Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui

(atnaujinta 15:15 2020.09.23)
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žosepas Borelis yra pasirengęs atvykti į Baltarusiją padėti išspręsti politinę krizę. Tačiau, pasak jo, Aleksandras Lukašenka nėra linkęs bendrauti su ES

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lenkija, Lietuva ir Rumunija pažadėjo baltarusiams suteikti galimybę keliauti be vizų, o pačioje respublikoje tęsiasi masiniai protestai. Ko nori Briuselis ir kitos Europos sostinės ir kokią įtaką situacijai daro mitingai — RIA Novosti straipsnyje.

Įprasti mitingai

"Ministrai (Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai) davė tvirtą signalą: mes nepripažįstame Lukašenkos teisėtumo, laikome rinkimų rezultatus suklastotais", — pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų posėdžio sakė Borelis.

Buvo raginama užmegzti nacionalinį dialogą, bet ir sankcijas bandė paskelbti. Nepavyko. "Nebuvo vieningos nuomonės", — paaiškino Borelis. Sutrukdė Kipras, reikalaudamas, kad Europos Sąjunga padarytų įtaką Turkijai, išgaunančiai dujas Kipro ekonominėje zonoje.

Tačiau Minsko sankcijomis nepagąsdinsi. ES jas jau įvedė 2004 metais, ir tik iš dalies jas panaikino 2016 metais.

Atsižvelgiant į tai, Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos vyriausybės pasiūlė Europos Sąjungai Baltarusijos piliečiams suteikti bevizį režimą ir atvirą prieigą prie finansinių išteklių, skirtų "pertvarkyti ir pradėti liberalią ekonomiką". Kaip savo Twitter paskyroje rašė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Vilnius, Varšuva ir Bukareštas paragino Briuselį parengti paramos paketą būsimai demokratinei Baltarusijai, siekiant prisidėti prie jos politinės, ekonominės ir socialinės pertvarkos.

Pačioje respublikoje protesto mitingai nesiliauja pusantro mėnesio. Šeštadienį Minske įvyko dar vienas "moterų žygis", vadinamas "žėrinčiuoju" — jo dalyvės nešėsi blizgančius plakatus. Policija vėl sulaikė demonstrantus, ir jie, žinoma, buvo tam pasirengę. "Omonininkas paėmė mane už rankos ir nuvedė prie automobilio, — sakė viena protestuotojų. — Maniau, kad galėčiau šiek tiek pagerinti šią situaciją ir oriai iš jos išeiti. Aš paklausiau, ar galiu jį paimti už parankės. Jis atsakė, kad žinoma, ir mes gražiai nuėjome iki automobilio".

Akcijos gatvėse tęsėsi ir sekmadienį. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, dauguma jų — sostinėje. Minske iš viso buvo suskaičiuota 18 tūkstančių protestuotojų. Breste buvo naudojamos ašarinės dujos, policininkas garsiniu užtaisu paleido įspėjamąjį šūvį į orą.

Ministerija taip pat pakomentavo į internetą patekusius saugumo pareigūnų, kurie esą dalyvavo malšinant protestus, asmens duomenis. Tai, kad darbuotojai, ieškodami apsaugos, kreipėsi į įvairius fondus, yra klastotė, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Paskelbtam sąrašui yra ketveri metai.

"Per šį laiką daugelis persikėlė į kitas pareigas, į kitus skyrius ir departamentus, kai kurie išėjo iš darbo", — sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Olga Čemodanova ir pridūrė, kad konfidenciali informacija nebuvo atskleista. O toks melas, priešingai, "tik sustiprina darbuotojų moralę".

Neuždarykite durų

Baltarusijos politologas Valerijus Karbalevičius pastebi: sankcijos, nepatvirtintos dėl Kipro, yra daug švelnesnės nei prieš Lukašenkos administraciją priimtos ankstesniais metais.

RIA Novosti pašnekovas primena, kad po prezidento rinkimų 2010 metų gruodžio mėnesį Minske taip pat vyko masiniai nesankcionuoti protesto mitingai, kuriuos lydėjo sulaikymai. Valdžia taip pat apkaltino užsienio žvalgybos agentūras dalyvavimu riaušėse. Europos Sąjunga įvedė sankcijas tiek Baltarusijos pareigūnams, tiek respublikos įmonėms.

"Dabar ES labiau rūpinasi vidinėmis, o ne išorinėmis problemomis, — sako Karbalevičius. — Be masinių protestų nebūtų sureaguota. Kadangi pastaraisiais metais Briuselis pradėjo kitaip vertinti Baltarusijos režimą. Svarbiausia, kad nebūtų politinių kalinių, kraujo gatvėse".

Apskritai Europos biurokratija Lukašenką vertina gana nuolaidžiai.

Kozlovičių pasienio kontrolės punktas Bresto srityje, archyvinė nuotrauka
 
© Sputnik / Андрей Александров

"Jis nevisiškai palaikė Rusiją po 2014 metų, ir tai Europa įvertino bei nepriekabiavo dėl žmogaus teisių pažeidimo", — aiškina Karbalevičius.

"Ekonominė pagalba buvo skirta valdžios institucijoms, o nevyriausybinių organizacijų finansinė parama, priešingai, buvo sumažinta", — priduria ekspertas. Krizę respublikoje jis laiko konfliktu tarp visuomenės ir valdžios.

Rusijos politologas Aleksandras Nosovičius mano, kad Briuselis elgsis atsargiai.

"Daugelio politikų nuomone, Lukašenkai neturėtų būti uždarytos visos durys, nes tai neleis Baltarusijos vadovybei grįžti prie geopolitinių manevrų tarp Rusijos ir Vakarų. Minsko ir Maskvos suartėjimas būtų Vakarų pralaimėjimas, todėl jie nenori visiškai nutraukti ten ryšių", — sako ekspertas.

"ES nėra vieningos sankcijų srityje, — tęsia jis. — Sutariama, kad jos apskritai reikalingos, Lukašenka nepripažįstamas. Tačiau taip pat yra suvokimas, kad tai neturėtų būti santykių lūžis."

Tačiau Varšuvai ir Vilniui atsivėrė antras kvėpavimas politikoje, kurią jie visada vykdė Baltarusijos kryptimi.

"Lenkijos ir Lietuvos vadovybė, palaikydama ryšius su Minsku, suvaidino piktų tyrėjų vaidmenį. Švelniai taktikai pirmenybę teikė Vakarų Europos šalys ir JAV, o lenkai ir lietuviai rėmė Baltarusijos opoziciją — radikalią, nacionalistinę ir antirusišką", — sakė Nosovičius.

Taigi, jie bando kalti geležį, kol ji karšta: gauti biudžetus naujoms programoms Baltarusijoje.

Protestai išsikvėpia, o entuziazmas Vakaruose taip pat blėsta. Opozicijos scenarijus, kaip perimti valdžią "blickrygo" būdu, nepasitvirtino. "Akivaizdu, kad teks išsaugoti dabartinę politinę sistemą ir Baltarusijos orientaciją į Rusiją", — apibendrina politologas.

Lenkija ir Baltijos šalys toliau darys spaudimą Minskui, tikėdamosi sustiprinti savo pozicijas NATO, prognozuoja ekspertas. Tačiau laikui bėgant jos taip pat nusiramins — rimstant politinei krizei.

Tegai:
Europa, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (482)
Dar šia tema
Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus
ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu
Politikas: Baltijos šalys turėtų pagalvoti, kas laukia Baltarusijos, jei Lukašenka išeis
Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (482)
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai