JAV

Lemiamas susirėmimas dėl Baltųjų rūmų. Nugalėtoją nustatys pagrindinis veiksnys

(atnaujinta 13:15 2020.09.12)
Donaldas Trampas ir Džo Baidenas išeina į prezidento lenktynių finišo liniją. Ši unikali kampanija vystėsi visuotinės pandemijos, artėjančios ekonomikos krizės ir rasinių riaušių visoje šalyje kontekste

Kokie kandidatų šansai ir nuo ko priklauso pergalė, bando išaiškinti RIA Novosti autorė Sofija Melničiuk savo medžiagoje.

Protestai pakoregavo planus

Protestai, prasidėję gegužę po juodaodžio nusikaltėlio Džordžo Floido mirties dėl policijos pareigūnų kaltės, pakoregavo abiejų lenktynių finalininkų planus. Kiekvienas traukia rinkėjus į savo pusę: Trampas — Niksono pažadais dėl tvarkos įvedimo šalyje, Baidenas — protestuotojų reikalavimų palaikymu. Pagal savo simpatijas susiskirstė merai ir gubernatoriai. Visuomenėje taip pat yra susiskaldymas: vieni palaiko Nacionalinės gvardijos dalinių įvedimą į maištaujančius miestus ir jėgos panaudojimą, kiti — kategoriškai prieš.

Trampas, nors ir vyriausiasis vadas, negali savo nuožiūra siųsti federalinės kariuomenės padalinių į valstijas, to paprašyti turi gubernatoriai. Ginkluotosios pajėgos jau susidūrė su nuožmiu pasipriešinimu Portlande, kur turėjo padėti apsaugoti vyriausybės pastatus. Situacija mieste išlieka įtempta, praėjusį savaitgalį teisėsaugos pareigūnai buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais ir akmenimis.

Nenurimsta ir protestai Kenošoje po to, kai policijos pareigūnas sužalojo afroamerikietį Džeikobą Bleiką. Ten gubernatoriaus leidimu atvyko Nacionalinės gvardijos kovotojai, tačiau tai žmonių nenuramino. Pats Trampas nuvyko į Viskonsiną — prieštaraudamas vietos valdžios valiai. Su Bleiko šeima jis nesusitiko, į žurnalistų klausimą apie sistemingą rasizmą JAV neatsakė, daugiausia dėmesio skyrė "smurtui, kurį valdžia numalšins, jeigu jai bus suteikta tokia galimybė".

Участники протестов против полицейского произвола на одной из улиц города Кеноша в Висконсине
© Sputnik / Стефен Зеннер
Protestų prieš policijos žiaurumą dalyviai vienoje iš gatvių Kenošoje, Viskonsine

Protestai prieš reitingus

Trampui naudinga, kad protestai būtų laikomi riaušėmis, Baidenui — taikiomis demonstracijomis. Dar gegužę visuomenės nuomonės apklausos rodė nedidelį demokratų kandidato pranašumą: 47,7 proc. prieš 42,4. Birželį atotrūkis padvigubėjo. Demokratai palaikė reikalavimus reformuoti policiją, kovoti su rasizmu ir tirti afroamerikiečių žmogžudystes, o tai patraukė daugybę rinkėjų.

Tačiau taikiai prasidėjusios demonstracijos greitai virto riaušėmis. Vaizdo įrašai iš Mineapolio, kur protestuotojai išneša sportbačius ir televizorius iš parduotuvių su išdaužytomis vitrinomis, aplėkė pasaulį. Niujorke taip pat buvo daug marodierių ir smurto. Viskonsine žuvo žmonės.

Panašu, kad nerami vasara nuvargino amerikiečius, ir jų nuomonė pasikeitė. Birželio mėnesį akcijas gatvėse teisėtomis laikė 62 procentai respondentų, rugpjūtį — 53. Padaugėjo tų, kurie demonstrantų veiksmus laiko nusikaltimu: nuo 28 iki 38 procentų.

Iki rudens kandidatų reitingų skirtumas sumažėjo iki septynių taškų. Demokratų partijos vadovybė nerimauja, kad nuo neramumų pavargę amerikiečiai lemiamu metu palaikys dabartinį prezidentą.

Вице-президент США Джо Байден
© AP Photo / Carolyn Kaster
Demokratų kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas

Krizė padės

Rasinių riaušių būta ir anksčiau, taip pat ir Obamos laikais, pokalbyje su RIA Novosti aiškina Jurijus Rogulevas, Maskvos valstybinio universiteto Franklino Delano Ruzvelto fondo, skirto JAV studijoms, direktorius. "Dabartinis mastas siejamas su gyventojų nepasitenkinimu, sunkia situacija, kurioje žmonės atsidūrė dėl pandemijos", — patikslina ekspertas.

Nedarbas yra didžiausias nuo Didžiosios depresijos — 14,7 proc. Dėl karantino darbo neteko daugiau nei 20 milijonų žmonių. Finansinė pagalba šeimoms ir verslininkams smogė į biudžetą. Antrąjį ketvirtį BVP rekordiškai žlugo 40 proc., ir atsigauti prireiks dešimties metų, rodo oficialios prognozės. O štai prieš ketverius metus Trampas žadėjo amerikiečiams stiprią ekonomiką, ir šis koziris ilgą laiką buvo jo rankose.

"Netrukus baigsis išmokų mokėjimas iš pirmojo paketo, o vyriausybė niekaip negali susitarti dėl antrojo. Tai sukels nepasitenkinimą ir jis bus nukreiptas prieš valdžią", — sako Rogulevas. Ekonomika visgi atsigauna, nedarbas mažėja, bet labai lėtai. "Padėtis išlieka itin nestabili. Ir jei ji pagerės, Trampas įskaitys sėkmę sau", — pasakė Rogulevas.

Сторонники во время предвыборной речи президента США Дональда Трампа в аэропорту штата Пенсильвания, США, 3 сентября 2020 года
© REUTERS / Leah Millis
Donaldo Trampo rėmėjai jo rinkimų kampanijos kalbos metu Pensilvanijos oro uoste, JAV. 2020 metų rugsėjo 3 d.

Dėl visko kaltas Trampas

Tačiau už nesėkmes taip pat teks atsakyti Trampui. Būtent jį demokratai kaltina dėl katastrofiškų pandemijos pasekmių. Prezidentas per lėtai sureagavo: iki kovo vidurio jis teigė, kad padėtis su virusu kontroliuojama, nedėvėjo kaukės ir priešinosi karantino priemonėms.

Kaip žinoma, Trampas po to, kai buvo išrinktas, uždarė "Obamacare" programą, kuri turėjo padaryti mediciną labiau prieinamą pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Todėl krizinėje situacijoje daugelis amerikiečių atsidūrė be prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų.

Dar liepos mėnesį Trampas pareiškė, kad toks baisus sergamumo paveikslas — tai didelio masto testavimo šalyje rezultatas. Likus kelioms savaitėms iki rinkimų Baltieji rūmai patvirtino naują strategiją: tyrimus atlikti tik rizikos grupės žmonėms. Tai suglumino medikus, o stebėtojai padarė prielaidą, kad valdžia tiesiog nori nukreipti dėmesį nuo bauginamos statistikos.

"CNN" apklausos rodo, kad prezidentu nepatenkinti daugiau nei pusė amerikiečių. O tarp jo šalininkų yra vis daugiau abejojančių. Štai remiantis "Pew Research Center" tyrimais, daugiau nei 80 procentų rinkėjų abiejose stovyklose yra tvirtai įsitikinę savo pasirinkimu. O sociologai pabrėžia: atrodo, kad Trampo ir Baideno šalininkai gyvena skirtingose ​​visatose — tiek stipriai nesutampa jų prioritetai.

Kas yra visi šie žmonės

Tai nenuostabu. Baideno stovykla yra jaunesnė: 67 proc. — 18–29 metų amžiaus, 59 proc. — iki 50 metų. Demokratą labai mėgsta ispaniškai kalbantieji, azijiečiai ir juodaodžiai.

Afroamerikiečiai laikomi demokratų partijos elektorato šerdimi: 89 proc. — už Baideną. Taip jau tapo įprasta nuo 1960-aisiais metais prasidėjusio judėjimo už piliečių teises, kuriam vadovavo demokratai. Pažymėtina, kad juodaodžiai yra gana konservatyvūs rinkėjai, o istoriškai jie visai buvo už vergų išvaduotojo Abraomo Linkolno respublikonų partiją.

Trampo paramos branduolys — mažų miestelių ir kaimų gyventojai. Tai paaiškinama tuo, kad žmonės ten jaučiasi nuošalyje, negauna iš valstybės teisingos bendro "Amerikos pyrago" dalies. Nusivylimas ir neteisybės jausmas daro šūkį "Vėl padarykime Ameriką didžią" jiems labai patrauklų.

Kritikai mėgsta pabrėžti kitą Trampo elektorato bruožą — žemą išsilavinimo lygį. Bet tai yra perdėjimas: už respublikoną balsuoja 53 procentai rinkėjų be aukštojo išsilavinimo, 45 procentai — už jo konkurentą. Nors mokslinį laipsnį turintys žmonės dažniau yra už Baideną: 67 proc.

"Meluojantis ponis-kareivis" ir "kareiviai-nevykėliai"

Rinkiminių lenktynių finale bet kokie būdai sugadinti oponento reitingus yra geri. Taigi, Baidenui priekaištaujama dėl netinkamo moterų palietimo. Tas teisinasi, kad nieko neatsimena apie tokį lengvabūdiškumą. Ir šis užmaršumas taip pat naudojamas: esą, 77 metų Baidenas yra per senas Baltiesiems rūmams. Internete platinami vaizdo įrašai, kuriuose demokratas painioja žodžius, užsimiršta ir neatskiria žmonos nuo sesers. Pastarosiomis dienomis ypač populiarus vaizdo įrašas, kuriame Baidenas neva užmigo tiesioginės transliacijos metu. Čia verta priminti, kad Trampas erzina konkurentą, vadindamas jį "mieguistu Džo". Tačiau vaizdo įrašas pasirodė esąs netikras.

Internete taip pat yra pašaipių "memų": demokratas painioja Baraką Obamą su aktoriumi Denzeliu Vašingtonu ir sako, kad rinkimuose jis pasisako prieš Ronaldą Reiganą. Jam primena ir keistus pareiškimus. Gegužę jis pareiškė, kad afroamerikiečiai, kurie abejoja, už ką balsuoti, iš viso nėra juodaodžiai. Prieš tai, vasarį, jis merginą, kuri jo paklausė apie kampaniją, pavadino "meluojančiu su šuns veidu poniu-kareiviu".

Nemažiau pretenzijų ir Trampui. Jo prezidento kadenciją lydėjo skandalai dėl priekabiavimo, užsienio kišimosi į rinkimus, įžeidimų administracijos darbuotojų atžvilgiu. Per ketverius metus JAV buvo išleista keletas knygų, kuriose Trampas apibūdinamas kaip neišmanėlis tokiame svarbiame poste. Vienas naujausių skandalų susijęs su fraze, kurią Trampas tariamai ištarė prieš dvejus metus lankydamasis Paryžiuje: jis pavadino Amerikos kareivius, dalyvavusius Pirmajame pasauliniame kare, nevykėliais.

Galų gale nugalėtoją nustatys ne pokštai internete ir net ne rasinis klausimas, o padėtis su epidemija ir ekonomikos krize. Jei ne pandemija ir jos pasekmės, greičiausiai šiuos rinkimus laimėtų Trampas. Tačiau dabar šansai yra beveik vienodi, ir sunku pasakyti, kas finišuos pirmas.

Tegai:
Džo Baidenas, Donaldas Trampas, prezidento rinkimai, JAV
ES vėliavos Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atidėjo ES viršūnių susitikimą

(atnaujinta 20:03 2020.09.22)
Turimas omenyje specialusis ES viršūnių susitikimas, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel) nusprendė rugsėjo 24–25 dienomis planuotą Europos viršūnių susitikimą perkelti į spalio 1–2 dienas, socialiniame tinkle Twitter sakė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas Barendas Leitsas (Barend Leyts).

"Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė atidėti specialųjį ES viršūnių susitikimą, kuris buvo numatytas rugsėjo 24–25 dienomis. Jis įvyks spalio 1–2 dienomis", — rašė Leitsas.

Jis paaiškino, kad vienam iš Mišelio apsaugos pareigūnų buvo diagnozuotas koronavirusas, todėl Europos Vadovų Tarybos pirmininkas nusprendė laikytis karantino.

"Šiuo metu jis neserga", — pridūrė Europos Vadovų Tarybos vadovo atstovas.

Tegai:
ES
Vilkikai, archyvinė nuotrauka

Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju

(atnaujinta 17:59 2020.09.22)
Šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės, pranešė Susisiekimo ministerija

VILNIUS, rugsėjo 22 — Sputnik. Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič pareiškė, kad vežėjai, dirbantys su Rytų rinka, galės nukreipti krovinių srautus per kitas šalis, jei Baltarusijos siena bus uždaryta. Apie tai praneša TASS.

Narkevič pažymėjo, kad šiuo metu darbas pasienyje vyksta įprasta tvarka, tačiau oficialus Vilnius neatmeta sienos uždarymo galimybės.

Anot jo, įvykus blogiausiam scenarijui, krovinių srautai būtų nukreipiami per kitas šalis, visų pirma — Latviją.

Jis paaiškino, kad Lietuvos susisiekimo ministerija taip pat papildomai bendradarbiauja su Lenkija ir Ukraina ir bando sudaryti krovininiam transportui maršruto galimybes, kad pavyktų tolygiai paskirstyti sunkvežimių srautus.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų Baltarusijoje, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Lietuvos politikai teigia, kad rezultatai buvo "suklastoti", ir reikalauja pakartotino balsavimo.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Tegai:
Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Lietuvoje, netoli Baltarusijos sienos, pavojingai manevravo neblaivus vairuotojas
Panerių memorialas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 23-iosios šventės

(atnaujinta 18:36 2020.09.22)
Nuo rugsėjo 23-iosios iki metų galo lieka 99 dienos, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Rugsėjo 23-ioji yra 265-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 267-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 99 dienos.

2020 metų rugsėjo 23 dieną saulė teka 07:05, leidžiasi 19:16, dienos ilgis — 12 val. 11 min.

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena.

Didžiausias ir šiurpiausias hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje — masinės žydų žudynės. Antisemitizmas — sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose. Taip pat neginčijamas faktas, jog Lietuvoje žydų žudynės prasidėjo tik tada, kai atėjo vokiečiai, kurie iškart paėmė į savo rankas policiją, karinius lietuvių dalinius, visą valdžią ir todėl buvo atsakingi už tvarkos palaikymą krašte.

Jau nuo 1941 metų pradžios Vokietijoje iš gestapo, SD ir SS pareigūnų pradėta formuoti specialiosios paskirties grupes (Einsatzgruppe), kurių uždavinys, kilus karui, buvo tvarkos palaikymo užfrontėje pretekstu žudyti SSRS teritorijoje komunistus, partizanus, žydus, čigonus, psichinius ligonius. Baltijos kraštą kontroliavo "A" grupės būriai, kuriems vadovavo brigadenfiureris Valteris Štalekeris (Stahlecker). Birželio 18 dieną, t. y. dar karo išvakarėse, ypatingosios paskirties dalinių vadai gavo žodinį Henricho Himlerio nurodymą naikinti užimtoje TSRS teritorijoje minėtų kategorijų asmenis.

Vos prasidėjus karui, birželio 24 dieną Saugumo policijos ir SD operatyvinės "A" grupės vadas Štalekeris įsakė Karaliaučiaus ir Tilžės gestapininkams žudyti žydus bei komunistus užimtoje Lietuvos teritorijoje. Birželio 25 dieną su pirmuoju "A" grupės būriu atvykęs į Kauną ir užmezgęs ryšį su Klimaičio partizanų būriu, Štalekeris surengė pirmąjį žydų pogromą. Naktį Senamiestyje ir Vilijampolėje buvo nužudyti šimtai žmonių, sudeginta keliasdešimt namų.

Ši diena Lietuvoje paskelbta Žydų genocido diena 1992 metais. Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. visų šalyje gyvenusių žydų — 196 tūkst. iš 210 tūkst. Visiškai sunaikinta savita kultūra.

Kiti su šia diena susiję įvykiai

1907 metais Kaune prasidėjo Lietuvos moterų suvažiavimas (rugsėjo 23–24 dienomis).

1926 metais Kaune veiklą pradėjo Žemės ūkio rūmai. Šalyje, kur didžioji gyventojų dalis užsiėmė žemdirbyste, o pagrindinės valstybės pajamos plaukė iš žemės ūkio, tokios organizacijos įkūrimas buvo itin svarbus žingsnis. 1942 metais panaikinti rūmai nuo 1991 metų sėkmingai atgimė ir gyvuoja iki šiandien.

1931 metais Šiaulių dramos teatras parodė savo pirmąjį spektaklį — Karlo Gocio "Princesę Turandot".

1943 metais vokiečių okupacinė valdžia likvidavo Vilniaus getą. Žydų tautybės žmonės masiškai išžudyti Paneriuose. Po šios tragiškos dienos Vilnius, visame pasaulyje garsėjęs savo žydais ir jų pasiekimais bei kultūra (gavęs net Šiaurės Jeruzalės vardą), neteko daugelio šios tautos atstovų. 1941–1943 metais veikęs getas pražudė virš 50 tūkst. Vilniaus žydų. Tik porai tūkstančių jų buvo lemtą išgyventi karo baisenybes. Po šių žudynių Vilnius neteko didžiausios gyventojų dalies per visą savo istoriją.

2003 metais sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė Tabako kontrolės konvenciją, kuri įpareigoja per penkerius metus šalyje uždrausti tabako reklamą. Lietuva yra 57-oji šį dokumentą pasirašiusi valstybė.

Savo vardadienius šiandien švenčia Linas, Teklė, Galintas, Galintė, Lina, Linė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai