ES vėliavos

Ekspertas: ES "nedovanos" pinigų piliečiams neatlyginamai

(atnaujinta 18:30 2020.09.16)
Europos šalių valdžia susidūrė su ekonomine krize ir neturi išteklių besąlyginėms bazinėms pajamoms įvesti, mano ekspertas Vasilijus Koltašovas

VILNIUS, rugsėjo 16 — Sputnik. Eurokomisarai 12 metų darė viską, kad darbo jėgą padarytų pigesnę, todėl jie nepritars besąlyginių bazinių pajamų įvedimui, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos globalizacijos ir socialinių judėjimų instituto Ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.

Idėja įvesti besąlygiškas bazines pajamas populiarėja visame pasaulyje. Toks eksperimentas dabar atliekamas Vokietijoje.

Latvijoje yra tokia sąvoka kaip garantuojamos minimalios pajamos, tačiau, kaip pažymi portalas "BB.lv", tai greičiau skurdo pašalpa.

Ekonomistas Vasilijus Koltašovas suabejojo, ar ES įves besąlygines bazines pajamas.

"Europos Sąjungoje yra didžiulis skaičius žmonių, neteisėtai esančių ekonomikoje, be to, ES valdžios institucijos patiria biudžeto ir skolų krizę. Daugybė valstybių turi skolų ir patiria deficitą... Tiesiog nėra jokių išteklių besąlyginėms bazinėms pajamoms išmokėti. Tačiau liūdniausia, kad Europos Sąjunga nesiekia kurti darbo vietų ir, matyt, darbo vietų kūrimo politiką vertina kaip labai abejotiną, mažai tikėtiną dalyką", — pasakė jis.

Pasak Koltašovo, Briuselis neišmokės pinigų didžiuliam skaičiui žmonių neatlyginamai.

"Ši idėja yra labai viliojama daugeliui žmonių, neturinčių nei darbo, nei perspektyvų, tačiau įvesti ją kaip visuotinį Europos reiškinį ir daugybei žmonių išmokėti pinigus — tai būtų visai nepanašu į eurokomisarus, kurie pastaruosius 12 metų negailestingai puolė minimalų atlyginimą, visur, kur įmanoma, mažindami jį, darbo sutartis, visokias socialines garantijas. Tik tam, kad darbo jėgą padarytų pigesnę. Ir dabar jie tiesiog nemokamai, neatlyginamai išduos žmonėms pinigų — tai visiškai neatitiktų jų taisyklių", — apibendrino jis.
Tegai:
Latvija, finansai, ES
Dar šia tema
"Deutsche Bank" prognozuoja "pasaulinę netvarkos erą"
Vyksta žaidimas. Kodėl ES blokavo sankcijas Baltarusijai
Nausėda: Baltijos šalys "parodė pavyzdį" ES situacijoje su Baltarusija
Autobusas, archyvinė nuotrauka

Fotofaktas: į miestų gatves išriedėjo rinkimų autobusai

(atnaujinta 21:11 2020.09.23)
Visuomeninis transportas su kvietimu balsuoti kursuos miestų gatvėmis iki Seimo rinkimų pabaigos 

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Artėjant Seimo rinkimams po Lietuvos miestų gatves pasklido rinkimuose dalyvauti kviečiantis visuomeninis transportas.

Троллейбус с рекламой выборов в Сейм
Troleibusas su kvietimu balsuoti rinkimuose
"Autobusai, troleibusai ir mikroautobusai su kvietimu balsuoti Seimo rinkimuose jau kursuoja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Mažeikių ir Plungės gatvėmis", — rašo VRK spaudos tarnyba.

Visuomeninis transportas, išmargintas kvietimais dalyvauti rinkimuose, Lietuvos miestų gatvėmis kursuos iki pat Seimo rinkimų pabaigos.

Šiemet Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo 174 savarankiškus dalyvius, iš jų 15 politinių partijų ir 149 politinių partijų iškeltus kandidatus. Rinkimai vyks spalio 11 dieną. 

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Vilkikai

Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą Lietuvos

(atnaujinta 19:15 2020.09.23)
Tačiau jei Baltarusija žengs tokį žingsnį, ji turėtų tikėtis analogiškų veiksmų iš kaimyninių šalių, sakė ekspertas Sergejus Chrapačas

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Baltarusija gali neišduoti dvišalių ar daugiašalių leidimų gabenti prekes per savo teritoriją, o tai sukels tam tikrų padarinių, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Susisiekimo ministerijos viešosios tarybos narys Sergejus Chrapačas.

"Atitinkamai leidimas nebuvo išduotas užsienio vežėjui, užsienio vežėjas negali praeiti per teritoriją. Atitinkamai priešingu atveju užsienio šalys, siunčiančios sunkvežimius su prekėmis, atšauks arba anuliuos savo leidimus Baltarusijos vežėjams", — paaiškino jis.

Chrapačas pabrėžė, kad jei Minskas nori uždaryti sienas, taip ir padarys, tačiau nėra aišku, kas nuo to labiausiai nukentės.

"Jei staiga Baltarusija užsimanys kažkokiu būdu uždaryti sieną, ji gali tai padaryti visiškai, arba neišduodama leidimų keliauti per savo teritoriją, arba tiesiog uždarydama sieną prisidengiant karantinu ar kitomis priemonėmis. Tuo tarpu turi teisę tikėtis lygiai tokios pačios reakcijos iš kaimyninių valstybių. Šioje situacijoje reikia žiūrėti, kas labiausiai nukentės —ar Baltijos šalys, ar Baltarusija", — pridūrė ekspertas.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad rytinėje rinkoje dirbantys Lietuvos krovinių vežėjai, uždarius Baltarusijos sieną, galės nukreipti krovinius per kitas šalis. Jis pažymėjo, kad reikšmingų pokyčių Baltarusijos sienos kirtimo režime nėra užfiksuota, tačiau Lietuva neatmeta galimybės ją uždaryti.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad šalis bus "priversta uždaryti valstybės sieną iš vakarų". Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pranešta, kad kontrolės punktai veikia įprastu režimu.

Tegai:
tranzitas, Lietuva, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu
Tichanovskaja pareiškė apie susitarimą su ES dėl pagalbos Baltarusijai "po pokyčių"
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
Koronaviruso testai

Paskelbta antrosios COVID-19 bangos paplitimo Europoje prognozė

(atnaujinta 21:22 2020.09.23)
Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Mokslininkai sukūrė matematinį antrosios koronavirusinės infekcijos bangos vystymosi Europoje modelį. Prognozė daroma visam žemynui ir kiekvienai šaliai atskirai. Darbas buvo paskelbtas "Scientific Reports".

Iki šiol dešimtyje Europos šalių: Belgijoje, Bosnijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje — oficialiai užfiksuota antrosios COVID-19 bangos pradžia.

Remdamiesi šiais duomenimis, taip pat infekcijos rodikliais ir sergamumu pirmosios bangos metu, matematikai iš Prancūzijos, Italijos ir Danijos, vadovaujami Giacomo Cacciapaglia iš Liono Klodo Bernaro universiteto, sukūrė modelį, kuris numato antrosios bangos dinamiką Europos šalyse.

Remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos pikas įvyks laikotarpiu nuo 2020 metų liepos iki 2021 metų sausio, o užsikrėtusiųjų skaičius bus dar didesnis nei per pirmąją bangą.

Kartu tyrėjai pažymi, kad konkretus maksimalaus infekcijos plitimo laikas kiekvienoje šalyje labai priklauso nuo tokių parametrų kaip pirminis infekcijos dažnis, infekcijos lygis, gyventojų išorinių ir vidinių kelionių skaičius ir taikomos priemonės.

Tyrėjai prognozuoja ankstesnes smailes tose šalyse, kur infekcijų lygis jau yra didžiausias. Prancūzijoje ir Norvegijoje pikas turėtų įvykti nuo rugsėjo vidurio iki pabaigos, Italijoje — spalio viduryje, Suomijoje — spalio pabaigoje, JK — lapkričio pradžioje ir Švedijoje — 2021 metų pradžioje.

Mokslininkai pažymi, kad daug kas priklausys nuo socialinio atsiribojimo priemonių, vietos infekcijos židinių kontrolės ir pasienio kontrolės, ypač jei jos bus įgyvendinamos ankstyvosiose ligos plitimo stadijose.

Net ir dabar reali epidemijos situacija kai kuriose šalyse skiriasi nuo modelio prognozių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje sergamumo statistika pastebimai atsilieka nuo prognozės. Pasak autorių, tai reiškia, kad šių šalių valdžia imasi tinkamų priemonių, kad suvaldytų epidemiją, o piliečiai sąžiningai jų laikosi.

Tuo tarpu Kroatijoje naujų atvejų skaičius didėja kiekvieną dieną, nors, remiantis modeliavimo rezultatais, antrosios bangos piką šalis turėjo įveikti rugpjūčio pradžioje.

Tyrėjai modeliui sukurti naudojo standartinį matematinį normalizavimo grupės metodą, kuris leidžia sistemingai sekti fizinės sistemos pokyčius skirtingose ​​erdvinėse skalėse. Tyrėjų teigimu, tai leis lengvai pritaikyti modelį, kai atsiras naujų duomenų, taip pat pagal analogiją kurti modelius kitiems regionams.

Tegai:
Europa, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 praplėstos asmens apsaugos priemonių sertifikavimo Lietuvoje galimybės
NVSC specialistai rekomenduoja darbą organizuoti nuotoliniu būdu