Žygimantas Pavilionis, archyvinė nuotrauka

Pavilionis įsitikinęs, kad Pompėjaus padėka Lietuvai tai signalas Putinui

(atnaujinta 12:31 2020.09.17)
Konservatorius teigiamai įvertino ir JAV anonsuotas sankcijas, kurios "paprastai būna daug gilesnės ir efektyvesnės nei ES"

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Seimo narys ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad JAV valstybės sekretoriaus Maiko Pompėjaus padėka Lietuvai už vaidmenį Baltarusijos situacijoje — tai yra tam tikras signalas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui.

Trečiadienį Vašingtone įvyko Pompėjaus ir Linkevičiaus susitikimas, kurio metu buvo aptarta situacija Baltarusijoje. Po susisiekimo Valstybės departamentas paviešino pranešimą, kuriame Valstybės sekretorius išreiškė padėką Lietuvai "už jos lyderystę užtikrinant Baltarusijos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą bei šios šalies žmonių demokratinių teisių laikymąsi".

Kaip pažymi konservatorius, Pompėjaus ir Linkevičiaus susitikimas nebūtų įvykęs, jeigu ne "Lietuvos lyderystė Baltosios Rusios atžvilgiu".

"Įdomu, kad JAV specifiškai dėkoja už Lietuvos lyderystę saugant mūsų kaimynės suverenumą bei teritorinį integralumą - diplomatiškas, bet svarbus signalas Putinui, kad JAV remia mūsų bendrą kovą prieš Baltosios Rusios aneksiją. Gerai, kad JAV anonsuoja ir savo sankcijas, kurios, paprastai būna daug gilesnės ir efektyvesnės nei ES. Pasigedau aiškaus reikalavimo nedelsiant surengti naujus ir demokratiškus rinkimus, Astravo kritikos, Lukos delegitimizavimo - lauksime ministro sugrįžtant ir kitą savaitę toliau tarsimės kaip sutelkti Vakarus dar labiau vardan baltarusių laisvės", — rašo jis savo paskyroje Facebook.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tame tarpe Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Pirmadienį Lukašenka susitiko su Putinu Sočyje. Susitikimo metu prezidentai aptarė politinę krizę Baltarusijoje. Maskva pažadėjo suteikti Minskui 1,5 milijardo dolerių paskolą. Savo ruožtu Lukašenka padėkojo Putinui už jo poziciją.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Lietuva, Žygimantas Pavilionis
Seimas

Karbauskio išleisti "Neliečiamieji" pavadinti "juodosiomis" technologijomis

(atnaujinta 13:31 2020.09.24)
Leidinio autoriaus teigimu, šiuo metu konservatoriai visais įmanomais būdais stengiasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį ir niekada nesužinotų apie tai, kaip dešimtmečius buvo valdoma Lietuva

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos lyderiio Ramūno Karbauskio leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko visus praėjusius ketverius metus jo viešintus epizodus apie "prieštaringus santykius tarp stambių verslo grupių ir aukščiausių valstybės politikų, dešimtmečius valdžiusių Lietuvą", konservatoriai pavadino "juodosiomis" technologijomis.

Apie tai Karbauskis parašė savo Facebook paskyroje.

"Ne, mielieji, juodosios technologijos yra tai, kad visus šiuos metus, pridengiami aukščiausių valstybės pareigūnų, žiniasklaidos priemonių "Neliečiamųjų" herojai darė valstybėje ką tik nori", — pareiškė politikas.

Be to, pasak Karbauskio, juodosiomis technologijomis galima vadinti ir tai, kad "dabar visokiais įmanomais būdais stengiamasi, kad kuo mažiau žmonių perskaitytų šį leidinį bei niekas ir niekada apie tai, kas vyko ir ką nustatė komisijos, nesužinotų".

"Valstiečių" lyderio reigimu, tiems žmonėms, kuriuos jis savo leidinyje vadina neliečiamiesiais, dabar yra labai neramu, kad toks leidinys keliauja pas žmones, nes "neliečiamieji siekia politinės karjeros, jiems reikia būti valdžioje, vėl joje įsitvirtinti, kad vėl galėtų sukaišioti savo statytinius ir lobti iš valstybės".

Tai, kad neliečiamieji visada yra neliečiamieji, kad ir ką jie bedarytų, politikas iliustravo trečiadienį gautu Lietuvos generalinės prokuratūros atsakymu į Seimo kreipimąsi dėl viešojo intereso ginimo.

Politikas pasakojo, kad Seimo pateiktame nutarime buvo pateikti faktai, kad 2009–2012 metais Lietuvos viešųjų finansų deficitas lėmė didelį poreikį skolintis, valstybės skola per šį laikotarpį išaugo 8,5 mlrd. eurų, tai yra maždaug 2,7 karto, todėl buvo svarbu skolintis kuo mažesnėmis palūkanomis. Tuometinė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė ir tuometinė finansų ministrė Iigrida Šimonytė pasielgė kitaip — nusprendusi skolintis finansų rinkose ir iš komercinių finansų įstaigų, tai darė kone brangiausiai visoje ES. Tiek vietos, tiek tarptautiniai komerciniai bankai naudojosi tokiu Vyriausybės sprendimu ir dažniausiai diktavo savo sąlygas.

Taip pat, pasak Karbauskio, buvo pateiktas faktas, kad sprendimas skolintis iš komercinių finansų įstaigų ir nesikreipti finansinės paramos į Tarptautinį valiutos fondą, padidino viešojo sektoriaus išlaidas, pablogino suminį viešojo sektoriaus balansą maždaug 2,1 mlrd. eurų (tai yra vidutiniškai 0,6 procento BVP kiekvienais metais per visą 2009–2018 metų laikotarpį) ir neigiamai veiks šiuos rodiklius iki pat 2022 metų, kai bus išpirkta paskutinė ilgojo laikotarpio didelio pelningumo obligacijų emisija.

Tokiu būdu, kaip teigiama Seimo nutarime, viešajam sektoriui buvo padaryta maždaug 2,1 mlrd. eurų žala.

"Ką pasakė Lietuvos generalinė prokuratūra, kai Seimas kreipėsi savo nutarimu dėl viešojo intereso gynimo? Citata iš vakar pateikto Generalinės prokuratūros atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones: "Už priimtus sprendimus ir veiksmus gali būti taikoma politinė, o ne teisinė atsakomybė", — apgailėstavo politikas.

Politiko teigimu, šis epizodas rodo, jog sustabdyti neliečiamuosius gali tik žmonės — neleisti šiems žmonėms grįžti prie valstybės vairo. Nes kitu atveju, jie "toliau tvarkysis taip, kaip jiems naudinga ir tada žmonės galės skųstis, vėl krautis lagaminus, o jiems bus tas pats, jie tik vaidins demokratiją, o visa kita jūs patys jau žinot", pabrėžė Karbauskis.

Anksčiau Karbauskis pristatė savo leidinį "Neliečiamieji", kuriame surinko informaciją, kaip "neliečiamieji" ir jų bičiuliai "patekdavo prie valstybės strateginių įmonių vairo, kaip per ofšorus neskaičiuodami žarstė valstybės milijonus, žinodami, kad įmonių nuostolius padengs paprasti mokesčių mokėtojai". Politikas pasakė, kad žurnalas "Neliečiamieji" jau keliauja per Lietuvą, tačiau galima perskaityti ir jo elektroninę versiją.

Tegai:
Ramūnas Karbauskis, Lietuva
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pareiškė, kad Minskas neprivalo įspėti Vakarų apie inauguraciją

(atnaujinta 13:11 2020.09.24)
Kaip pažymėjo Baltarusijos lyderis, dėl trečiadienio renginio kai kurios šalys vis dar turi "kažkokį nuoskaudą ar skundus"

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, kad kai kurios kaimyninės valstybės laikosi nekonstruktyvios pozicijos dėl šalyje vykusios inauguracijos, Baltarusijos vadovas pažymėjo, kad tai yra vidinis respublikos reikalas, ir ji neturėtų iš anksto įspėti Vakarų valstybių apie ceremoniją.

"Ypač tai, kas stebina, kaimynai. Kaimynai Dievo duoti, jų nerenka, ir mes esame pasmerkti gyventi kartu, būti draugais. Tačiau paaiškėja, kad taip nėra visada. Kaimyninės valstybės, ypač Lenkija, žinot, kokios pozicijos ji laikosi. Net po vakarykštės inauguracijos, kažkokia ar tai nuoskauda, ar pretenzija, kad mes nepranešėme lenkams, lietuviams, ukrainiečiams, čekams ar kam nors kitam, kad surengsime šį renginį", — Lukašenką cituoja naujienų agentūra "BelTA".

Pasak jo, "pagal Baltarusijos įstatymus neturėtume įspėti nieko iš Vakarų šalių ir apskritai nieko perspėti". "Tai yra vidinis mūsų šalies reikalas", — pabrėžė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad iš Vakarų valstybių pusės "yra tik viena kritika: ar tai paslaptis, ar sakramentas". "Žinote, kartu su kariuomene į inauguraciją buvo pakviesta apie du tūkstančiai žmonių. Ir praktiškai neįmanoma to laikyti paslaptyje", — pabrėžė Lukašenka.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. 

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Trečiadienį valstybinė agentūra "BelTa" netikėtai pranešė, kad Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas, o inauguracijos ceremonija vyko Nepriklausomybės rūmuose. Tai sukėlė naują protestų bangą, kurios metu policija vėl panaudojo vandens patrankas, kad Minske išvaikytų protestuotojus.

Tegai:
inauguracija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą
Skvernelis atskleidė, kaip toliau klostysis santykiai su Baltarusija
"Ieško pinigų": kodėl Baltarusijos muitininkai atidarinėja sunkvežimius iš Baltijos šalių
Ekspertas: yra du variantai, kaip Minskas gali pristabdyti tranzitą iš Lietuvos
Marija Zacharova

Zacharova pakomentavo JAV Finansų departamento sankcijas

(atnaujinta 13:28 2020.09.24)
JAV trečiadienį į sankcijų sąrašus įtraukė aštuonis rusus ir imigrantus iš Rusijos Federacijos, taip pat septynias organizacijas Rusijoje ir Suomijoje

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Maskva nesikišo į Amerikos vidaus politinius procesus ir neketina to daryti, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentaruose, susijusiuose su sekančia JAV finansų ministerijos sankcijų sąrašo plėtra, praneša RIA Novosti.

JAV trečiadienį į sankcijų sąrašus įtraukė aštuonis rusus ir imigrantus iš Rusijos Federacijos, taip pat septynias organizacijas Rusijoje ir Suomijoje.

"Mes ne kartą pareiškėme, kad nesikišome į Amerikos vidaus politinius procesus ir to nedarysime. Pasiūlėme profesionaliai ir nepolitizuotai aptarti visas esamas problemas prie derybų stalo. Deja, vis tiek nematome jokio abipusio Vašingtono susidomėjimo. Vietoj normalaus dialogo jie vis tiek nori išlaikyti Rusijos grėsmės temą, spekuliuodami ja kaip priešrinkiminės vidaus politinės kovos dalį ir siekdami įtvirtinti JAV sąjungininkus antirusiškais pagrindais", — sakė Zacharova, cituojama Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.

Zacharova pažymėjo, kad Vašingtonas ir toliau išleidžia milžiniškas pastangas persekiodamas Rusijos organizacijas ir piliečius, kurie, jo nuomone, dalyvauja "kišimusi" į rinkimų procesus JAV. "Kaip visada, nepateikiami jokie įrodymai", — sakė ji.

"Galbūt, palyginti su ankstesnėmis tokio pobūdžio bangomis, dabartinė skiriasi tik vienu dalyku. Kaip matyti iš JAV finansų ministerijos pranešimo spaudai, dabar Amerikos sankcijos, be kita ko, yra nustatytos už bendravimą su Rusijos federalinėmis vykdomosiomis institucijomis, įskaitant Rusijos užsienio reikalų ministeriją. Daugiau komentarų nereikia", — padarė išvadą Zacharova.

Tarp rusų, kuriems taikytos naujos sankcijos, kurie, pasak JAV valdžios institucijų, gyvena Rusijoje, yra Borisas Gaikovičius, Elena Ivanova, Nadežda Kučumova, Vladislavas Zaninas. Visi jie yra iš Sankt Peterburgo. Aleksandras Kuzinas, Dmitrijus Syty ir Jevgenijus Chodotovas yra Centrinės Afrikos Respublikoje, o Nikita Kovalevskis — Suomijoje. Pastarasis turi Suomijos pilietybę, Finansų ministerija nepateikia duomenų apie jo Rusišką pasą.

Tarp bendrovių, kurioms taikomos sankcijos, yra "Acex OY", "GCH Finland OY", "Optima Freight OY" ir Suomijoje įsikūrusi "Unicum Trade OY". Visi jie yra tuo pačiu adresu, rašoma Finansų ministerijos tinklalapyje. Be to, sąraše yra "Lobaye Invest" iš Centrinės Afrikos Respublikos, taip pat LLC "M-Finance" ir UAB "AE PT Okeanos" iš Sankt Peterburgo.

"Lobaye Invest" ir "M-Finance" užsiima tauriųjų metalų gavyba CAR. "Okeanos", pasak JAV finansų ministerijos departamento, pateikė FSB nardymo įrangą, taip pat ir Kryme, o "Optima Freight" įsigijo tokią įrangą FSB, apeidama sankcijas. Bendrovės vadovas Nikita Kovalevskis taip pat vadovauja kitoms trims bendrovėms iš Suomijos: ACEX, GCH Finland ir Unicum Trade. Paskutiniai trys nebuvo vertinami kaip neteisėta veikla JAV požiūriu, tačiau jie buvo įtraukti į sąrašus dėl to, kad jų vykdantysis direktorius yra Kovalevskis.

JAV anksčiau įtraukė sankcijų sąrašą ir apkaltino Rusijos verslininką Jevgenijų Prigožiną, dar 12 ir tris įmones, tariamai susijusias su Prigožinu, "kišimusi į rinkimus". Iš visų kaltinamųjų baudžiamojoje byloje prieš 13 asmenų ir įmonių procese pradėjo dalyvauti tik Prigožino įmonės "Concord Management and Consulting" ir "Concord Catering".

Jų atstovai užtikrino, kad JAV Teisingumo departamento prašymu byla būtų baigta, kol vyks teismo procesas. Teisingumo ministerija atsisakymą tęsti baudžiamąjį persekiojimą paaiškino nenoru pateikti kaltinamiesiems įrodymų bazę, remdamasi specialiųjų tarnybų metodų slaptumu. „"Concord Management" advokatas Erikas Dubelieris RIA Novosti sakė, kad gynyba laimėjo "kišimosi" bylą, nepaisant to, kaip prokurorai bandė ją pateikti. Rugpjūčio 28 dineą Interpolas sustabdė tarptautinį bendrovės "Concord Management and Consulting" direktoriaus Jevgenijaus Prigožino ir pačios įmonės persekiojimą.

Tegai:
sankcijos, Rusija, JAV, Marija Zacharova
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai
Rusija išplėtė ES piliečių, kuriems draudžiama atvykti į šalį, sąrašą