ETPA pastatas, archyvinė nuotrauka

ETPA reikalauja, kad Rusija nesikištų į Baltarusijos reikalus

(atnaujinta 16:29 2020.09.15)
Didžiosios Britanijos delegacijos vadovas taip pat teigė, kad Europos Taryba "turėtų apsvarstyti galimą Rusijos pagalbą Baltarusijai", tačiau nenurodė, apie kokią pagalbą kalbama

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Europos Taryba turėtų gauti iš Rusijos patvirtinimą, kad ji nesikiš į Baltarusijos reikalus, sakė Didžiosios Britanijos delegacijos ETPA vadovas Rodžeris Geilas (Roger Gale).

"Norėčiau gauti labai aiškų Rusijos kolegų patvirtinimą, kad Rusija nesikiš į vidinius rinkimus ir suverenios valstybės reikalus... Būtų gerai, pone pirmininke, kad jūs gautumėte tokius Rusijos kolegų patikinimus, o mes turime palaikyti nekarinį spaudimą, siekdami Baltarusijoje įtvirtinti tikrą demokratiją, kad ji kada nors iš tikrųjų taptų Europos Tarybos nare", — ETPA Nuolatinio komiteto posėdyje sakė Geilas.

Didžiosios Britanijos delegacijos vadovas taip pat teigė, kad Europos Taryba "turėtų apsvarstyti galimą Rusijos pagalbą Baltarusijai", tačiau nenurodė, apie kokią pagalbą kalbama.

Baltarusija oficialiai nėra ETPA narė. 1992 metų rugsėjo 16 dieną ETPA suteikė "specialiai pakviestojo" statusą Baltarusijos Aukščiausiajai Tarybai. 1993 metų kovo 12 dieną Baltarusija pateikė prašymą stoti į Europos Tarybą. Tačiau 1997 metų sausio mėnesį ETPA biuras nusprendė atšaukti "specialiai pakviestojo" statusą Baltarusijos parlamento atžvilgiu, tad buvo sustabdytas respublikos prašymo dėl narystės Europos Taryboje svarstymas.

Baltarusija taip pat neratifikavo Europos žmogaus teisių konvencijos.

Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl bandymų paveikti demokratinius procesus įvairiose šalyse, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "visiškai nepagrįstais". Peskovas antradienį sakė, kad 1,5 mlrd. USD paskola, kurią Rusija suteikė Baltarusijai, turi tam tikras komercines sąlygas, tačiau apie jokias kitas sąlygas negali būti nė kalbos.

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Aleksandras Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Tada teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Baltarusija, Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Dar šia tema
Kaliningradas ir Baltarusija gali lengvai apsieiti be BRELL. Ar tai pavyks Lietuvai?
"Praėjo negrįžtamą tašką". Ar buvo bandoma išvaryti Kolesnikovą iš šalies
Здание Министерства иностранных дел РФ

"Beldžiasi į atidarytas duris". Maskva perspėja JAV apie didelę klaidą

(atnaujinta 10:49 2020.09.27)
Rusija pasisako už Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties išsaugojimą ir ragina JAV ją pratęsti

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Derybos dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo vyko nuo vasaros. Vašingtonas reikalauja peržiūrėti dokumentą, Maskva atsisako jį keisti. Kokia yra problemos esmė, aiškino Galija Ibragimova ir Sofija Melničuk RIA Novosti straipsnyje.

"Mes negirdime jokios reakcijos"

"Prioritetinis klausimas, kurį galima ir reikia greitai išspręsti, žinoma, yra Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimas. Sutartis baigsis 2021 metų vasario mėnesį, jau greitai. Tokias derybas vedame su savo partneriais Amerikoje", — Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 75-osios sesijos atidaryme kalbėjo Vladimiras Putinas.

Rusijos prezidentas paragino šalis elgtis santūriai išskleidžiant naujas raketų sistemas. Pernai JAV pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), po ko Maskva paskelbė jų dislokavimo Europoje moratoriumą. Putinas pabrėžė: "Tol, kol nuo tokių priemonių susilaiko JAV".

"Mes, deja, dar negirdime reakcijos į mūsų pasiūlymą nei iš Amerikos partnerių, nei iš jų sąjungininkų", — pridūrė jis.

Antonijas Guteresas ne kartą rekomendavo pratęsti START-III. Tačiau į JAV reikalavimą įtraukti į sutartį Kiniją JT generalinis sekretorius sureagavo neigiamai. Rusijos nuolatinis atstovas JT Vasilijus Nebenzia taip pat perspėjo amerikiečius apie "didelę klaidą".

Strateginio saugumo šulai

START-III yra pagrindinis dokumentas branduolinių technologijų kontrolės srityje. Pasirašydami jį 2010 metais Maskva ir Vašingtonas įsipareigojo sumažinti savo strateginį arsenalą. Procesas prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje, kai Šaltojo karo priešininkai pasirašė pirmąją Strateginių ginklų ribojimo sutartį (SALT-1). Nuo tada šioje srityje buvo priimti septyni dvišaliai susitarimai.

JAV niekada jų nekvestionavo, tačiau viską pakeitė Donaldo Trampo prezidentavimas. Baltųjų rūmų vadovas siekia pritaikyti susitarimus prie šiuolaikinių realijų, o naujų ginklavimosi varžybų perspektyva jo negąsdina.

2019 metų rugpjūčio mėnesio sprendimą pasitraukti iš INF sutarties JAV paaiškino pretenzijomis Rusijai. Pagrindinė yra ta, kad Maskva neva išbandė dokumentu uždraustą raketą SSC-8 (Rusijos klasifikacijoje — 9M729). Aiškių to įrodymų amerikiečiai nepateikė.

Tačiau neoficialiuose pokalbiuose jie pripažino: problema nėra Maskvos veiksmuose. Pentagonas įtarė Kiniją trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų kūrimu ir pareikalavo, kad Kinijos valdžios institucijos prisijungtų prie strateginių derybų dėl ginklų. Pekinas šuos raginimus ignoravo.

2020 metų gegužę JAV pasitraukė iš "Atviro dangaus" sutarties ir vėl apkaltino Maskvą — neva rusai trukdo atlikti inspekcinius skrydžius. Rusijos gynybos ministerija tai paneigė. Ministerija mano, kad amerikiečiai ketina aktyviau tyrinėti kosmosą, o "Atviro dangaus" sutartis surišo jiems rankas.

Branduolinis paritetas

"JAV ir NATO nerimauja dėl to, kad Kinijos branduolinė programa sparčiai vystosi. Panašu, kad kinai šiuo klausimu ketina pasiekti paritetą su Vašingtonu ir Maskva", — šią vasarą sakė JAV specialusis pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea).

Vašingtonas taip pat nepatenkintas tuo, kad START-III neriboja Rusijos taktinio branduolinio potencialo didėjimo. Dabartinį strateginių ginklų patikrinimo mechanizmą Bilingslis irgi sukritikavo.

Diskusijos visgi prasidėjo, tačiau amerikiečiai iškėlė naujas sąlygas. "Jungtinės Valstijos reikalauja įtraukti į sutartį naujausius Rusijos ginklus, tai beldimas į atviras duris", — pareiškė Rusijos ministras.

"Geras pasiūlymas"

Antrasis susitikimų turas baigėsi rugsėjį — be proveržių. JAV turi naują reikalavimą — priimti papildomus pamatinius susitarimus.

Amerikiečiai siūlo įtraukti ne tik strateginį, bet ir taktinį branduolinį arsenalą. Vienintelė nuolaida — Vašingtonas sutiko atidėti Kinijos dalyvavimą derybų procese.

"Mes pateikėme Rusijai gerą pasiūlymą", — sakė Bilingslis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Maskva pratęs susitarimą tik dabartinėmis sąlygomis. Jo galiojimo laikas baigiasi po kelių mėnesių, ir nėra laiko ką nors keisti. Ministerija pažymėjo, kad patvirtinimo procesą vilkino patys amerikiečiai.

"Jei JAV yra pasirengusi sukurti kažką naujo, remdamasi interesų pusiausvyra, tada sandoris bus įmanomas. Tačiau reikia laiko", — situaciją komentavo Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

"JAV siekia preferencijų"

"Yra nedaug alternatyvų: arba pratęsti START-III be pakeitimų, arba visiškai jos atsisakyti", — sako ginklų kontrolės problemų ekspertas Jevgenijus Miasnikovas.

Pagrindinę sutarties vertę jis mato strateginių ginklų tikrinimo sistemoje. "Senais laikais buvo sunku kontroliuoti vienas kito veiksmus. Šalys vadovavosi blogiausiu scenarijumi, o tai didino įtampą. Jei sistema sugrius, padidės rizika pakartoti praeitį", — perspėja ekspertas.

"PIR centro" naujųjų technologijų ir tarptautinio saugumo programos direktorius Vadimas Koziulinas neabejoja, kad susitarimas bus pratęstas. JAV reikalavimus jis vertina kaip žaidimą didinant statymus.

"Prieš sudarant sandorį Trampas nori nuderėti daugiau preferencijų. Tačiau laiko praktiškai nebelieka, ir amerikiečiai sutiks pratęsti. Naujos sąlygos yra tolesnių diskusijų objektas. Be to, Rusija taip pat turi pasiūlymų dėl taktinio branduolinio arsenalo ir Amerikos ginklų Europoje", — sako ekspertas.

Jis pabrėžia, kad START-III neapima bepiločių sistemų, nors jas galima laikyti branduolinių ginklų nešikliais.

"Rusija turi daug klausimų dėl bepiločių orlaivių. Tiesą sakant, tai yra ta pati sparnuotoji raketa — dėl daugkartinio naudojimo ji kelia rimtą pavojų. Tačiau susitikimų dėl START-III rėmuose Maskva kol kas šios temos neakcentuoja", — pažymi Koziulinas.

Pasak jo, kontrolės sistemos išsaugojimas dabar daugiausia priklauso nuo JAV. Jei Vašingtonas sutiks vesti dialogą, ilgainiui jame gali dalyvauti Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Indija, Pakistanas — valstybės, turinčios branduolinius ginklus.

Ingrida Šimonytė balsų traukime dėl Seimo rinkimų
 

Lietuvos policija pradėjo stebėti balsų pirkimą rinkimuose į Seimą

(atnaujinta 17:18 2020.09.26)
Lietuvos policijos vadovo teigimu, jau analizuojamos probleminės sritys, kuriose dažniausiai fiksuojami pažeidimai balsuojant

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), visuomeninė organizacija ir policija susitarė bendradarbiauti per rinkimus į Lietuvos Seimą, praneša VRK spaudos tarnyba.

Vienas svarbiausių Valstybinės rinkimų komisijos, policijos ir visuomeninės organizacijos "Baltosios pirštinės" uždaviniai yra užtikrinti, kad rinkimai vyktų skaidriai ir užkirsti kelią rinkėjų papirkinėjimui.

Valstybinės rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti viešąją tvarką rinkimų apygardose tiek rengiant išankstinį balsavimą, tiek rinkimų dienomis.

Ji taip pat išreiškė viltį, kad visos bendradarbiaujančios partijos aktyviai reaguos į gautą informaciją apie galimus pažeidimus per rinkimus ir atitinkamai juos užfiksuos, kad būtų išvengta galimų pažeidimų tiek per rinkimų kampaniją, tiek per rinkimus į Seimą.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad jie jau dabar aktyviai stebi ir analizuoja informaciją, sudaro pažeidimų žemėlapį, nustato galimus reagavimo būdus ir prevencines priemones. Pasak jo, policijos pareigūnai analizuoja ir problemines sritis, kuriose dažniausiai pastebimi pažeidimai rinkimuose arba užfiksuojami bandymai papirkti rinkėjus.

"Stebėseną vykdo mūsų žvalgybiniai padaliniai, kurie orientuoti į informacijos rinkimą dėl galimų balsų pirkimo. Esame pasiruošę, dirbsime tiek, kiek to reikalaus situacija. Tikimės, kad prisidės ir policijos rėmėjai, žmonės bus pilietiški ir aktyvūs ir bendras visų darbas padės užtikrinti skaidrius rinkimu", — sakė jis.

Valstybinė rinkimų komisija ir Lietuvos policija ragina žmones, turinčius informacijos apie galimą kyšininkavimą ar kitus su rinkimais susijusius įstatymų pažeidimus, kreiptis į atsakingas organizacijas ir pateikti informaciją.

Apie pažeidimus galima pranešti per elektroninių policijos tarnybų portalą arba paskambinus pagalbos telefono numeriu 112. Apie galimus pažeidimus taip pat galima pranešti skambinant VRK trumpuoju informacijos numeriu 1855.

Rinkimai į Seimą vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus
Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą
Nevėžio upė

Aplinkosaugininkai atlieka tyrimą dėl Nevėžyje nugaišusių karšių

(atnaujinta 15:15 2020.09.27)
Departamente pabrėžiama, kad paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Panevėžyje, Nevėžio upėje, atliekamas tyrimas dėl pastebėtų negyvų karšių, apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas savo Facebook paskyroje.

Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad Nevėžio atkarpoje nuo J. Janonio g. iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys.

Departamente pabrėžiama, kad išgaišo tik karšiai.

Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Tegai:
Panevėžys, Nevėžio upė, tyrimas, Aplinkos apsaugos departamentas
Dar šia tema
Bus griežtinami reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje
Šiais metais pažeidėjai valstybei sumokėjo daugiau nei milijoną eurų
Medžiotojai su nelegaliais ginklais Radviliškio rajone patraukė pareigūnų dėmesį