Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 12:09 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusų aljanso" atstovės Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų sugriežtinta bausmė už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik / Владислав Адамовский

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu". Konservatorių šalininkas Tapinas su tuo nesutinka.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos, susijusios su Baltarusijos režimu, ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" partiją.

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigianti tema apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už neapykantos tautinėms mažumoms skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip tautinę nesantaiką sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi lenkų partijai, ragindamas jos nepalaikyti artėjančiuose Seimo rinkimuose. "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos" partija nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos, susijusios su padėtimi Baltarusijoje. Partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

"Rusų aljanso" partijos atstovė Irina Rozova yra "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) frakcijos, kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (253)
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys

(atnaujinta 08:48 2020.10.27)
Trys į naują Seimą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai kadencijai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

"Šie Seimo nariai rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 m. kadencijoje. Trys iš jų į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų. Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją", - skelbia komisija.

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 (73,05 proc.) vyrai ir 38 moterys (26,95 proc.). Lyginant su nueinančia kadencija šiemet į Seimą pateko 5 procentiniais punktais daugiau moterų. 2016-aisiais į Seimą buvo išrinkta 111 (78,72 proc.) vyrų ir 30 (21,28 proc.) moterų.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antrojoje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, o Darbo partija – dešimt. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus. Lietuvos socialdemokratų darbo partija parlamente turės tris mandatus. Lietuvos žaliųjų partija ir Partija "Laisvė ir teisingumas" po vieną mandatą. Vienmandatėse apygardose pergalę iškovojo ir 4 išsikėlę patys kandidatai – Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas. 

Antrajame rinkimų ture dalyvavo 38,92 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. 

Tegai:
parlamentas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020 (253)
Dar šia tema
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas

(atnaujinta 11:01 2020.10.27)
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas. Sputnik Lietuva apibendrino Lietuvos Respublikos 13-ojo Seimo rinkimų rezultatus.
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Tegai:
Lietuva, Seimo rinkimai, Seimo rinkimai, Seimas