Rinkimai, archyvinė nuotrauka

Nuspręsta, kaip balsuos koronavirusu sergantys rinkėjai

(atnaujinta 17:58 2020.09.08)
Pasak VRK pirmininkės, esantieji izoliacijoje dėl minėtų priežasčių ir norintys balsuoti namuose, apie tai VRK turės informuoti iš anksto

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Pas balsuoti namuose norinčius sergančiuosius COVID-19 ar turėjusius kontaktą su sergančiais bus vykstama su specialiais kostiumais, sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Pasak jos, esantieji izoliacijoje dėl minėtų priežasčių ir norintys balsuoti namuose, apie tai VRK turės informuoti iš anksto.

"Vyriausioji rinkimų komisija patikrinusi informaciją, kad asmenys iš tikrųjų yra saviizoliacijoje, rinkimų komisijų narius aprūpintų ir informuotų atitinkamai, kad reikėtų pasiruošti ir vykstant pas asmenis, balsuojančius namuose, reikėtų dėvėti daugiau apsaugos priemonių — ne tik medicininę veido kaukę, respiratorius ar pirštines ar rankų dezinfekavimas, jau atitinkamai mes kalbame apie kostiumus ir kitas apsaugos priemones, kad būtų apsaugoti ne tik komisijų nariai, bet ir rinkėjai, kurie pas komisijų narius ateina", — sakė Matjošaitytė.

Be to, ji pabrėžė, kad VRK, prašydama finansavimo rinkimams, neįvertino, kad juos teks vykdyti koronaviruso pandemijos akivaizdoje, todėl bus prašoma papildomų 3 mln. eurų. Pinigai bus skirti tiek įvairioms apsaugos priemonėms, tiek ir komisijų papildomo darbo apmokėjimui, nes balsavimas iš anksto taip pat pailgės — vyks nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.

Anot VRK pirmininkės, nėra numatyta, kiek asmenų galės būti balsavimo patalpoje, tačiau komisijos įpareigotos užtikrinti, kad rinkėjai laikytųsi saugaus metro atstumo, taip pat kontroliuoti rinkėjų srautus, leidžiant, jei įmanoma, patekti pro vienas duris, išeiti pro kitas. Pirštinės nebus privalomos. Pagrindiniai trys atributai, kuriuos kiekvienas rinkėjas turėtų su savimi atsinešti į rinkimus, pasak Matjošaitytės, — veido kaukė, respiratorius ar kita veidą dengianti priemonė, asmens tapatybės dokumentas ir rašymo priemonė.

Be to, norint įsitikinti rinkėjo tapatybe, rinkėjų gali būti prašoma iki 10 sekundžių nusiimti kaukę. Jei rinkėjas neturės savo rašymo priemonės, ji bus suteikta — tušinukai bus nuolat dezinfekuojami. 

Matjošaitytės teigimu rinkėjų temperatūra nebus tikrinama, tačiau akivaizdžių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų turintieji bus palydėti į atskiras patalpas, jiems bus iškviesti medikai. VRK pirmininkė informuoja, kad papildomų lėšų reikės dėl to, kad yra didinamas išankstinio balsavimo dienų skaičius bei valandų skaičius.

Tegai:
koronavirusas, balsavimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (95)
Dar šia tema
VRK neleido Viačeslavui Titovui dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose
Nusipelnėte gyventi geriau? Seimo rinkimai jau čia pat — dėl ko gi stengiasi kandidatai
Užsienyje gyvenantys lietuviai negalės balsuoti rinkimuose internetu
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Koronaviruso tyrimai

COVID-19 tyrimai šią savaitę intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

(atnaujinta 09:58 2020.09.22)
Pažymima, kad rugsėjo 18 dienos duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 18,8

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Šią savaitę, nuo rugsėjo 21 iki rugsėjo 27 dienos imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Trakų, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių rajonų, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Pabrėžiama, kad pagal atnaujintą tvarką intensyvesnis testavimas bus vykdomas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis už 25, ir per paskutines 14 dienų buvo nustatyta daugiau nei penki užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejai.

Pažymima, kad rugsėjo 18 dienos duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 18,8.

Pranešime teigiama, kad praėjusią savaitę intensyvesni tyrimai buvo vykdomi Švenčionių, Tauragės, Molėtų, Jurbarko, Šilalės, Raseinių, Trakų, Klaipėdos, Kėdainių, Kauno rajonų, taip pat Elektrėnų, Vilniaus ir Šiaulių miestų savivaldybėse.

Lietuvoje iš viso patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 pasveiko.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, tyrimas, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo apie rizikas įsigyjant vakcinas nuo COVID-19
Penkių pagrindinių šalies ligoninių vadovai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą