Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

Lavrovas mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina  

(atnaujinta 13:45 2020.09.18)
Tačiau kartu jis, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Maskva mano, kad "Sputnik" ir "RT" diskriminacija Europoje yra nepriimtina, pareiškimai, kad ši žiniasklaida yra propagandos įrankis, yra absurdiški, interviu RIA Novosti sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Žinoma, ši problema buvo aptarta [su kolegomis iš Prancūzijos — Sputnik]. Mūsų manymu, nepriimtina, kad tiek "Sputnik", tiek "RT", jų korespondentai yra atvirai diskriminuojami — tiek Prancūzijoje, tiek "Sputnik" Baltijos šalyse, tai taip pat yra gerai žinomas faktas. Tai, kad per pastaruosius metus, nuo 2017 metų, nei "RT", nei "Sputnik" nebuvo akredituoti Eliziejaus rūmuose, be abejo, gaila", — sakė ministras.

"Tačiau dar labiau stebina tai, kad šalia visų įsipareigojimų dėl laisvės, lygybės ir brolybės mes taip pat matome seserystę. Mūsų kolegos iš Prancūzijos pareiškia, kad nepakeis savo sprendimo, akreditacija nebus išduodama, nes "RT" ir "Sputnik", cituoju, "tai ne žiniasklaidos priemonės, o propagandos įrankis". Manau, kad nereikia komentuoti tokių etikečių absurdiškumo, nes RT ir "Sputnik" yra labai populiarūs vis daugiau šalių, auditorija auga", — pabrėžė Lavrovas.

Rusija pateikia šiuos klausimus ne tik prancūzams, reikalaudama, kad jie nustotų diskriminuoti Rusijoje registruotą žiniasklaidą, pridūrė ministras.

Tačiau kartu Lavrovas, kalbėdamas apie artėjančius JAV prezidento rinkimus, pažymėjo, kad Maskva yra pasirengusi bendradarbiauti su bet kuria JAV vyriausybe.

"Natūraliai dirbsime su bet kokia vyriausybe, kuri yra išrinkta bet kurioje šalyje, tai galioja ir JAV. Bet mes kalbėsimės su JAV visais jas dominančiais klausimais tik dėl lygybės, abipusės naudos ir interesų pusiausvyros ieškojimo. Kalbėtis su mumis ultimatumu yra beprasmiška, nenaudinga. Jei kas nors dar to nesuprato, tai yra netinkama politika", — sakė jis.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo, netrukus vyks diskusijos tarp pagrindinių demokratų ir respublikonų partijų kandidatų į JAV prezidentus dėl "Rusijos kišimosi", nes tai tapo kliše, JAV vidaus reikalų srityje jau dabar užimančia vieną iš dominuojančių vietų.

Anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Rusija, Kinija ir Iranas kišasi į JAV rinkimus. Rusija kategoriškai neigia bet kokį kišimąsi. Lavrovas, kalbėdamas apie tariamą "Rusijos kišimąsi" į rinkimus skirtingose ​​šalyse, teigė, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

JAV prezidento rinkimai vyks lapkričio 3 dieną. Dabartinis prezidentas Donaldas Trampas kandidatuos antrai kadencijai ir varžysis su demokratų kandidatu Džo Baidenu.

Pastaraisiais metais padėtis su Rusijos žiniasklaida Vakaruose tapo vis sudėtingesnė. 2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia kovoti su Rusijos žiniasklaida, o "Sputnik" ir "RT" yra pagrindinės grėsmės. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas šios rezoliucijos priėmimą, pasveikino "RT" ir "Sputnik" žurnalistus už jų produktyvų darbą.

Kartu jis pažymėjo, kad šis dokumentas liudija akivaizdų idėjų apie demokratiją degradavimą Vakarų visuomenėje. Pasak Putino, jis tikisi sveiko proto triumfo ir kad realių Rusijos žiniasklaidos apribojimų nebus.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Sputnik, RT, JAV, Rusija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (112)
Dar šia tema
Konservatoriai ketina sumažinti Rusijos televizijos programų eterį šalyje
Ekspertas: reikia iškelti Baltijos šalių atsakomybės už karo metų nusikaltimus klausimą
Žiniasklaida pasakojo, kaip Rusija gali reaguoti į JAV branduolinių pajėgų modernizavimą
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis

Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą

(atnaujinta 15:45 2020.10.19)
Dėl Valinsko pareiškimo, jog tokius kaip Tomaševskis "reikėtų šaudyti", pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį, praneša spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu vienam informaciniam portalui, kur šis, pareiškė, jog tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėt nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro", – pareiškė Valinskas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tai ne pirmas kartas, kai per Seimo rinkimus užpuolama LLRA-KŠS. Anksčiau partijos atstovai teigė, kad prieš Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją žurnalistas Andrius Tapinas surengė kampaniją, kurį nulėmė partijos nesėkmę Seimo rinkimuose. Teigiama, kad kampanijos tikslas buvo paveikti rinkėjus, todėl ji turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama, o tai nebuvo padaryta.

Rinkimuose dalyvavę buvę žurnalistai Poševeckaja ir Dmitrijus Ikonikovas dėl Tapino veiksmų kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių ir paprašė juos įvertinti. Jų nuomone, nebuvo laikomasi žurnalistų etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo, o Tapinas leido sau "ne tik kištis į politiką, bet ir nebaudžiamai vykdyti precedento neturintį atskirų politinių jėgų respublikinio masto persekiojimą".

Lenkų partija per pastaruosius rinkimus nesugebėjo įveikti 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą. Tačiau du partijos nariai — Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič — laimėjo vienmandatėse apygardose — Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus atitinkamai, o Romualda Poševeckaja varžysis antrajame ture Naujosios Vilnios apygardoje.

Spalio 15 dieną partija kreipėsi į VRK su prašymu nepripažinti rinkimų į Lietuvos Seimą rezultatų daugiamandatėje apygardoje. Spalio 18 dieną VRK sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo atidėjo.

Tegai:
prokuratūra, Valdemaras Tomaševskis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Vilnius

VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose

(atnaujinta 14:33 2020.10.18)
Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose — Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardose. Apie tai buvo pranešta spaudos konferencijoje.

Vilniaus Antakalnio apygardoje laimėjo kandidatavusi konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai — Beata Petkevič Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis Medininkų apygardoje.

Pirmajame ture, kuris vyko sekmadienį, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 vietų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Kur Kaune balsuoti saviizoliacijoje esantiems rinkėjams
Vaivorykštinio liberalizmo pergalė rinkimuose — kodėl ji įvyko ir ką ji reiškia?
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln