Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: Baltijos šalys "parodė pavyzdį" ES situacijoje su Baltarusija

(atnaujinta 16:33 2020.09.10)
Valstybės vadovas tvirtina, kad jos negali "atsiriboti nuo žmogaus teisių pažeidimų ir demokratinių vertybių ardymo Baltarusijoje"

VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Interviu "BBC World News" Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino Europos Sąjungos, JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vadovus atkreipti dėmesį į situaciją Baltarusijoje ir apsvarstyti galimybę įvesti sankcijas Minskui, pranešė Prezidentūra.

"Europos valstybių politinė retorika Baltarusijos atžvilgiu yra sveikintina, tačiau jos nepakanka. Reikia veikti. Trys Baltijos šalys prisiėmė lyderystę ir parodė pavyzdį, inicijuodamos nacionalines sankcijas Baltarusijos pareigūnams. Sankcijų sąrašuose — trisdešimt asmenų, tarp kurių ir Aliaksandras Lukašenka. Ypač svarbu, kad Europos Sąjunga ir kitos šalys — JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė — paskelbtų sankcijas Baltarusijos režimui", — sakė jis.

Valstybės vadovas priminė, kad 30 Baltarusijos pareigūnų, įskaitant prezidentą Aleksandrą Lukašenką, buvo įtraukti į sankcijų sąrašą. Nausėda atkreipė dėmesį į ypatingą ES, JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos paskelbtų sankcijų Minskui svarbą.

Protestai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Одиноков

Prezidentas teigiamai reagavo į Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą surengti neeilinį posėdį padėčiai Baltarusijoje aptarti. Kita vertus, jis mano, kad to nepakanka tikriems pokyčiams.

Nausėda teigia, kad "Lietuva ir Europos Sąjunga neturi moralinės teisės atsiriboti nuo žmogaus teisių pažeidimų ir demokratinių vertybių ardymo Baltarusijoje".

"Lietuvą ir Baltarusiją sieja ne tik geografinė kaimynystė, mūsų šalis jaučia emocinį artumą žmonėms, kovojantiems už savo laisvę Baltarusijoje. Jaučiame tų žmonių skausmą ir kančią Baltarusijos gatvėse. Žinome, kad prieš tuos žmones yra naudojama jėga, jie yra kankinami, — teigė Prezidentas, pridurdamas, kad demokratinių vertybių išsaugojimo kaina Europoje nėra ir negali būti per didelė. — Tai ne ekonominė sąnaudų ir naudos analizė. Tai fundamentalios vertybės, kuriomis mes tvirtai tikime."

Nausėdos manymu, dabartinė padėtis kaimyninėje šalyje patvirtina, kad Lukašenka nėra pasiruošęs jokiai mediacijai iš Europos Sąjungos pusės, atvirkščiai, "vis labiau tvirtina ryšius su Rusija". Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi daugybę priemonių, leidžiančių jam pasiekti tikslą "sujungti dvi šalis į vieną".

Lietuvos vadovas priminė, kad šalis nepripažįsta Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų ir nelaiko Lukašenkos teisėtu tautos lyderiu.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc.), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija teigia, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugininkai nustojo naudoti jėgą prieš mitinguotojus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis protestų dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, yra ir aukų.

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos vieningo Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, įskaitant Lukašenką.

Tegai:
Baltarusija, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (346)
Seimas

Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis

(atnaujinta 14:56 2020.09.24)
Leidinio autoriaus teigimu, šiuo metu konservatoriai visais įmanomais būdais stengiasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį ir niekada nesužinotų apie tai, kaip dešimtmečius buvo valdoma Lietuva

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderio Ramūno Karbauskio leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinkti visus praėjusius ketverius metus jo viešinti epizodai apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą", konservatoriai pavadino "juodosiomis" technologijomis.

Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.

"Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių "Neliečiamųjų" herojai darė valstybėje ką tik nori", — pareiškė politikas.

