Laurynas Kasčiūnas, archyvinė nuotrauka

Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 12:58 2020.09.23)
Kasčiūnas siūlo sugriežtinti sankcijas Rusijai, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas siūlo griežtinti sankcijas Rusijai ir atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, rašoma Seimo pranešime.

Jis kartu su Seimo nariais Aušrine Armonaite, Gabrieliumi Landsbergiu, Audroniumi Ažubaliu, Gediminu Kirkilu, Žygimantu Pavilioniu ir Dovile Šakaliene įregistravo rezoliucijos projektą, kuriuo po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" Europos Sąjunga raginama patvirtinti ir įgyvendinti vadinamojo Magnickio akto tipo sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą. Parlamentarai siūlo, kad į jį būtų įtrauktas asmenų sąrašas ir numatytos Rusijos režimui skirtos sankcijos, nukreiptos į konkrečius sektorius, o Vokietija raginama atsisakyti "Nord Stream-2" dujotiekio projekto.

"Navalno apnuodijimas panaudojant Rusijos laboratorijose sukurtą kovinę cheminę medžiagą "Novičiok", kuri uždrausta tarptautinėmis sutartimis, labai aiškiai parodė, kad Kremlius nepasirengęs keisti savo agresyvaus ir ciniško elgesio politinės opozicijos atžvilgiu. Todėl Europos Sąjunga (ES) privalo nedelsti ir kaip galima greičiau dėl šio išpuolio sugriežtinti Rusijai taikomas sankcijas", — sakė Kasčiūnas.

Kasčiūno teigimu, "Navalno apnuodijimas" dar kartą primena, kad būtina stabdyti dujotiekio "Nord Stream-2" tiesimą.

"Baltijos jūros dugnu tiesiamas "Nord Stream-2" dujotiekis pirmiausia yra geopolitinis projektas, kuris padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų gamtinių dujų. Iš patirties žinome, kad Rusija dujas naudoja kaip politinio ir ekonominio spaudimo, Europos vienybės skaldymo įrankį, ir "Nord Stream-2" dujotiekis potencialiai gali būti išnaudojamas šiam tikslui. Todėl kviečiame Vokietijos vyriausybę atsisakyti "Nord Stream-2" projekto, o ES — siekti kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus", — pabrėžė Kasčiūnas.

Aleksejaus Navalno hospitalizacija

Aleksejus Navalnas sunegalavo rugpjūčio 20 dieną lėktuve, skridusiame iš Tomsko į Maskvą. Lėktuvas skubiai nusileido Omske, o tinklaraštininkas buvo išvežtas į ligoninę. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimus, dėl kurių labai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kas tai sukėlė, kol kas nėra aišku, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau Navalnas buvo nugabentas į Berlyno "Šaritė" kliniką. Po kelių dienų Vokietijos valdžia paskelbė, kad jis esą buvo apsinuodijęs "Novičiok" grupės kovine chemine medžiaga. Vokietijos vyriausybė taip pat pranešė, kad šias išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos, o Berlyno prašymu Cheminio ginklo draudimo organizacija atlieka dar vieną tyrimą.

Maskva išsiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo. Tuo tarpu prokuratūra ir policija pradėjo tyrimą tą dieną, kai Navalnas buvo paguldytas į ligoninę. Kita vertus, vienas iš "Novičiok" kūrėjų Leonidas Rinkas išreiškė abejonę, kad tinklaraštininkas buvo apnuodytas būtent šia medžiaga — anot jo, Navalnas neturėjo atitinkamų simptomų. Be to, yra žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų, jį tyrė apie 20 Vakarų valstybių, o Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais sunaikino tokių medžiagų atsargas, tai patvirtino ir Cheminio ginklo draudimo organizacija.

Dujotiekiui daromas spaudimas

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad "Nord Stream-2" yra statomas energetinio saugumo visoje Europoje sumetimais. Projektą taip pat remia Vokietija.

Šiuo metu ginčai dėl projekto paaštrėjo, atsižvelgiant į situacijos su Aleksejumi Navalnu raidą. Keletas Vakarų politikų, tarp jų ir Vokietijoje, ragina blokuoti dujotiekio įgyvendinimą.

Tačiau kanclerė Angela Merkel teigė, kad "Nord Stream-2" ir Navalno incidento klausimai neturėtų būti svarstomi kartu.

Kremlius paragino nebepolitizuoti dujotiekio, kuris yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek ES, įskaitant Vokietiją.

Tegai:
Nord Stream-2, sankcijos, Rusija, Aleksejus Navalnas, Laurynas Kasčiūnas
Dar šia tema
Vokietija neatmetė, kad ES lyderiai aptars situaciją su Navalnu
NATO ragina į Navalno incidentą "reaguoti stipriu tarptautiniu mastu"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius
Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
Genocido aukų muziejus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: spalio 21-osios šventės

(atnaujinta 20:19 2020.10.20)
Nuo spalio 21-osios iki metų galo lieka 71 diena, dienos ilgis — 10 val. 08 min.

Spalio 21 yra 294-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 295-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 71 diena.

2020 metų spalio 21 dieną saulė teka 07:59, leidžiasi 18:07, dienos ilgis — 10 val. 08 min.

Fotonikos diena

1983 metų spalio 21 dieną buvo oficialiai patvirtinta, kad šviesos greitis yra 299 792.458 km/s. Minint šią datą, spalio 21-oji paskelbta Pasauline fotonikos diena. Ji pradėta švęsti 2014 metais.

Fotonika yra manipuliacijų šviesa mokslas. Tai LED lemputės, saulės baterijos, optiniai jutikliai, lazeriai, šiuolaikiniai ekranai ir kt.

Fotonikos diena skirta supažindinti visuomenę su naujausiais išradimais šioje srityje, suvokti jų įtaką šiuolaikiniam gyvenimui, įvairioms veiklos sritims.

Pasaulinė orumo diena

Nuo 2008 metų spalio 21 dieną kasmet minima Pasaulinė orumo diena. Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklas "Global Shapers" Lietuvoje skelbia iniciatyvą — mokiniai ir studentai bus mokomi, kaip pasitikėti savimi.

Daugybė žmonių išgyvena dėl pernelyg didelės savikritikos, prasto savo vertės pajautimo, dėl patyčių, kurios labiausiai žeidžia paauglystėje. Ši iniciatyva kviečia įvairaus amžiaus piliečius grįžti į mokyklas ar universitetus ir su jaunąja karta kalbėtis apie orumą, dalintis savo istorijomis iš mokyklos suolo ar studijų laikų, aiškinti, kaip pasitikėti savimi, kelti savo vertę.

Beveik kas penktas Lietuvos paauglys yra patyręs elektronines patyčias. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nusižudo maždaug dvi paauglių klasės.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1850 metais Žiūriuose-Gudeliuose gimė rašytojas Vincas Pietaris. Mirė 1902 metais.

1856 metais gimė visuomenės veikėjas, gydytojas Antanas Vileišis. Mirė 1919 metais.

1906 metais gimė skulptorius Petras Aleksandravičius. Mirė 1997 metais.

1910 metais gimė prozininkas Jonas Noreika. Mirė 1947 metais.

1946 metais gimė lietuvių poetas, dramaturgas Eugenijus Remigijus Baltrušaitis.

1988 metais spalio 21–23 dienomis Vilniuje įvyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas.

1992 metais buvusiose KGB patalpose, Vilniuje, atidarytas Genocido aukų muziejus.

2006 metais, nukritus nedideliam lėktuvui "Diamond Twin Star", žuvo kelių komercinių radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys.

2011 metais humoristui Juozui Erlickui įteikta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) "Aukso žvaigždė" už indėlį į dainuojamąją poeziją.

2013 metais eidamas 84-uosius metus mirė Kauno kamerinio teatro įkūrėjas, režisierius Stanislovas Rubinovas.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gilanda, Hilaras, Hilarija, Raitvilas, Raitvilė, Uršė, Uršulė, Uršulina, Vilma.

Tegai:
šventės, šventė, Lietuva
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai