Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 12:09 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusų aljanso" atstovės Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų sugriežtinta bausmė už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik / Владислав Адамовский

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu". Konservatorių šalininkas Tapinas su tuo nesutinka.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos, susijusios su Baltarusijos režimu, ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" partiją.

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigianti tema apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už neapykantos tautinėms mažumoms skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip tautinę nesantaiką sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi lenkų partijai, ragindamas jos nepalaikyti artėjančiuose Seimo rinkimuose. "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos" partija nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos, susijusios su padėtimi Baltarusijoje. Partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

"Rusų aljanso" partijos atstovė Irina Rozova yra "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) frakcijos, kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (279)
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?
Vilnius, archyvinė nuotrauka

VSD skelbia apie žvalgybos atstovus diplomatinių darbuotojų tarpe

(atnaujinta 20:12 2021.05.11)
VSD ataskaitoje teigiama, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta virš dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. 

"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.

Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".

"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.

Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.

Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose. 

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų hakeriams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
"Politico" įvardijo galimas Putino ir Baideno susitikimo vietas
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino — atskleidė pikantiškas istorijas
Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu