Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Skvernelis pareiškė, kad Lietuva nepalaikys ES sankcijų Lenkijai

(atnaujinta 19:39 2020.09.17)
Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė palaikantis Lenkiją ir dialogą tarp Varšuvos bei Briuselio

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Vilnius nesutinka su Briuselio pozicija dėl Lenkijos teismų sistemos nepriklausomumo pažeidimų ir nepalaikys sankcijų Varšuvai. Tai ketvirtadienį pranešė Lietuvos ministrų kabineto vadovas Saulius Skvernelis bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu.

"Mes tam niekada nepritarsime ir su tuo nesutiksime", — pabrėžė premjeras. 

Lietuva, kaip pažymi Skvernelis, pasisako už supratimą. "Diktato ar prievartos būdu tokių klausimų Bendrijoje išspręsti nepavyks", — sakė jis. Vilnius, kaip pažymėjo ministras pirmininkas, norėtų, kad "Europos Komisija girdėtų Lenkijos, o Lenkija — Komisijos argumentus, kad sprendimas būtų priimtas per dialogą".

Kaip pažymėjo Moravieckis, tarp Varšuvos ir ES nėra didelių nesutarimų. "Vakarų kaimynai turi tam tikrą nesusipratimą dėl vykdomos teismų sistemos reformos. Mes ją paveldėjome [iš socializmo laikotarpio — Sputnik], ir su tuo reikia kažką daryti", — sakė jis.

2017 metų gruodžio 20 dieną Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pradėjo sankcijų procedūrą Lenkijai už teismų sistemos nepriklausomumo pažeidimą. Nepaisant to, respublika toliau reformuoja teismų sistemą ir priima įstatymus, kuriuos kritikuoja Briuselis. Europos Komisija reguliariai siunčia prašymus ir rekomendacijas Lenkijai, į kurias šalies valdžia nuolat atsako, kad teismų reforma yra valstybės vidaus reikalas.

Tegai:
Lenkija, ES, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas: vystysis kartu ir "padės" Baltarusijai
Lietuvos ir Lenkijos SAM vadovai įsipareigojo kartu toliau kovoti su COVID-19 plitimu
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas