Gitanas Nausėda

Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje

(atnaujinta 10:07 2020.09.23)
Šalies vadovas paragino tarptautinę bendruomenę reikalauti iš Baltarusijos vadovybės "taikaus valdžios perdavimo" ir dar kartą atominę elektrinę pavadino "geopolitiniu projektu"

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į 75-ąją Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, kviesdamas tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti glaudžiau, ryžtingiau ginti žmogaus teises ir tvirčiau palaikyti taiką, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pabrėžiama, kad daug dėmesio Nausėda skyrė įvykiams Baltarusijoje ir Rusijos pastangoms griauti tarptautinės tvarkos pagrindus.

Jo teigimu, Lietuvos pagarba tarptautinei tvarkai kyla iš skausmingos istorinės patirties, todėl nederėtų kartoti šimtmečio senumo klaidų.

Nausėda pabrėžė, kad pastarųjų mėnesių įvykiai Baltarusijoje nėra suderinami su JT vertybėmis. 

"Nepastebėdami ir nereaguodami tik paskatinsime nebaudžiamumo atmosferą ir pakenksime teisės viršenybės principui visame pasaulyje", — teigė jis.

Lietuvos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į Aleksejaus Navalno apnuodijimo atvejį bei pabrėžė, kad būtina reikalauti Rusijos atsakomybės už laužomas tarptautines normas.

"Lietuva pritaria Ukrainos ryžtui karo pabaigos siekti derybų keliu ir ragina Rusiją taip pat siekti tvaraus politinio sprendimo. Bet kokiu būsimu susitarimu privalo būti visiškai užtikrinamas Ukrainos suverenumas ir teritorinis vientisumas — kitų sprendimų negali būti", — sakė Nausėda, tvirtindamas, kad Lietuva ir toliau remia teisėtus Sakartvelo bei Ukrainos reikalavimus.

Tuo pačiu Gitanas Nausėda priminė JT Generalinės Asamblėjos dalyviams apie Lietuvos siekį 2022 metais tapti JT Žmogaus teisių tarybos nare.

"Naująją atominę elektrinę Baltarusijoje vertiname kaip geopolitinį projektą, kuriuo siekiama išlaikyti Rusijos įtakos sferą. Statoma tinkamai neatlikus rizikos vertinimo ir neįvykdžius reikiamų konsultacijų vos už 40 kilometrų nuo mūsų sostinės, ji kelia grėsmę regiono branduoliniam ir aplinkos saugumui", — sakė jis.

Prezidentas priminė, kad teigiamų pokyčių globaliame pasaulyje galima tikėtis tik veikiant išvien.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad JT Generalinės Asamblėjos sesijoje pasisakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rusijos lyderis perspėjo apie bandymus savavališkai interpretuoti Antrojo pasaulinio karo baigtį ir pabrėžė, kad Maskva ir toliau skatins taikų regioninių konfliktų sprendimą, nepaisant "visų ginčų ir nesutarimų, kartais nesusipratimų ir net kai kurių kolegų nepasitikėjimo".

Padėtis Baltarusijoje

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Aleksejus Navalnas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Dmitry Serebryakov

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Rusija, JT Generalinė Asamblėja, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Lietuva pasiūlė ES įvesti bevizį režimą Baltarusijos piliečiams
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

Linkevičius paragino Ukrainą palikti Porošenką laisvėje

(atnaujinta 07:58 2020.10.28)
Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kas neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Nepaisant to, kad esama pagrindo sulaikyti buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, jis turi būti paliktas laisvėje, kitaip tai atrodys kaip kerštas, interviu laikraščiui "Evropeiskaja pravda" sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos vadovo, buvusio Ukrainos lyderio persekiojimas neturės veiksmingų pasekmių, tačiau sukurs Ukrainai šalies, "kurioje opozicija uždaroma į kalėjimą", įvaizdį, kuris neigiamai paveiks jos reputaciją pasaulinėje arenoje.

"Mes taip pat turime opoziciją Lietuvoje. Vyksta ir politinė kova, o pasikeitus valdžiai kartais kyla pagunda ką nors pasodinti už grotų. Bet mes to nedarome! Vietoj to mes sėdame prie stalo, deramės su jais, bendradarbiaujame. Galbūt tai yra politinės kultūros dalis, bet man akivaizdu, kokia opi ši problema", — sakė Linkevičius.

Kita vertus, jis neneigė, kad Porošenką galima apkaltinti dėl tam tikrų veiksmų. Tačiau, pasak ministro, net atsižvelgiant į šį veiksnį, buvusį Ukrainos prezidentą reikėtų palikti laisvėje.

"Net jei yra pagrindas jų [opozicijos narių] persekiojimui, veikti reikia labai atsargiai, kad nesusidarytų įspūdis, jog toks persekiojimas turi politinių motyvų", — padarė išvadą Linkevičius.

Anksčiau Ukrainos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą buvusiam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, apkaltindama jį perversmų rengimu 2013–2014 ir 2020 metais. Pats Porošenka liepą sakė, kad jam iškeltos 24 baudžiamosios bylos. Jo nuomone, už to slypi dabartinio Ukrainos vadovo Vladimiro Zelenskio administracija.

Tegai:
Linas Linkevičius
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Lietuva atsisakė atšaukti savo ambasadorių iš Baltarusijos, pareiškė Linkevičius
Kas tas Linkevičius? Venesuelos užsienio reikalų ministras atsakė kolegai iš Lietuvos
Teisėjo plaktukas

Vilniaus mokyklos direktorei skirta 3,5 tūkst eurų bauda dokumentų klastojimą

(atnaujinta 11:01 2020.10.28)
Ugdymo įstaigos vadovė suklastojo moksleivių tėvų prašymus skirti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir, žmonėms nežinant, jų pajamų mokesčio dalį skyrė politinei partijai

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Vilniaus miesto apylinkės teismas vieno sostinės darželio-mokyklos direktorę pripažino kalta dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei skyrė jai 3500 eurų baudą, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Be to, direktorei skirta baudžiamojo poveikio priemonė — vieneriems metams atimta teisė būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.

Teismas nustatė, kad vienos Vilniaus ugdymo įstaigos direktorė 2018 metais suklastojo keturis prašymus pervesti gyventojų pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms. Moksleivių tėvams grąžinus į mokyklą užpildytas popierines prašymų formas pervesti 2 procentus pajamų mokesčio paramos gavėjui — jos vadovaujamam darželiui-mokyklai, įstaigos direktorė į keturis prašymus įrašė ir antrąjį pajamų mokesčio gavėjo kodą, kuris priklauso vienai politinei partijai, taip pat įrašė ir mokesčio dalies dydį — 1 procentą. Šie suklastoti prašymai vėliau buvo perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedvydo Vaivados, ši nusikalstama įstaigos vadovės veikla paaiškėjo moksleivių tėvams gavus VMI ataskaitas, kuriose buvo nurodyta, kad 1 procentas jų pajamų mokesčio lėšų buvo skirtas vienai politinei partijai, nors iš tikrųjų tokios paramos jie neskyrė.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų spalį, iš VMI gavus mokesčių mokėtojų skundus dėl jų vardu užpildytų prašymų skirti pajamų mokesčio dalį politinei partijai.

Teismas konstatavo, kad ugdymo įstaigos direktorė pati papildė iš mokinių tėvų surinktas keturias popierines prašymų formas dėl paramos skyrimo, įrašydama į jas politinės partijos kodą bei skiriamą mokesčio dalį, taip suklastodama tikrą dokumentą.

Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. 

Tegai:
mokyklos, dokumentų klastojimas, Vilnius, Lietuva