Emanuelis Makronas

"Galimas susitikimas su Tichanovskaja": Makronas atvyks į Lietuvą ir Latviją 

(atnaujinta 11:55 2020.09.23)
Rugsėjo 22 dieną Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad kelionė vyks atsižvelgiant į naują įtampą santykiuose tarp Rusijos ir ES, į padėtį Baltarusijoje ir Aleksejaus Navalno apnuodijimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rugsėjo 28–30 dienomis su trijų dienų vizitu į Lietuvą bei Latviją atvyksta Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, praneša prancūzų leidinys "RFI".

Rugsėjo 22 dieną Eliziejaus rūmai pažymėjo, kad kelionė vyks atsižvelgiant į naują įtampą santykiuose tarp Rusijos ir ES, į padėtį Baltarusijoje ir Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Taip pat prezidento patarėjai neatmetė galimo Makrono ir Vilniuje esančios Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Tichanovskajos susitikimo. Kol kas tokio susitikimo oficialioje programoje nėra.

Tai pirmasis Prancūzijos vadovo vizitas į Lietuvą ir Latviją dvišaliu formatu nuo 2001 metų. Paskutinį kartą, beveik prieš dvidešimt metų, Žakas Širakas atvyko į Vilnių ir Rygą. "Mes bandome išspręsti problemas stiprindami aukščiausio lygio politinius ryšius", — prieš Emanuelio Makrono kelionę sakė diplomatinis šaltinis Eliziejaus rūmuose.

Pasak jo, šis Makrono vizitas Baltijos šalyse vyksta "ypatingame" geopolitiniame kontekste: Aleksejaus Navalno apsinuodijimo ir naujų Vakarų ir Rusijos šalių santykių skirtumų fone. Prancūzijos prezidentui ši kelionė bus proga "ne tik išklausyti" partnerius iš Lietuvos ir Latvijos dėl jų pozicijos Maskvos atžvilgiu, bet ir "pasikeisti nuomonėmis", kaip elgtis toliau, pabrėžė Eliziejaus rūmai.

Oficialioje vizito programoje, apie kurią antradienį pranešė Makrono administracija, numatytos derybos su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, Latvijos prezidentu ir ministru pirmininku Egiliu Levitu bei Krišjaniu Karinšu. Kelionės į Lietuvą metu Prancūzijos prezidentas taip pat diskutuos su Vilniaus universiteto studentais ir susitiks su vietos inteligentijos ir pilietinės visuomenės atstovais, ypač su Vilniaus poetu ir disidentu Tomu Venclova.

Oficialioje vizito programoje nėra numatytas Emanuelio Makrono ir Vilniuje esančios Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Tichanovskaya susitikimas. Eliziejaus rūmai atsakė į klausimą apie tokio susitikimo galimybę miglotai, pabrėždami tik tai, kad jis "nebuvo atmestas".

"Mes jau turėjome ryšių su ja [Svetlana Tichanovskaja], įskaitant vaizdo konferenciją tarp jos ir valstybės sekretorės Europos reikalams [Amélie de Montchalin], — prisiminė Prancūzijos prezidento administracijos šaltinis. — Be to, kiti Prancūzijos politiniai lyderiai kalbėjo su ja. Pažiūrėsime, kokia forma šis susitikimas gali įvykti, jei bus priimtas sprendimas dėl jo".

Lietuvoje Emanuelis Makronas taip pat aplankys Prancūzijos kariuomenę Rukloje dislokuotame NATO batalione. Nuo 2020 metų liepos mėnesio ten dislokuota 300 prancūzų karių kuopa ir Prancūzijos karinė technika, ypač tankai "Leclerc". Ši kelionės dalis leis "paminėti Prancūzijos indėlį į Baltijos valstybių saugumą", pažymėjo Eliziejaus rūmuose.

Latvijoje Emanuelis Makronas dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje dezinformacijos problemoms spręsti. Kova su dezinformacija ir kibernetinėmis atakomis bus viena iš svarbiausių šio vizito temų ir priežastis "pateikti bendrus pasiūlymus" kitoms ES valstybėms narėms.

Iš pradžių Makrono vizitas Lietuvoje ir Latvijoje turėjo įvykti po neeilinio Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo, numatyto rugsėjo 24 ir 25 dienomis. Tačiau rugsėjo 22 dieną tapo žinoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimas atidėtas spalio 1 ir 2 dienoms. Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis buvo priverstas karantinuotis po kontakto su apsaugos pareigūnu, kuriam buvo diagnozuotas COVID-19. Viena iš aukščiausiojo lygio susitikimo temų turėjo būti sankcijų prieš Baltarusiją priėmimas.

Lietuva viena pirmųjų ES šalių atsisakė pripažinti rinkimus Baltarusijoje. Rugsėjo 10 dieną Lietuvos Seimas vienbalsiai Svetlaną Tichanovskają pavadino teisiškai išrinkta prezidente. Rezoliucijoje Seimas paragino tarptautinę bendruomenę "paremti Baltarusijos žmonių išrinktos lyderės Svetlanos Tichanovskajos ir jos, kaip vienintelės Baltarusijos žmonių teisėtos atstovės, iniciatyva sukurtos Koordinacinės tarybos reikalavimą surengti naujus, skaidrius ir demokratiškus parlamento ir prezidento rinkimus šalyje.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis veiksmus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo sklaidyti mitingus ir naudoti jėgą bei specialią įrangą. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeisti šimtai žmonių, tarp jų — per 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
Latvija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atidėjo ES viršūnių susitikimą
"Nepaisant kivirčų ir nepasitikėjimo". Ką Putinas pasiūlė JT Generalinėje Asamblėjoje
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 09:01 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Be to, Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Lempos

"Litgrid" kitais metais pigiau teiks elektros perdavimo ir sistemines paslaugas

(atnaujinta 09:49 2020.10.30)
Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" teikiamos paslaugos 2021 metais kainuos pigiau, teigiama bendrovės pranešime.

Pažymima kad nuo sausio 1 dienos įsigalios mažesnės nei šiemet elektros perdavimo ir sisteminių paslaugų kainos.

Pabrėžiama, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį paskelbė "Litgrid" valdybos patvirtintas kainas.

Elektros perdavimo paslaugos nuo kitų pradžios kainuos 0,721 ct/kWh, arba 11,4 % mažiau nei šiemet, kai kaina siekia 0,814 ct/kWh. Sisteminių paslaugų kaina bus 0,762 ct / kWh, arba 2,9 % mažiau nei dabar galiojantis 0,785 ct/kWh tarifas.

"Kitais metais taikysime mažesnį elektros perdavimo tarifą, nes 2018–2019 m. pasiekę didesnę faktinę investicijų grąžą, nei buvo nustatyta reguliuotojo, priėmėme sprendimą metais anksčiau nei numatyta grąžinti vartotojams 10 mln. eur. Sisteminių paslaugų kainos mažėjimo priežastys yra kelios, viena iš jų — šiemet mūsų įgyvendinti infrastruktūros pokyčiai ir dėl jų sumažėjusios reaktyviosios galios ir įtampos valdymo sąnaudos", — teigė Vytautas Tauras, "Litgrid" Finansų departamento direktorius.

Pranešime teigiama, kad "Litgrid" perkėlė valdomą šuntinį reaktorių — vienintelį tokį Lietuvoje įrenginį — iš Ignalinos į Elektrėnų transformatorių pastotę. 

Elektros perdavimas ir sisteminės paslaugos yra reguliuojamos veiklos, kurią Lietuvoje teikia tik perdavimo sistemos operatorius. Šių veiklų kainų viršutines ribas kasmet nustato rinkos reguliuotojas, jos yra vienos iš galutinių vartotojų mokamos elektros kainos dedamųjų.

Tegai:
elektra, Litgrid
Dar šia tema
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
Pirmą kartą po penkerių metų. Prasidėjo Vilniaus TE-3 elektrinės bandymai