Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Lietuva skundžiasi "dezinformacijos skleidimu" dėl situacijos Baltarusijoje

(atnaujinta 20:00 2020.09.12)
Pabrėžiama, kad įvykiai Baltarusijoje neva formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Šių metų rugpjūčio mėnesį nustatytas žymiai didesnis nei įprastai neigiamos informacinės veiklos atvejų skaičius, rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime.

Pranešime teigiama, kad nuolatinę informacinės erdvės stebėseną vykdantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) analitikai vien per praėjusį mėnesį žiniasklaidoje identifikavo daugiau nei 200 svarbiausių klaidinančios informacijos atvejų, kurių dauguma sietini su oficialia mūsų šalies ir jos aukščiausių vadovų pozicija situacijos Baltarusijoje atžvilgiu.

Be to, skelbiama, kad rugpjūčio 14 dieną buvo fiksuotas ir neutralizuotas hibridinis kibernetinis-informacinis išpuolis prieš Krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį, kuriuo buvo siekiama Lenkijos žiniasklaidoje paskleisti melagingą informaciją su išgalvotais ministro teiginiais apie bendradarbiavimą su JAV ir supriešinti Lietuvą su Lenkija.

"Rugpjūčio pabaigoje, toliau kylant įtampai Baltarusijos viduje, informacinėje erdvėje atsivėrė naujos konfrontacijos, kuriomis siekta eskaluoti Lietuvos, kaip šalies, prarandančios Baltarusijos ir Rusijos krovinių tranzitą, naratyvą. Teigiama, kad mūsų valstybės ekonomika yra rusofobijos auka, o Lietuva, netekusi baltarusių krovinių, susidurs su liūdnais padariniais", — sakoma pranešime.

Pabrėžiama, kad įvykiai Baltarusijoje neva formavo ir visiškai naują priešišką naratyvą, kad Lietuva neva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir kelia grėsmę šalies saugumui.

Taip pat žiniasklaida palietė NATO temą kaip grėsmę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos saugumui. Buvo pranešta, kad Lietuva ir NATO koncentruoja karines pajėgas prie Baltarusijos sienos ir ruošiasi ją pulti, o naujas mokymo centras, atidarytas Pabradėje JAV pagalba, rengia protestų organizatorius kaimyninėje šalyje. Lietuvos kariuomenė šiuos teiginius laiko melagingais.

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad neva buvę prezidento lenktynių rezultatai yra "suklastoti".

Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, įvedė sankcijas 30 Baltarusijos piliečių. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka buvo įtrauktas į šį sąrašą.

Baltarusijos vadovas pavedė vyriausybei ištirti tranzito iš Klaipėdos uosto nukreipimo į kitus uostus klausimą. Naftos srautų perkėlimą iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą, aptarė Rusijos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Michailas Mišustinas ir Romanas Golovčenka. Kai kurie ekspertai mano, kad Baltarusijos tranzito praradimas Lietuvai kainuos milijardus eurų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nesikišti į padėtį kaimyninėje šalyje ir duoti Baltarusijos žmonėms galimybę situaciją išspręsti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas Baltarusijos atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba anaiptol nedemokratiniais metodais".

Tegai:
dezinformacija, žiniasklaida, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas iš "Baltarusijos namų" atidarymo Lenkijoje
Puškovas įvertino Tichanovskajos "Baltarusijos žmonių išrinktos lyderės" statusą Lietuvoje
Į Lietuvą atkeliavo sunkioji karinė technika iš JAV
JAV įspėjo apie papildomas sankcijas Baltarusijai po Kolesnikovos sulaikymo
Svetlana Tichanovskaja ir Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis, Varšuva, 2020.09.09

Ekspertas: su tokia lydere kaip Tichanovskaja Lenkija nori pasipelnyti Baltarusijos

(atnaujinta 20:23 2020.09.25)
Varšuvos planams nėra lemta išsipildyti, tačiau skirtingi pareiškimai ir toliau skambės, mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lenkija naudojasi situacija Baltarusijoje savo interesais, interviu Sputnik Lietuva pasakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų studijų katedros docentas Jurijus Borisionokas.

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda, kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, paragino pasaulio lyderius reikalauti, kad Baltarusijoje būtų laikomasi pagrindinių žmogaus teisių. Jis ragino pareikšti vieningą poziciją.

Pasak Lenkijos prezidento, "represijos prieš politinius oponentus, masiniai taikių protestuotojų sulaikymai ar smurto ir kankinimų prieš juos panaudojimas negali būti leidžiami nė vienoje valstybėje".

Ekspertas Jurijus Borisionokas pažymėjo, kad Dudos pareiškimas sutampa su kitų Europos politikų pasisakymais padėties Baltarusijoje klausimu, tačiau Lenkija siekia kitokio intereso.

"Čia dar yra ir motyvas, kurį labai lengva pamatyti, nes Baltarusijos protesto sėkmė hipotetiškai žada Lenkijai teritorinį padidėjimą. Jei įsivaizduotume hipotetinę situaciją, kad Svetlanos Tichanovskajos lygio politikas ateina tam tikram laikui į valdžią padedamas tos pačios Lenkijos valdžios, tada čia galima kelti Lenkijos teritorijos padidėjimo klausimą, tarkime, Gardino sąskaita. Akivaizdu, kad tai yra ne kas kita, kaip geopolitinė fantazija realybėje, tačiau tokios politinės kombinacijos yra kuriamos", — pareiškė jis.

Borisionokas mano, kad tokioms fantazijoms nėra lemta išsipildyti, ypač atsižvelgiant į dabartinės padėties Baltarusijoje raidą, tačiau bus girdėti propagandiniai pareiškimai iš Varšuvos pusės. Ekspertas įžvelgia dvigubus standartus Lenkijos politikoje, nes jų šalyje taip pat slopinamos visokios protesto nuotaikos.

Padėtis Baltarusijoje

Po rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Iškart po rinkimų apylinkių uždarymo šalyje prasidėjo nesankcionuoti protestai. Saugumo pajėgos juos žiauriai malšino, naudodamos ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Lenkai aktyviai remia Baltarusijos opoziciją. Tichanovskaja rugsėjo pradžioje apsilankė Varšuvoje, kur atsirado Baltarusijos opozicijos veiklai remti skirtas centras, vadinamieji "Baltarusijos namai".

Ji dalyvavo centro atidarymo ceremonijoje. Be to, ceremonijoje dalyvavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis, kuris pažadėjo pateikti ekonominės pagalbos Baltarusijai planą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad Varšuva daro spaudimą Minskui ir iš tikrųjų tiesiog diktuoja elgesio liniją bei aktyviai remia, taip pat finansiškai, Baltarusijos opoziciją.

Į kaimyninės valstybės reikalus taip pat kišasi ir Lietuva. Beveik nuo pat protestų pradžios Lietuvos politikai reikalavo naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą ir Lenkiją nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją spręsti patiems. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva su savo reikalavimais Baltarusijai peržengė visas padorumo ribas. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Lenkija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske

Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams

(atnaujinta 16:23 2020.09.25)
Sąrašas, kuriame sankcijos taikomos 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai, papildytas dar apie 100 pavardžių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Baltijos šalys išplėtė sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių.

Apie oficialiai išplėstas sankcijas penktadienį pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo Twitter paskyroje.

"Šiandien, bendradarbiaudama su Latvija ir Estija, Lietuva žymiai padidina asmenų, kuriems taikomos sankcijos už nenutrūkstamas represijas prieš Baltarusijos žmones, skaičių", — parašė Linkevičius.

​Pirmame Baltijos šalių sąrašo variante, kuris paskelbtas rugpjūčio pabaigoje, buvo 30 Baltarusijos piliečių, tarp jų ir kaimyninės valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Dabar šis sąrašas papildytas dar 100 pavardžių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovai ir aukšti pareigūnai.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kaip anksčiau pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, Baltijos šalys sutiko tęsti darbą ties Baltarusijos sankcijų sąrašu, nelaukiant, kol ES susitars dėl savo sąrašo. Be to, Rinkevičius pabrėžė, kad tai gali būti nepaskutinis sankcijų sąrašo išplėtimas.

Penktadienį Latvijos užsienio reikalų ministerija pranešė, jog sąraše yra 101 pareigūnas. Pasak Baltijos šalių valdžios, šie žmonės yra prisidėję prie "smurto ir represijų" Baltarusijos piliečių, kurie nesutinka su rinkimų rezultatais, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka, atžvilgiu.

"Baltarusijos valdžia nepakeitė savo požiūrio į taikius protestus. Jėga vis dar naudojama neproporcingai, blokuojamos nepriklausomos žiniasklaidos svetainės, pradedamos baudžiamosios bylos ir konfiskuojami duomenų laikikliai", — sakoma Latvijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė apie sankcijų Baltarusijos pareigūnams išplėtimą, tačiau ten pateko dar 98 žmonės. Jiems draudžiama atvykti į šalį penkeriems metams.

Lietuvos URM dar nepaskelbė savo sąrašo, tačiau Latvijos ir Estijos departamentų tinklalapiuose rašoma, kad dėl sankcijų susitarė trys Baltijos šalys.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, sankcijos
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
Šapito su "prezidente Sveta": Lietuvos valdžia išbando save akrobatų vaidmenyje 
Politologas: Baltarusijos nepaveiks tai, kad Europa nepripažins Lukašenkos prezidentu
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Cigarečių kontrabanda

Baltarusijos atvykusiame traukinyje buvo paslėpta apie 23 tūkst pakelių cigarečių

(atnaujinta 16:38 2020.09.25)
Lietuvos pasieniečiai patikrino krovininį sąstatą, nes anksčiau gavo kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimą kontrabandos pervežimą

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Iš Baltarusijos atvykusį krovininio sąstato vagoną Radviliškyje patikrinę pasieniečiai slėptuvėse rado beveik 23 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių, praneša VSAT spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus ir Specialiosios paskirties skyriaus Pagėgių komandos pareigūnai, bendradarbiaudami su AB "Lietuvos geležinkeliai" Saugos ir rizikų valdymo departamento darbuotojais, tikrino gautą kriminalinės žvalgybos informaciją. Buvo patikrintas vienas Radviliškio geležinkelio stotyje stovėjusio krovininio sąstato vagonas. Šis sąstatas į Lietuvą anksčiau buvo atvykęs iš Baltarusijos.

Trąšoms gabenti skirto tuščio vagono galuose buvo ertmės. Iš jų pasieniečiai ištraukė 22 690 pakelių cigarečių "Minsk Capital QS" su Baltarusijos akcizo ženklais.

Контрабанда сигарет
Radviliškyje aptikta cigarečių kontrabanda

Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Cigaretės saugomos Šiaulių pasienio užkardoje.

Pastaruoju metu pasieniečiai Radviliškio geležinkelio stotyje yra atskleidę ir daugiau atvejų, kai iš Baltarusijos atvykusiuose krovininiuose traukiniuose aptinkama kontrabandinių rūkalų.

Prieš savaitę VSAT pareigūnai ten aptiko, įtariama, krovininiu traukiniu iš Baltarusijos atgabentus 8 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių.

Rugsėjo 1 d. į Radviliškio geležinkelio stotį atvykusio krovininio sąstato vagone pasieniečiai rado beveik 10 tūkst. pakelių baltarusiškų rūkalų. Rugpjūčio pradžioje Radviliškyje patikrintame traukinyje buvo paslėpta beveik 26 tūkst. cigarečių pakelių.

Tegai:
cigarečių kontrabanda, Baltarusija, Lietuva, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje
Dar šia tema
Muitininkas vilkiko grindyse aptiko cigarečių kontrabandą
Tarnybinis šuo padėjo sulaikyti kontrabandininką Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Kelmės rajone cigarečių kontrabandininkė mėgino duoti 1000 eurų kyšį
Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda