Marija Kolesnikova, archyvinė nuotrauka

"Praėjo negrįžtamą tašką". Ar buvo bandoma išvaryti Kolesnikovą šalies

(atnaujinta 12:47 2020.09.09)
Ukrainos vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad opozicionieriai buvo priverstinai išvaryti iš Baltarusijos. Bet Kolesnikova pasienyje neva suplėšė pasą, todėl ji liko respublikoje

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Dingusi baltarusių opozicionierė Marija Kolesnikova buvo sulaikyta prie sienos su Ukraina. Tai, kas ten įvyko, aprašoma įvairiai. Pasak pasieniečių, jos bendražygiai Antonas Rodnenkovas ir Ivanas Kravtsovas išstūmė ją iš automobilio po pasienio bei muitinės kontrolės. Opozicija tvirtina, kad Kolesnikovą buvo bandoma išvaryti iš šalies, tačiau ji suplėšė pasą. Kaip ši istorija paveiks politinę krizę respublikoje — RIA Novosti medžiagoje.

Nenorėjo išvykti

"Sutikęs pasieniečių ekipažą, automobilis smarkiai padidino greitį. Kolesnikova atsidūrė lauke. Tiesą sakant, ji buvo išmesta iš jo ir automobilis nuvažiavo toliau link Ukrainos", — paaiškino pasienio tarnybos atstovas.

Incidento dalyvių motyvų jis nekomentavo. Vėliau buvo patvirtinta: Kolesnikova buvo sulaikyta.

Ukrainos vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad opozicionieriai buvo priverstinai išvaryti iš Baltarusijos. Bet Kolesnikova pasienyje neva suplėšė pasą, todėl ji liko respublikoje. Opozicijos koordinacinės tarybos narys Maksimas Znakas patvirtino, kad jo bendražygė neketino palikti Baltarusijos.

"Marija Kolesnikova turėjo aiškią poziciją, kad jokiomis aplinkybėmis ji neišvyks iš šalies, tik jėga. Bent užvakar vakare ji buvo tuo visiškai tikra", — sakė jis.

Znakas laikėsi Ukrainos vidaus reikalų ministerijos versijos: "Maša numatė visus gudrius planus ir iš šios situacijos išėjo nugalėtoja. Nežinau, kas nutiko, bet noriai tikiu, kad ji suplėšė pasą ar iššoko iš automobilio." Vėliau Rodnenkovas ir Kravcovas, susisiekę iš Kijevo, patvirtino, kad opozicionieriai buvo išvaryti iš respublikos tokiu būdu, tačiau Kolesnikovai pavyko sužlugdyti šį planą.

Buvo išvežta nežinoma kryptimi

Dieną prieš tai žiniasklaida pranešė: nenustatyti asmenys Minsko centre įsodino opozicionierių į mikroautobusą su užrašu "Ryšiai" ir kažkur išsivežė. Netrukus Rodnenkovas ir Kravcovas dingo, ieškodami bendražygės.

Kolesnikova jau buvo sulaikyta Minske, net prieš rugpjūčio 9 dienos balsavimą. Tačiau pareigūnai tuoj pat ją paleido, atsiprašydami ir nurodydami, kad ją supainiojo su kažkuo kitu. Po rinkimų prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl opozicijos koordinacinės tarybos, kurioje dalyvavo Kolesnikova, sukūrimo. Ši organizacija, anot prokuratūros, ketina perimti valstybės valdžią ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Kolesnikova buvo iškviesta į pokalbį, ji atsisakė duoti parodymus prieš save.

Ši besišypsanti blondinė yra labiausiai pastebima tarp protesto lyderių. Sekmadienį respubliką užgriuvo dar viena neteisėtų veiksmų banga. Vidaus reikalų ministerija teigia, kad dalyvavo 31 tūkstantis žmonių, opozicijos atstovai — kad daug kartų daugiau. Keli šimtai protestuotojų buvo sulaikyti.

