kitaip jų neperžiūrėjo, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas Aleksandras Asafovas.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ir Lukašenka supranta, ir parlamentarai iš šių šalių, kurie su gana rimta retorika kaltina Lukašenką valdžios užgrobimu, taip pat tai žino. Tai būtinas politinis žaidimas, kuris iš esmės neturės įtakos tų šalių, tarp jų ir pačios Baltarusijos ekonomikai. Kalbant apie Lukašenką, jis išdidžiai neša paskutiniojo Europos diktatoriaus titulą. <...> Dabar jis vėl turi savo įgaliojimus ir elgiasi taip pat, kaip ir anksčiau, todėl jokių pokyčių nei jam asmeniškai, nei šaliai kol kas nebus", — sakė jis.

Trečiadienį įvyko Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos inauguracija. Iš anksto apie tai nebuvo pranešta. Kai kurios Europos šalys ir JAV paskelbė, kad nepripažįsta Lukašenkos šalies vadovu.

Pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad jokia ceremonija nepadarys Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu.

Tegai:
prezidento rinkimai, Europa, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (350)
Dar šia tema
Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Rusijos Valstybės Dūma įvardijo padėtį Baltarusijoje destabilizuojančias šalis
Vilnius

Lietuvoje nuspręsta pašalinti KGB žurnalą Genocido centro interneto svetainės

(atnaujinta 18:42 2020.09.24)
Naujasis organizacijos vadovas pareiškė, kad centro tyrimas "visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nusprendė ištrinti KGB archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą. Apie tai pranešta per Seimo spaudos konferenciją.

"Apgailestauju, kad ne vienerius metus trukęs centro tyrimas visuomenėje sukėlė neadekvačių, nepamatuotų vertinimų, todėl nauja centro vadovybė nutarė šį tyrimą išimti iš savo svetainės", — sakė LGGRTC vadovas Adas Jakubauskas.

Anot jo, KGB archyvas buvo prieinamas trejus metus, o norintieji turėjo pakankamai laiko susipažinti su jo turiniu.

"Pats KGB dokumentas prieinamas visiems Ypatingajame archyve", — pranešė Jakubauskas.

Pastaraisiais metais Lietuvos valdžia ėmė ieškoti buvusių KGB bendrininkų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras penkerius metus pagal įstatymą skelbė archyvinius duomenis apie Tarybų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentus. Per tą laiką buvo išanalizuota informacija apie 1669 žmones.

Taip pat dėl to yra kilę skandalų. 2018 metais LGGRTC pareiškė, kad 2014 metais miręs Donatas Banionis ir 2016 metais miręs Lietuvos kamerinio orkestro vadovas Saulius Sondeckis sovietmečiu neva buvo užverbuoti KGB. Centras teigė, kad Banionis perduodavo informaciją daugiausia apie Amerikoje gyvenančius lietuvius.

Lietuvių aktoriaus Donato Banionio artimieji šiuos kaltinimus bendradarbiavimu su KGB laiko politiniu užsakymu.

Tegai:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC), KGB, Lietuva
Dar šia tema
Kaip Suomijoje, bet ne visai. Lietuviai linki baltarusiams išvengti jų klaidų
Baudžiami ne visi: Tapinui Lietuvoje atleidžiamas net neapykantos kurstymas
Išaiškinta: Seimo narė Aušrinė Armonaitė nėra KGB kadrinio darbuotojo anūkė
Eismo įvykis kelyje, archyvinė nuotrauka

Masinė avarija Vilniuje: susidūrė 6 automobiliai, 2 moterys žuvo

Per eismo įvykį nukentėjo dar keturi asmenys, tarp jų – 2020 metais gimusi keleivė. Ji paguldyta į Santaros vaikų ligoninę stebėjimui

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Ketvirtadienį Vilniuje susidūrus šešiems lengviesiems automobiliams du žmonės žuvo, praneša Policijos departamentas.

Incidentas įvyko rugsėjo 24 dieną apie 10 val. 32 min. Vilniuje, Nemenčinės pl.-Saulėtekio al. Sankirtoje.

Kelyje susidūrė "Toyota Prius", "Opel Astra", "Volvo XC90", "Citroen Berlingo","Land Rover" ir "Opel Astra".

Per eismo įvykį žuvo automobilio "Opel Astra" vairuotoja (g. 1944 m.) ir kartu važiavusi moteris (g. 1944 m.)

Sužaloti automobilio "Toyota Prius" 1961 metais gimęs vairuotojas ir kartu važiavusi keleivė, gimusi 1998 metais. Nukentėjo ir automobilio "Volvo XC90" 1979 metais gimusi vairuotoja. Visi jie po medicininės apžiūros gydomi ambulatoriškai.

Automobilio "Land Rover" keleivė, gimusi 2020 metais, paguldyta į Santaros vaikų ligoninę stebėjimui.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d.

Tegai:
avarija, Vilnius
Dar šia tema
Rokiškio rajone eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas