Varšuva, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje pradėta specialistų ir firmų perkėlimo Baltarusijos programa

(atnaujinta 13:55 2020.09.11)
Aiškinama, kad pageidaujantys specialistai ir įmonės galės "greitai ir efektyviai pradėti veiklą Lenkijoje, gauti paramą perkeliant darbuotojus ir jų šeimos narius bei gauti teisinę ir vizų pagalbą"

VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Lenkijos vyriausybė pradėjo programą, skirtą palengvinti specialistų ir firmų perkėlimą iš Baltarusijos, rašo RIA Novosti.

Lenkijos ministrų kabineto tinklalapyje sakoma, kad "buvo pradėtas išsamus paketas, kad IT specialistams, pradedančioms įmonėms ir kitoms įmonėms būtų lengviau laisvai persikelti į Lenkijos Respublikos teritoriją".

Aiškinama, kad pageidaujantys specialistai ir įmonės galės "greitai ir efektyviai pradėti veiklą Lenkijoje, gauti paramą perkeliant darbuotojus ir jų šeimos narius bei gauti teisinę ir vizų pagalbą".

Be to, asmenys ir įmonės iš Baltarusijos gali tikėtis pagalbos "palaikydami ryšius su vietos valdžia ar specialiosiomis ekonominėmis zonomis, kurios aktyviai dalyvavo rengiant pasiūlymus dėl perkeltų darbuotojų ir jų šeimų, kuriant laikinas biuro ir gyvenamąsias patalpas".

Perskėlusių specialistų vaikai, tęsiantys studijas lenkų mokyklose, turės teisę į papildomas lenkų kalbos pamokas.

Rugpjūčio viduryje Baltarusijos IT įmonių atstovai kreipėsi į šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką su prašymu surengti naujus prezidento rinkimus bei sustabdyti žiaurumus šalies gatvėse. Jei tai nebus padaryta, įmonės pagrasino išsikelti kitur.

Senoji Baltarusijos vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva nori "pažvejoti" Baltarusijoje vykstant krizei
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
JAV prezidentas Donaldas Trampas

FTB pranešė apie siuntinio su ricino nuodais atsiuntimo Trampui tyrimą

Visa korespondencija, prieš pasiekti JAV vadovą, yra kruopščiai tikrinama už prezidento rezidencijos ribų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. FTB pareiškė, jog vykdo tyrimą po pranešimų apie nuodų siuntimą JAV prezidentui Donaldui Trampui, nors ir nepatvirtino incidento detalių.

"FTB ir mūsų partneriai Slaptojoje tarnyboje ir Pašto inspekcijos tarnyboje vykdo tyrimą dėl įtartino laiško, atsiųsto JAV vyriausybinio objekto pašto adresu. Šiuo metu nėra jokios grėsmės visuomenės saugumui", — sakoma FTB Vašingtono biuro pranešime.

Apie tai, kad Trampui adresuotoje siuntoje buvo rastas stiprus nuodas ricinas, pranešė televizijos kanalas "CNN" su nuoroda į dvu šaltinius teisėsaugos organuose.

Anot šaltinių, du teisėsaugos institucijų testai patvirtino ricino buvimą. Visa į Baltuosius rūmus atsiunčiama korespondencija prieš pristatymą yra tikrinama už prezidento rezidencijos ribų.

Ricinas jau fygūravo JAV kriminalinėse suvestinėse. 2011 metais du Džordžijos valstijos gyventojai buvo sulaikyti įtariami sąmokslu platinti nuodus kelių miestų federalinėse institucijose. Ricinas buvo atsiųstas 2013 metais ir buvusiam JAV prezidentui Barakui Obamai ir dar vienam senatoriui respublikonui.

Tegai:
siuntos, nuodingosios medžiagos, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Trampas apkaltino Kongreso narius slaptų duomenų nutekinimu
Klastingas Kremliaus planas: sužlugdyti Ameriką, kad būtų išgelbėtas Trampas
Donaldo Trampo karas ir taika
Trampas įspėjo amerikiečius dėl neramumų rinkimų dieną