Oficialusis Minskas nurodo, kad mitingai kontroliuojami iš užsienio. Taigi, Baltarusijos atstovų rūmų Tarptautinių reikalų komisijos pirmininkas Andrejus Savinychas, kalbėdamas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, apkaltino išorės jėgas dėl įtampos didinimo. Pasak jo, "protestai buvo kruopščiai suplanuoti ir koordinuoti, be kita ko, per socialinius tinklus, iš užsienio".

"Naudoti metodai stebėtinai pakartoja Maidano valdymo Ukrainoje, "spalvotųjų revoliucijų" Egipte ir kitose šalyse metodus", — pabrėžė Savinychas.

ETPA pirmininkas Hendrikas Damsas (Hendrik Daems) sutiko, kad padėtis Baltarusijoje gali tapti revoliucinga.

"Bet mes žinome, kad revoliucijos kaina visada yra labai aukšta", — sakė jis, ragindamas šalis siekti demokratijos ir žmogaus teisių viršenybės. Kartu Damsas mano, kad "Baltarusijos visuomenė praėjo negrįžtamą tašką ir žmonės nebebijo ginti savo teisių".

Nelaimė Baltarusijai

Kalbėdamas apie incidentą su Kolesnikova Lukašenka sakė, kad ji norėjo pabėgti į Ukrainą pas savo seserį. Susitikime su Rusijos žurnalistais jis taip pat pabrėžė, kad nebendraus su Koordinacine taryba: "Aš nežinau, kas yra šie žmonės. Jie nėra jokia opozicija".

Visi jo oponentų pasiūlymai yra "katastrofa Baltarusijai ir Baltarusijos žmonėms". "Jie nori nutraukti visus mūsų ryšius su broliškąja Rusija, nori, kad turėtume mokamą išsilavinimą ir mediciną. Jie nori, kad visos mūsų pramonės įmonės būtų sunaikintos, o darbuotojai taptų bedarbiais", — tikino prezidentas.

Jis taip pat pakartojo, kad išankstiniai prezidento rinkimai, kurių reikalauja opozicija, galimi tik atlikus Konstitucijos reformą. Jis išreiškė pasirengimą palikti savo postą, tačiau nenurodė laiko: "Taip, galbūt aš šiek tiek užsisėdėjau. Galbūt mane rodo ne tik per televizorių, bet ir per lygintuvą bei virdulį. Bet tik aš dabar galiu apsaugoti Baltarusiją".

Tobula praeitis

Ilgą laiką Minske dirbęs politologas Semionas Uralovas, diskutuodamas apie situaciją su Kolesnikova, siūlo prisiminti netolimą praeitį. "Baltarusijos valdžia paskelbė apie ekstremistų, kurie, matyt, ištirpo erdvėje, proveržį. Be to, Baltarusijos politinėje tradicijoje yra įprotis išstumti oponentus iš respublikos — pradedant Zenonu Pozniaku, Lukašenkos varžovu 1990-ųjų rinkimuose. Abejoju, ar viskas įvyko taip, kaip sakė Minske, tačiau verta palaukti pačios Kolesnikovos žodžių", — sako jis.

"Tie, kurie vadovauja mitingams, jau bando prastumti "savigynos" temą, — tęsia Uralovas. — Atsižvelgiant į opozicijos, smurto ir nepasitikėjimo visuomenėje laipsnį, Kolesnikova turėjo būti apsaugota nuo valdžios institucijų. Dabar ji yra perspektyviausia opozicijos figūra, turinti nepriekaištingą biografiją: neturėjo jokių valstybės tarnybos pareigų, muzikantė, pasirodė esanti gera kultūros projektų vadovė".

Rusijos nacionalinės strategijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Kostinas pažymi, kad abi Baltarusijos pusės naudojasi pilietinio karo retorika abipusiu neigimu. "Jei radikalų prezidento oponentų darbotvarkę galima kažkaip suprasti remiantis valdžios užgrobimo tikslais ir visuotiniu teisinės opozicijos nebuvimu bei politinėmis tradicijomis, tai Lukašenkos elgesio negalima racionaliai paaiškinti, — sakė ekspertas. — Jis labiau skaldo šalį nei gatvė."

Pasak Kostino, iki paskutinės akimirkos Baltarusijos prezidentas turėjo pakankamai politinės patirties ir valdžios krizei išspręsti. "Jis kurį laiką galėjo išlaikyti savo poziciją, vadovaudamas transformuojančiai, vienijančiai darbotvarkei", — mano agentūros pašnekovas. Tačiau Lukašenka pasirinko itin konservatyvų kursą link "idealios praeities", kuriame egzistuojančio socialinio ir ekonominio modelio vystymosi išteklių išsekimo fone nėra ateities vizijos net ištikimiausioms gyventojų kategorijoms.

Lukašenka turi išteklių malšinti protestą, tačiau opozicija stiprės ir radikalės.

Tegai:
Marija Kolesnikova
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (325)
Dar šia tema
Ukrainos VRM: Kolesnikova yra Baltarusijos teritorijoje
Baltarusijos pasieniečiai įvardijo Kolesnikovos sulaikymo priežastį
JAV įspėjo apie papildomas sankcijas Baltarusijai po Kolesnikovos sulaikymo
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Lietuvos URM vadovybė visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus

(atnaujinta 11:54 2020.09.21)
Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė daro viską, kad Baltarusijai tektų kuo daugiau purvo. Tai žurnalistams pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus įrašydamas savo kalbą bendrai JT Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos diskusijai, praneša "BelTA".

Vladimiras Makėjus pabrėžė, kad Baltarusija nuoširdžiai suinteresuota normaliais santykiais su kaimynais. Tuo tarpu jis apgailestaudamas pažymėjo, kad pastaruoju metu iš kaimynų pusės nebuvo konstruktyvaus požiūrio. Tai pirmiausia liečia Lietuvą ir Lenkiją.

"Ypač mane stebina kai kurie mano kolegos pasisakymai [kalbama apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą. — Sputnik]. Mes turėjome velionį užsienio reikalų viceministrą Petrą Beliajevą, kuris pasakė: "Pagrindiniai žaidėjai dar nepasirodė scenoje, o mažvaikis jau šoka čečiotką". Kolega, tegul jis man atleidžia, man primena mažvaikį, kuris labiausiai stengiasi apmėtyti purvais Baltarusiją. Mes suprantame, kodėl tai vyksta, pas juos netrukus įvyks Seimo rinkimai. Todėl visi ten lenktyniauja, kad skaudžiau įgnybtų Baltarusijai. Mes ir tai išgyvensime", — sakė ministras.

Pasak jo, Lietuvos užsienio reikalų ministerija nepakankamai įvertina situaciją ir pateikia atitinkamus pareiškimus.

"Jei jie mano, kad taip stiprina Baltarusijos suverenitetą ir nepriklausomybę, jie labai klysta. Žinoma, istorija viską sustatys į savo vietas. Aš žinau, kad tai nebus malonu, bus jo kritikos, bet aš tai sakau visiškai sąmoningai, nes mes kalbėjome apie tai daug kartų — tiek akis į akį, tiek išplėstinėse komandose. Norėčiau, kad mano kolegos sustotų, pagalvotų ir pabandytų objektyviai, protingai įvertinti situaciją ir nepasiekti tos ribos, kai sugrįžti jau bus neįmanoma", — apibendrino Vladimiras Makėjus.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje, Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateities".

Tegai:
Baltarusija, Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius sukritikavo Europos Sąjungos veiksmus situacijoje su Baltarusija
Linkevičius pareiškė, kad Minskas bando "pateisinti smurtą" išorine grėsme
Linkevičius pareiškė, kad Lietuva prašo nuolatinio JAV dėmesio BelAE
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda siūlo ES ekonominės pagalbos planą Baltarusijai

(atnaujinta 11:46 2020.09.21)
Siūlymus pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos lyderiais kviečia Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares svarstyti pagalbos priemonių paketą Baltarusijai, rašoma Prezidentūros pranešime.

