Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Tarp protestų Baltarusijoje organizatorių Lukašenka įvardijo ir Lietuvą

(atnaujinta 13:48 2020.09.09)
Interviu Rusijos televizijos kanalams metu Baltarusijos prezidentas nurodė, kas kontroliuoja protestų akcijas šalyje

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad protestus respublikoje kontroliuoja Lenkija, Čekija, Ukraina ir Lietuva, rašo RIA Novosti.

"Pirmiausia tai, ką turiu omenyje kaip išorinį veiksnį — kontrolę iš išorės, šiuo atveju tiek mes, tiek rusai žinome, kas kontroliuoja ir iš kur kontroliuoja — žinomi amerikiečiai iš centro netoli Varšuvos per "Telegram" kanalus. Antrasis centras yra Čekija. Na, o paskui jau Lietuva ir, siekiant paveikti Baltarusiją, deja, paramos punktai steigiami Ukrainoje", — interviu Rusijos televizijos kanalams sakė Lukašenka.

Rugpjūčio 9 dieną po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, per pirmąsias dienas buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Lietuva, protestai, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (333)
Dar šia tema
Ekspertas: Baltarusijos tranzito gavimas Rusijai bus sėkmė
Minskas keičia maršrutus: Baltarusija iš Baltijos šalių nukreips naftą į Rusijos uostus
Skvernelis su Norvegijos premjere aptarė situaciją Baltarusijoje
Lietuva įniršio apimta: Baltarusija nenori mokėti ir atgailauti
Ryga, archyvinė nuotrauka

Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis

(atnaujinta 17:53 2020.09.22)
Užuot padėjusi kaimyninei šaliai diplomatiniais kanalais, Ryga pasisako už tai, kam ES šalys dar nėra pasirengusios, sakė buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. ES užsienio reikalų ministrai nesutarė dėl sankcijų Baltarusijai. Baltijos šalių atstovai išreiškė nepasitenkinimą situacija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad nesutarimai dėl sankcijų Minskui pakerta pasitikėjimą demokratinėmis vertybėmis. Jis patikino, kad Vilnius pareikalaus ryžtingų veiksmų.

Savo ruožtu jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius Kipro delsimą pavadino "nuviliančiu" ir teigė, kad viena iš ES šalių "paėmė įkaitais kitas" ir kad visa tai siunčia neteisingą signalą Baltarusijai ir visam pasauliui.

Buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Janis Jurkanas (Jānis Jurkāns) interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad dabartinis respublikos užsienio reikalų ministras nesupranta Baltarusijos ekonominės svarbos Rygai ir galimų šalies praradimų. Visų pirma jis turėjo omenyje baltarusiškus krovinius.

"Visa tai lemia, kad mes aukojame savo šalį, savo piliečių gerovę Briuselio labui. Pirmiausia, mes turime tai išsiaiškinti, po rinkimų praėjo per mažai laiko: kokia bus Baltarusija, koks bus Baltarusijos žmonių pasirinkimas, nes ką mes matome, manau, dalį Baltarusijos žmonių, ką mano kiti žmonės, kurie neina į demonstracijas, kurie negyvena Minske. Nemanau, kad Lukašenka neturi šalininkų, todėl turime pažiūrėti, kaip Baltarusijos žmonės patys apsispręs", — sakė buvęs diplomatas.

Jurkanas mano, kad Latvijai vis dar reikia iš šalies stebėti, kas vyksta Baltarusijoje, o ne "kirsti iš peties" ir reikalauti ryžtingų ES veiksmų. Jis paragino pagalvoti, kas laukia kaimyninės šalies po sankcijų įvedimo ir prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimo.

"Tarkime, Lukašenka išeina, bet kas toliau? Tas pats politinis ir ekonominis chaosas kaip Ukrainoje, ar kas? Aš nematau nieko kito", — pridūrė Jurkanas.

Tegai:
Baltarusija, Latvija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (333)
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Vladimiras Putinas, archyvinė nuotrauka

Putinas paragino pasaulio bendruomenę veikti kartu

(atnaujinta 19:58 2020.09.22)
Rusijos prezidento teigimu, susijusiame, tarpusavyje priklausomame pasaulyje, tarptautinių įvykių verpete reikia veikti kartu ir remtis JT Chartijoje įtvirtintais tarptautinės teisės principais

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino pasaulio bendruomenę veikti kartu, remiantis JT principais, kad būtų užtikrintas orus dabartinių ir ateities kartų gyvenimas, rašo RIA Novosti.

"Susijusiame, tarpusavyje priklausomame pasaulyje, tarptautinių įvykių verpete reikia veikti kartu ir remtis JT Chartijoje įtvirtintais tarptautinės teisės principais. Tik tokiu būdu galėsime įvykdyti aukštą savo organizacijos misiją ir užtikrinti orų gyvenimą dabarties ir ateities kartoms", — sakė jis kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje.

Be to, Rusijos prezidentas pabrėžė, kad dabar politikos misija yra atverti kelią prekybai ir sąžiningai konkurencijai, o ne "surišti rankas" verslui.

"Dabar politikos misija yra atverti kelią prekybai, bendriems projektams ir sąžiningai konkurencijai, o ne surišti rankas verslui ir verslo iniciatyvoms", — sakė Putinas.

Vladimiras Putinas pažymėjo, kad, pasak ekspertų, visiškas ar dalinis užimtumo sumažėjimas pasaulyje šių metų antrąjį ketvirtį prilygsta 400 milijonų darbo vietų praradimui.

"Turime padaryti viską, kad toks nedarbas netaptų sąstingiu, kad žmonės grįžtų į darbą ir galėtų išlaikyti savo šeimas, o ne atsidurtų skurdo gniaužtuose, neturėdami jokių gyvenimo perspektyvų. Tai iš tiesų opiausia pasaulinė ir socialinė problema", — apibendrino Putinas.

Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, Vladimiras Putinas