Svetlana Aleksijevič, archyvinė nuotrauka

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje atėjo į Aleksijevič namus

(atnaujinta 18:01 2020.09.09)
Pasak diplomato, rašytoja laikosi tvirtos pozicijos nepalikti Baltarusijos. Šiuo metu iš Koordinacinės tarybos prezidiumo narių Minske laisvėje liko tik Aleksijevič

VILNIUS, rugsėjo 9 — Sputnik. Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas atvyko pas Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narę ir Nobelio literatūros premijos laureatę Svetlaną Aleksijevič. Apie tai praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

Pasak jo, į butą jis atėjo su dar keliais diplomatais.

Kaip pasakoja ambasadorius, Aleksijevič kreipėsi pagalbos į užsienio diplomatus, nes nežinomi asmenys tariamai bandė patekti į jos butą.

"Sureagavome labai greitai ir atvykome aptarti tolesnius veiksmus. Aleksijevič linkusi likti Baltarusijoje", — sakė Pulokas.

Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad į moters butą bandė įsilaužti civiliais drabužiais vilkintys žmones.

Į įvykius Baltarusijoje sureagavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskyroje Twitter.

"Brutalūs žmogaus teisių pažeidimai, deja, tęsiasi Baltarusijoje. Sviatlanai Aleksijevič, Nobelio premijos laureatei, gresia sulaikymas. Kiti Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai yra sulaikomi arba deportuojami. Tarptautinė bendruomenė negali tylėti!" — rašo prezidentas.

Senoji Baltarusijos vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pagrindinėje KT sudėtyje yra 75 žmonės. Jie išrinko septynių žmonių prezidiumą, iš kurio Minske dabar laisva tik Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič.

Anksčiau Baltarusijos opozicija, nepripažinusi rinkimų rezultatų, paskelbė apie Koordinacinės tarybos sukūrimą. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl neva tarybos skelbiamų raginimų užgrobti valdžią. Opozicijos taryba tvirtina, kad visi jos nustatyti tikslai ir metodai yra teisėti ir pagrįsti respublikos Konstitucija.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka laimėjo šeštąjį kartą. Šalies opozicija nepripažino rinkimų rezultatų ir teigia, kad juos laimėjo Tichanovskaja. Pati buvusi kandidatė po oficialaus pralaimėjimo rinkimuose išvyko į Lietuvą.

Po rinkimų šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugininkai nustojo vaikyti mitingus ir naudoti jėgą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Svetlana Aleksijevič, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos opozicionierės Kolesnikovos buvimo vieta
Europos ekspertai atvyks į Baltarusiją BelAE streso testų veiksmų plano apžvalgos parengti
Tarp protestų Baltarusijoje organizatorių Lukašenka įvardijo ir Lietuvą
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 22:02 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis (Josep Borrell).

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (330)
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Mig-31 naikintuvas, archyvinė nuotrauka

MiG-31 perėmė britų žvalgybinį orlaivį virš Barenco jūros

(atnaujinta 19:54 2020.09.21)
Rusijos naikintuvų įgulos oro tikslą nustatė kaip Britanijos strateginio žvalgybos lėktuvą "RAF R-1 Sentinel"

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Du Rusijos naikintuvai MiG-31 palydėjo britų žvalgybos lėktuvą virš Barenco jūros, praneša Rusijos Federacijos Krašto apsaugos kontrolės centras, praneša Sputnik Baltarusjia.

Incidentas įvyko pirmadienį: Rusijos oro erdvės valdymo sistemos virš neutralių Barenco jūros vandenų aptiko oro objektą, artėjantį prie Rusijos Federacijos valstybinės sienos.

Norint nustatyti oro taikinį ir užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimams, į orą buvo pakelti du naikintuvai MiG-31 iš Šiaurės laivyno oro gynybos pajėgų.

"Rusijos naikintuvo įgula objektą nustatė kaip Didžiosios Britanijos oro pajėgų strateginio žvalgybos lėktuvą "R-1 Sentinel" ir palydėjo virš Barenco jūros", — sakoma pranešime.

Užsienio kariniams lėktuvams nusisukus nuo Rusijos sienos, rusų naikintuvai saugiai grįžo į savo gimtąjį aerodromą.

"Visas Rusijos naikintuvų MiG-31 skrydis vyko griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos Federacijos valstybės sienos pažeidimai nebuvo leidžiami", — priduriama pranešime.

Tegai:
Didžioji Britanija, Rusija, naikintuvai
Dar šia tema
Rusijos naikintuvas Su-27 perėmė žvalgybinius lėktuvus virš Baltijos jūros
Pasirodė F-35, užmaskuoto Rusijos naikintuvo pavidalu, vaizdai