Trijų šalių lyderiai pakvietė Europos Sąjungą suformuoti pagalbos paketą, kuris apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikos restruktūrizavimui, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Deklaracijoje primenama, kad ją paskelbusių šalių lyderiai "aktyviai puoselėja laisvės ir demokratijos principus, taip pat pripažįsta tik laisvus, teisingus ir skaidrius rinkimų rezultatus, vykdomus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei stebimus tarptautinių stebėtojų".

Lietuvos, Lenkijos ir Rumunijos lyderiai deklaracijoje priminė, kad niekas kitas negali spręsti Baltarusijos likimo, tik jos piliečiai. Šalių vadovų nuomone, tik demokratiška, socialiniu dialogu ir bendra su visuomene vizija paremta Baltarusijos ateitis yra stabilesnės ir saugesnės Europos sąlyga.

Šalių lyderiai sutarė stosiantys į pagalbą Baltarusijos žmonėms, "kuriantiems demokratišką teisinę valstybę, laisvą pilietinę visuomenę bei rinkos ekonomiką".

"Jei Baltarusijos piliečiai nuspręs šalyje vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurti nepriklausomas institucijas, ginančias žmogaus teises ir žodžio laisvę, mes padėsime, dalydamiesi savo žiniomis ir patirtimi", — sakė Nausėda.

Siūlymus tokiam pagalbos planui prezidentas pristatys artėjančioje Europos Vadovų Taryboje rugsėjo 24–25 dienomis.

Rugpjūčio pabaigoje trys Baltijos šalys, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, susitarė dėl sankcijų sąrašo prieš Baltarusijos valdžios institucijas, į jį įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Vilnius ne kartą pareiškė, kad nelaiko šio sąrašo galutiniu ir prireikus gali jį išplėsti.

Kaip ne kartą pažymėjo Baltarusijos valdžia, Lietuva sistemingai kišasi į kaimyninės respublikos reikalus ir tai yra nepriimtina. Būtent į Vilnių buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja išvyko kitą dieną po balsavimo dienos. 

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, atvykusi į Lietuvą Tichanovskaja patiria "matomas metamorfozes", kurios įmanomos dėl to, kad "ji yra Lietuvos sostinėje Vilniuje, kuri taip pat neslepia ambicijų dėl Baltarusijos ir jos ateitis".

Tegai:
pagalba, Baltarusija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Minskas pareiškė, kad EP rezoliucija dėl Baltarusijos yra agresyvaus pobūdžio
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Motociklas

Rokiškio rajone eismo įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas

(atnaujinta 12:35 2020.09.21)
Pirminiais duomenimis, avarijos priežastis ta, kad motociklininkas pasirinko nesaugų greitį

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Sekmadienį per avariją Rokiškio rajone žuvo motociklininkas, praneša Lietuvos policija.

Lietuvos policija
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Incidentas įvyko sekmadienį, rugsėjo 20 dieną, apie 16:50, kelio Kurkliečiai–Bagdoniškis–Buniuškiai 3-ame kilometre.

Policijos duomenimis, 1972 metais gimęs vyras, kuris vairavo motociklą "Honda CRF 450R", važiavo nesaugiu greičiu, nesuvaldė motociklo ir apvirto.

Dėl patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas žuvo.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė apie avariją Vilniuje, kurios metu Grigiškėse susidūrė automobilis BMW ir motociklas "Yamaha". Policijos duomenimis, "BMW 730", kurį vairavo jauna moteris, išvažiavo iš namo kiemo į pagrindinę gatvę ir partrenkė pagrindiniu keliu važiavusį motociklininką. Sužalotas motociklo vairuotojas vežamas į ligoninę mirė. 

Tegai:
motociklo vairuotojas, Rokiškis, Lietuva, avarija
Dar šia tema
Biržų rajone per avariją žuvo traktoriaus vairuotojas
Kėdainių rajone į avariją pateko du sunkvežimiai ir lengvasis automobilis
Klaipėdoje į avariją pateko policininkas