Be to, pasak Karbauskio, "juodosiomis" technologijomis galima vadinti ir tai, kad "dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų".

"Valstiečių" lyderio reigimu, tiems žmonėms, kuriuos jis savo leidinyje vadina neliečiamaisiais, dabar yra labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes "neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės".

Tai, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų, politikas iliustravo trečiadienį gautu Lietuvos generalinės prokuratūros atsakymu į Seimo kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo.

Politikas pasakojo, kad Seimo pateiktame nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra, maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė pasielgė kitaip — nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.

Taip pat, pasak Karbauskio, buvo pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra, vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.

Tokiu būdu, kaip teigiama Seimo nutarime, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. eurų žala.

"Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo? Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones: "Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė", — apgailestavo politikas.

Politiko teigimu, šis epizodas rodo, jog sustabdyti neliečiamuosius gali tik žmonės — neleisti šiems žmonėms grįžti prie valstybės vairo. Nes kitu atveju, jie "toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot", pabrėžė Karbauskis.

Anksčiau Karbauskis pristatė savo leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko informaciją, kaip neliečiamieji ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai". Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo perspėti Vakarų apie inauguraciją

(atnaujinta 14:16 2020.09.24)
Kaip pažymėjo Baltarusijos lyderis, dėl trečiadienio renginio kai kurios šalys vis dar turi "kažkokią nuoskaudą ar skundų"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad kai kurios kaimyninės valstybės laikosi nekonstruktyvios pozicijos dėl šalyje vykusios inauguracijos. Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad tai yra vidinis respublikos reikalas, ir ji neturėtų iš anksto įspėti Vakarų valstybių apie ceremoniją.

"Ypač tai, kas stebina, kaimynai. Kaimynai Dievo duoti, jų nepasirinksi, ir mes turime gyventi kartu, būti draugais. Tačiau paaiškėja, kad taip nėra visada. Kaimyninės valstybės, ypač Lenkija, žinot, kokios pozicijos ji laikosi. Net po vakarykštės inauguracijos, kažkokia ar nuoskauda, ar pretenzija, kad mes nepranešėme lenkams, lietuviams, ukrainiečiams, čekams ar kam nors kitam, kad surengsime šį renginį", — Lukašenką cituoja naujienų agentūra "BelTA".

Pasak jo, "pagal Baltarusijos įstatymus neturėtume perspėti nieko iš Vakarų šalių ir apskritai nieko perspėti". "Tai yra vidinis mūsų šalies reikalas", — pabrėžė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad iš Vakarų valstybių pusės "yra tik viena kritika: ar tai paslaptis, ar sakramentas". "Žinote, kartu su kariuomene į inauguraciją buvo pakviesta apie du tūkstančiai žmonių. Ir praktiškai neįmanoma to laikyti paslaptyje", — pabrėžė Lukašenka.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. 

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose. Tai sukėlė naują protestų bangą, kurios metu policija vėl panaudojo vandens patrankas, kad Minske išvaikytų protestuotojus.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (346)
Dar šia tema
"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą
Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija
"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius iš Baltijos šalių
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
ET pastatas, archyvinė nuotrauka

Europa kovoja liberalią vienybę ir demokratinį totalitarizmą

(atnaujinta 13:33 2020.09.24)
Naujasis šaltasis karas, kurį jau de facto paskelbė Vakarai, pereina į visiškai naują etapą, kai paskui antirusišką retoriką neišvengiamai seka raginimai persekioti savus disidentus, kurių nuomonė prieštarauja oficialiai ideologijai

Vystantis situacijai paaiškėja, kad Rusija jau nebėra pagrindinis visų šių antirusiškų atakų ir sankcijų taikinys.

Regis, kokie sunkūs yra naujausi Europos Parlamento nutarimai dėl Rusijos ir Rusijos politikos, kuriuose netgi reikalaujama pakeisti Rusijos Konstituciją. Tačiau Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen kalba iš tos pačios institucijos tribūnos — o oficialioje kalboje Rusija paminėta tik vieną kartą. Bet kaip! Kad ji tiesiogiai kelia grėsmę "tiems, kurie palaiko glaudesnius santykius su Rusija". Tai yra greičiausiai kreipimasis ne į Maskvą, o į tas valstybes ir ypač pačios Europos Sąjungos politines grupes, kurios vis dar drįsta tikėtis sveikesnio Briuselio požiūrio į užsienio politiką. Tokiu būdu buvusi Vokietijos gynybos ministrė perspėja Europos opoziciją: "Mes sekame paskui jus".

Be to, Vakarų žiniasklaida visoje šioje plačioje "sosto" kalboje išskiria šį trumpą Rusijos paminėjimą kaip pagrindinę žinią, pateikdama ją pirmuosiuose puslapiuose: "Europos Sąjungos vadovė perspėja dėl ryšių su Rusija". Tai yra, ši tezė turėtų būti paviešinta ir išgirsta visų tų, kuriuos ta pati žiniasklaida reguliariai vadina "naudingais Kremliaus idiotais".

Neabejotina, kad aštrus požiūrio į vidinę opoziciją griežtinimas nėra reakcija į skandalą dėl "Berlyno paciento", kaip teigia kai kurie Europos politikai. Tai greičiau atsakas į masių skandavimą "Putinas! Putinas!" prie Rusijos ambasados ​​Berlyne sienų. Tai taip pat baimė išgirsti tiesos žodį, kuris, kaip paaiškėja, vis didesnės pagarbos sulaukia pačioje Vokietijoje.

Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung"  atkreipė dėmesį į šią "problemą". Cituoju pažodžiui: "Rusijos valstybinės žiniasklaidos įtaka yra stipri Vokietijoje, kur Navalno apnuodijimas sukėlė daug diskusijų. Rusijos valstybinės televizijos padalinio "RT Deutsch" straipsniai yra nepaprastai populiarūs: pasak EUSS (Europos išorės veiksmų tarnybos. — Sputnik), jie dabar antri pagal populiarumą Vokietijos socialiniuose tinkluose".

"Süddeutsche Zeitung" autoriai negali suvokti, kodėl taip yra, taip pat kodėl pastaraisiais metais labai sumažėjo vokiečių laikraščių populiarumas. Jų nuomone, pagrindinis Rusijos žiniasklaidos tikslas Europoje yra "įnešti abejonių" į harmoningas Europos visuomenės gretas. Įdomu, nuo kada Vakarų žurnalistai pamanė, kad abejoti yra kažkas blogo ir baisaus? Iš pažiūros demokratinė Europa visada smerkė (bent jau žodžiais) totalitarizmą ir oficialią vieningą poziciją.

Ir dabar Vakarų žurnalistai ir politikai nuoširdžiai stebisi, kodėl jų tautiečiai, bandydami rasti bent kiek prasmės naujienose apie "apnuodijimą" ir "kišimąsi", ieško sveikos alternatyvos vietiniams laikraščiams ir naujienų kanalams, kurie be jokios kritinės analizės perduoda tik "vienintelę teisingą" versiją nuleistą iš viršaus.

Prorusiškos nuotaikos vis labiau populiarėja Rytų Europoje, o Briuselis, nepaisant politikų noro šį reiškinį vertinti kaip "Maskvos ranką", turi pripažinti, kad jis pats kaltas dėl savo nesėkmių.

Tai galioja ne tik Vokietijai. Kad ir kurią Europos šalį pasirinktumėte, būtinai susidursite su diskusijomis apie tai, kodėl "prorusiškas" požiūris yra toks populiarus nesisteminėse žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, čekų ekspertas Janas Širas tai paaiškina žurnalistų "nepasiruošimu". Juos reikia tiesiog "teisingai nukreipti": priversti juos vadinti Donbaso sukilėlius ne "separatistais", o "Rusijos kariuomene" — ir mes iškart gausime norimą rezultatą. Bet kam rūpi, kad per visus šiuos metus niekas Donbase nerado Rusijos kariuomenės! Pagrindinis dalykas yra primesti skaitytojams "neaiškų" paveikslą, kuris neleidžia abejoti ir dvejopai interpretuoti. O tam, pasak Širo, į Čekijos televiziją reikėtų kviesti tik "teisingus" ekspertus, kurie sau neleidžia (koks siaubas!) abejoti tuo, kad "Rusijos režimas suinteresuotas Navalno apnuodijimu ir kad tai padaryta "Novičioko" pagalba".

Ar Širas ir panašūs ekspertai nežino, kad bet kuris sveiko proto žmogus, visuose be išimties laikraščiuose rasdamas informacijos apie Rusijos "okupantus" ar "nuodytoją Putiną", anksčiau ar vėliau bandys ieškoti šių sensacingų "faktų" patvirtinimo. Laikraščiuose nieko neradę, būtinai kreipsis į alternatyvius šaltinius. Tiesą sakant, tai (o ne kai kurios vidaus priešo intrigos) paaiškina faktą, kad Rusijos žiniasklaida vis labiau populiarėja Europoje. Jie leidžia bent jau pažvelgti į tam tikrą problemą skirtingu kampu ir padaryti savo išvadas. To ir bijo Vakarų ekspertai, apsėsti kovos su Rusija ir naikinantys turinčius kitokį požiūrį Europoje.

Kitas nesenas tokios manijos pavyzdys yra šios savaitės vietos rinkimai keliuose Italijos regionuose. Išsigandusi opozicinės "Lygos" pergalės perspektyvos, gravituojančios link dešiniojo šono, tradiciškai "raudonojoje" Toskanoje pagrindinė žiniasklaida vėl ištraukė antirusišką žemėlapį, primindama jau samanomis apaugusią "finansavimo iš Rusijos" istoriją. Pagrindinis "įrodymas": tam tikras elektros kompanijos savininkas, kažkada susijęs su "Lyga", turi žmoną rusę ir ... pervedė savo pinigus į Rusiją. Nors pats toks "skandalas" paneigia kaltinimus "Lygai" — juk pinigai keliauja į Rusiją, o ne atvirkščiai. Bet bet kuriuo atveju skaitytojas turi būti įsitikinęs opozicijos ryšiais su Kremliumi, nesvarbu, ar tai logiška, ar ne.

"Lygos" lyderio Salvinio teiginiai, kad per visus šiuos metus niekas nerado "nei rublio, nei matrioškos", visiškai nesudomino liberaliosios Italijos žiniasklaidos ir Briuselio politikų. Žaisdamas šia spekuliacija, vienas iš Europos liberalų ideologų ir pagrindinio ruporo Gi Verhofstadto Europos Parlamento salėje viešai kaltina Salvinį, kad jis gavo "pinigų iš Putino".

"Aš asmeniškai laikau skandalu, kad šie žmonės, kurie bando mus mokyti, gauna pinigų Europos Sąjungai sunaikinti", - sakė buvęs Belgijos ministras pirmininkas.

Tiesą sakant, tai yra "kaltinimų" vidinei opozicijai esmė — nesvarbu, ar ji tikrai prorusiška, ar turi ryšių su Maskva, ar ne. Svarbiausia — užčiaupti burną. O ką gali atsakyti jūsų oponentas, jei jam į akis sakai, kad vieno iš jo šalininkų žmona yra rusė arba lentynoje stovi matrioška. Šis metodas jau seniai išbandytas daugelyje Europos šalių.

Tai reiškia naujosios Europos "geležinės ledi" Ursulos von der Leyen akivaizdžius grasinimus oponentams. Šaltasis karas neįmanomas be raganų medžioklės. Per šį karą Europa neims belaisvių, grasindama nušluoti visus tuos, kuriuos ji skelbia "penktąja kolona". Ir tai tik pradžia.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Vokietija, Rusija, žiniasklaida