Rusijos ir Baltarusijos ambasada

Rusijos ir Baltarusijos ambasados ​​Lietuvoje apšviestos opozicijos vėliavos spalvomis

(atnaujinta 22:08 2020.09.14)
Akcija buvo specialiai surengta prieš Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimą, siekiant perduoti jiems opozicijos raginimus ir išreikšti savo paramą

VILNIUS, rugsėjo 14 — Sputnik. Rusijos ir Baltarusijos ambasados ​​Vilniuje buvo apšviestos baltos-raudonos-baltos vėliavos spalvomis — tai Baltarusijos opozicijos simbolis. Nuotraukas Facebook paskelbė Vilniaus dailės akademijos doktorantė Eglė Grebliauskaitė.

Grebliauskaitė, iniciatyvos autorė, paaiškino, kad tokia akcija buvo surengta būtent prieš Rusijos ir Baltarusijos prezidentų Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos susitikimą Sočyje.

Patys ambasadų ​​pastatai ir šalia esantys medžiai buvo apšviesti baltos-raudonos-baltos spalvos šviesomis. Priešais diplomatinių atstovybių vartus taip pat buvo žmonių su šiomis vėliavomis. Tokiu būdu Lietuva norėjo išreikšti paramą Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau opozicijai palaikyti prie Baltarusijos ambasados ​​vartų buvo dedamos gėlės. Diplomatinė atstovybė kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių su prašymu sutvarkyti šią "netvarką". Tačiau jis atsisakė, nes gėlės, gulinčios ant šaligatvio, "nepažeidžia viešosios tvarkos".

Sočio rezidencijoje vyksta Rusijos ir Baltarusijos lyderių derybos. Susitikimo pradžioje Putinas pažymėjo, kad respublika turėtų savarankiškai spręsti padėtį, susiklosčiusią po prezidento rinkimų.

Taip pat Rusijos prezidentas idėją pradėti Baltarusijos Konstitucijos reformą pavadino logiška, savalaike ir tikslinga.

Putinas taip pat pabrėžė, kad Maskva ir toliau yra įsipareigojusi vykdyti visus susitarimus dėl bendradarbiavimo su Baltarusija, įskaitant KSSO ir Sąjunginės valstybės rėmuose.

Savo ruožtu Lukašenka padėkojo Putinui už tai, kad Rusijos Federacija parodė, jog "Baltarusijos sienos yra Sąjunginės valstybės sienos".

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Praėjusią savaitę Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo vadinama "Baltarusijos tautos išrinktąja lydere". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos pasirašytų susitarimų. Lietuvos politikų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "riboja Baltarusijos tautos suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Baltai-raudonai-balta vėliava, tapusi opozicijos kovos simboliu, buvo oficiali Baltarusijos Liaudies Respublikos (1918–1919) vėliava, o 1991–1995 metais — Baltarusijos Respublikos valstybinė vėliava.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo istorikas ir publicistas Armenas Gasparianas, balta-raudona-balta vėliava — pirmųjų separatistų vėliava Rusijos imperijos teritorijoje. Iš pradžių ji neturėjo aštraus neigiamo atspalvio dėl nedažno naudojimo pilietinio karo metu, tačiau visiškai kitokią prasmę įgijo Didžiojo Tėvynės karo metu, kai tapo baltarusių kolaborantų simboliu. Atskiras pasididžiavimo šaltinis tuo metu buvo tas, kad vėliavos spalvos sutapo su Hitlerjugendo spalvomis.

Gasparianas pažymėjo, kad, kaip ir Ukrainos atveju, jie nenori prisiminti vėliavos istorijos. Jo nuomone, ne visi Baltarusijos opozicionieriai žino jos istoriją. Pasak istoriko, prisiminus, kokius nuostolius Baltarusija patyrė per Didįjį Tėvynės karą, tokios vėliavos naudojimas atrodo visiškai netinkamas.

Tegai:
Lietuva, Vladimiras Putinas, Aleksandras Lukašenka, Baltarusijos ambasada, Rusijos ambasada
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
"Neturės teisinės galios": prieš Lukašenkos vizitą Sočyje Tichanovskaja kreipėsi į Putiną
Putinas ir Lukašenka susitiko Sočyje
Lietuva ir kelios Europos Sąjungos šalys paragino Baltarusiją užtikrinti BelAE saugumą
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Pasienio kontrolės punktas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai

(atnaujinta 18:25 2020.09.18)
Baltarusijos lyderis priėmė absoliučiai teisingą, logišką sprendimą uždaryti sienas šioms šalims, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuva, Lenkija ir Ukraina destabilizuoja padėtį Baltarusijos viduje, todėl didžioji dauguma Baltarusijos gyventojų palaiko šalies prezidento Aleksandro Lukašenkos sprendimą, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys, MGIMO Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas.

Pasak eksperto, ir kariniu, ir politiniu požiūriu jo priimti sprendimai dėl trijų įvardytų valstybių yra visiškai teisingi, logiški ir racionalūs.

"Nes, pirma, gali būti įvairių rūšių provokacijų iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos. Antra, gali būti jų agentų infiltracija, siekiant destabilizuoti padėtį Baltarusijos Respublikoje. Trečia, gali būti sukurti kanalai grynųjų pinigų perdavimui į įvairias destruktyvias pajėgas, kurios įsitvirtino Baltarusijos Respublikoje, siekdamos toliau destabilizuoti padėtį mūsų šalyje. Ir reiktų atsižvelgti į ketvirtą punktą: NATO valstybės narės jau sustiprino savo kariuomenę Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje", — sakė ekspertas.

Todėl, Kozino manymu, šis žingsnis — teisingas, taip pat jis pažymėjo, kad didžioji Baltarusijos dalis palaiko šį sprendimą.

Baltarusija priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų, ketvirtadienį Minske vykusiame moterų forume "Už Baltarusiją" sakė prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Prezidentas taip pat paragino Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos tautas "sustabdyti savo išprotėjusius politikus ir užkirsti kelią karui".

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — oficialiais CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios aktyviai dalyvauja kaimyninės valstybės reikaluose. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
prezidento rinkimai, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (321)
Dar šia tema
Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės
Linkevičius pavadino Lukašenkos reakciją "neadekvačia"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Koronaviruso testai

PSO paragino atsižvelgti į tai, kad COVID-19 nepriklauso nuo sezono

(atnaujinta 15:42 2020.09.19)
Pranešime teigiama, kad svarbu, jog per šiuos mėnesius įgyta patirtis būtų modeliuojama taip, kad grandininius infekcijos židinius būtų galima nedelsiant sustabdyti

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Nauja koronavirusinė infekcija parodė, kad ji nepriklauso nuo metų laiko ir sąlygų, COVID-19 niekur nedingo, sakė Melita Vujnovič, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Rusijos Federacijoje, praneša RIA Novosti.

"COVID-19 parodė, kad nepriklauso nuo laiko ir sąlygų. Visi tikėjosi, kad vasarą tai pasibaigs, bet dar nesibaigė, net kažkur plynaukštėje. Mes matome nedidelį, bet pakilimą", — virtualioje spaudos konferencijoje sakė ji.

Pasak Vujnovič, dabar svarbu, kad per šiuos mėnesius įgyta patirtis būtų modeliuojama taip, kad grandininius infekcijos židinius būtų galima nedelsiant sustabdyti.

"Tai svarbu, šis darbas atliekamas, ir mes tikimės, kad šis požiūris padės išvengti rimtų karantino priemonių bet kurioje šalyje", — sakė PSO atstovė.

Vujnovič pabrėžė, kad tolesnis infekcijos plitimas priklausys nuo to, kaip bus nustatytos atvejų grandinės. Jos teigimu, viruso plitimas gali būti sustabdytas tik tuo atveju, jei šios žmonių grupės bus laiku izoliuotos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 29,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 930 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 plitimas: auga židiniai Raseinių policijoje bei "Klaipėdos energijoje"
Įsigaliojo 10 dienų izoliacija grįžusiesiems iš užsienio