Baltarusijos pasienis

Paaiškėjo Baltarusijos sienos su Lenkija ir Lietuva kontrolės stiprinimo detalės

(atnaujinta 10:41 2020.09.18)
Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukraina apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimas, kad respublika uždaro sieną su Lenkija ir Lietuva, reiškia jos uždarymą nuo nusikalstamumo ir kėsinimosi į teritorinį vientisumą, praneša RIA Novosti, remdamasi šaltiniu.

Vakar Lukašenka, kalbėdamas moterų forume "Už Baltarusiją", sakė, kad šalis buvo priversta "išvesti kariuomenę iš gatvių, apginkluoti pusę armijos ir uždaryti valstybės sieną iš vakarų — pirmiausia su Lietuva ir Lenkija".

"Tai reiškia, kad siena uždaryta dėl neteisėtos veiklos ir dėl kėsinimosi į teritorinį vientisumą. Įstatymą gerbiantiems piliečiams niekas nesikeičia kertant sieną", — sakė agentūros pašnekovas.

Aleksandro Lukašenkos pareiškimus apie sieną interviu nacionaliniam radijui ir televizijai sukritikavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Jis manė, kad Minsko sprendimas sustiprinti saugumą respublikos perimetru yra "nepakankamas" dabartinėje socialinėje ir politinėje situacijoje.

Baltarusija rytuose ribojasi su Rusija, pietuose — su Ukraina, vakaruose — su Lenkija, šiaurės vakaruose — su Lietuva, šiaurėje — su Latvija.

Anksčiau Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad yra priverstas "uždaryti valstybės sieną iš vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprinti sienų su Ukraina apsaugą.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiai CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Ukraina, Lietuva, Lenkija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (470)
Dar šia tema
Ekspertas: Rusija Baltarusijai gali suteikti palankias tranzito sąlygas
Ekspertas: ES neduos Lenkijai pinigų jos idėjoms dėl Baltarusijos
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys

(atnaujinta 08:48 2020.10.27)
Trys į naują Seimą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai kadencijai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

"Šie Seimo nariai rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 m. kadencijoje. Trys iš jų į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų. Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją", - skelbia komisija.

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 (73,05 proc.) vyrai ir 38 moterys (26,95 proc.). Lyginant su nueinančia kadencija šiemet į Seimą pateko 5 procentiniais punktais daugiau moterų. 2016-aisiais į Seimą buvo išrinkta 111 (78,72 proc.) vyrų ir 30 (21,28 proc.) moterų.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antrojoje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, o Darbo partija – dešimt. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus. Lietuvos socialdemokratų darbo partija parlamente turės tris mandatus. Lietuvos žaliųjų partija ir Partija "Laisvė ir teisingumas" po vieną mandatą. Vienmandatėse apygardose pergalę iškovojo ir 4 išsikėlę patys kandidatai – Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas. 

Antrajame rinkimų ture dalyvavo 38,92 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. 

Tegai:
parlamentas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas

(atnaujinta 11:01 2020.10.27)
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas. Sputnik Lietuva apibendrino Lietuvos Respublikos 13-ojo Seimo rinkimų rezultatus.
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, Seimo rinkimai, Seimas