Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje (67)
Varšuva

Istorikas pareiškė, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu"

(atnaujinta 20:39 2020.10.19)
Suversdama visą kaltę Rusijos Federacijai, Varšuva atleidžiama nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus, pareiškė profesorius Andrzejus Valickis

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lenkijai trukdo "nepilnavertiškumo kompleksas Vakarų atžvilgiu, kuris kompensuojamas pranašumo komplekso Rytų atžvilgiu",  interviu lenkų savaitraščiui pasakė istorikas Andrzejus Valickis. Vertimą skelbia laikraštis "Kommersant".

Pasak jo, Lenkija užsiima saviapgaule, įtikindama save, kad ji yra Vakarų dalis, o tuo metu ji yra pusiau rytinė, pusiau vakarietiška.

"Lenkija, kuri kadaise jau išgelbėjo pasaulį nuo komunizmo, turi būti pasirinkta, strateginė JAV partnerė, kaip ir anksčiau ginanti pasaulį nuo komunizmo ir kairiųjų idėjų, kurių įkūnijimas yra Rusija. Tokiu būdu mes laisvės troškimo mitą pakeitėme rusofobiškos sąjungos po reakcijos vėliavomis mitu. Ir mes tuo labai didžiuojamės. Žmonės, turintys tokių svajonių, santykius su pasauliu išgyvena didžiulės baimės pavidalu. Todėl mes ir toliau siekiame pagyrų ir pritarimo", — pareiškė jis.

Pasak Valickio, Lenkija kaip šalis gyvena "jausdama siaubingą apmaudą" dėl to, kad jai nepavyko "įstumti Rusijos į Aziją". Tuo pačiu metu Lenkijos Respublika, pasak istoriko, nenori būti "prie Vakarų sienų", ji nori būti centre.

"Todėl stengiamės atsiskirti nuo Rytų valstybėmis, kurios taps sienomis. Todėl po Lietuvos, Latvijos, Estijos norime prijungti prie Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą. Tai — mūsų oficiali valstybės doktrina", — pasakė profesorius pabrėžęs, kad tai rusofobinė idėja, kuri neturi jokių šansų būti realizuota.

Valickis pažymėjo, kad Lenkija negali kaip partnerė susitarti ne tik su rusais, bet ir su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais. Pasak jo, valdžia ir toliau vertina juos vartotojiškai, žiūri iš pranašumo pusės.

Istorikas mano, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu".

"Nes užuot racionaliai pagalvoti apie tai, kodėl mums nuolat taip daug nesiseka, mes suverčiame kaltę Rusijai. Tokiu būdu mes atleidžiami nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus. Užuot mokytis iš kitų klaidų, mes atkakliai įgrimztame jose", — pasakė jis.

Tegai:
Lenkija, Rusija
Lietuvos prezidentas susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret

Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai

(atnaujinta 20:51 2020.10.19)
Pasak Lietuvos vadovo, Koordinacinė taryba yra "esminė opozicijos institucija", galinti palaikyti dialogą, vedantį link "demokratiškų" rinkimų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret, kad aptartų situaciją Baltarusijoje, Baltarusijos atomines elektrinės (BelAE) klausimą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat kovą su klimato kaita ir COVID-19 pasekmėmis.

"Baltarusijos likimą turėtų formuoti tik Baltarusijos žmonių valia. Baltarusijos koordinavimo taryba yra esminė opozicijos institucija, galinti palaikyti dialogą, vedantį į naujus, demokratiškus rinkimus", — prezidento žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ir pareiškė, jog plečia nacionalines sankcijas. Anksčiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija į sąrašą įtraukė dar 100 asmenų.

Nausėda taip pat įvertino dvišalio dialogo stiprinimo galimybes. Jis pabrėžė, kad abipusės perspektyvos nėra pilnai išnaudotos inovacijų ir ekonominio bendradarbiavimo, o taip pat  kovos su klimato kaita srityse.

Pasak valstybės vadovo, Lietuva šioje srityje žengia rimtus žingsnius: iki 26 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vilnius taip pat palaiko ES siekį iki 2030 metų 55 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau tam, pasak Nausėdos, būtina užtikrinti ekonomikos ir pramonės konkurencingumą ir sąžiningą finansinės naštos pasidalijimą.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią. Iki šiol šeši iš septynių Konstitucinio Teismo prezidiumo narių yra areštuoti arba yra užsienyje. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje, tačiau šalyje jai nebuvo pradėta baudžiamoji byla, o ji ieškoma pagal Maskvos ir Minsko susitarimus dėl pagalbos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
ES išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Šunys, archyvinė nuotrauka

VMVT tęsia patikrinimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

(atnaujinta 15:42 2020.10.19)
Daugiau kaip 200 patikrinimų metu paimtų gyvūnų augintinių jau gali būti perduoti nuolatinei globai

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Nuo rugsėjo pradžios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso surengė 128 tyrimus dėl daugiau kaip 400 šunų galimo nelegalaus veisimo, žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo bei netinkamų laikymo sąlygų.

Iki šiol didžiąją dalį tyrimų (120) VMVT jau pabaigė – gyvūnų laikytojams skirtos atitinkamos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, siekiančios 625 eurų, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo.

Šiuo metu VMVT dar tęsia septynis plačios apimties tyrimus, kurių metu nustatyta itin daug ir grubių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų.

Be to, VMVT duomenimis, ikiteisminio tyrimo institucijos toliau vykdo 4 ikiteisminius tyrimus dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais augintiniais, kai gyvūnai dėl laikytojų kaltės buvo suluošinti ar nugaišo. Kol minėti tyrimai nėra pabaigti, gyvūnų konfiskavimo procedūros negali būti užbaigtos.

Iki įsiteisės priimti sprendimai, laikinoje savivaldybių globoje, užtikrinant tinkamą priežiūrą ir saugią aplinką, šiuo metu yra laikomi 222 gyvūnai.

Nauji pažeidimai

VMVT ir toliau užtikrina inspektorių budėjimą 24 val. per parą, nors pastarosiomis savaitėmis gaunamų pranešimų kiekis gerokai sumažėjęs. Pasitvirtinančių pranešimų taip pat sulaukiama kur kas mažiau.

Paskutinis patikrinimas dėl galimai neteisėtai veisiamų gyvūnų augintinių buvo atliktas praeitą savaitę Jonavoje, kur dalyvaujant policijos pareigūnams, Jonavos rajono savivaldybės administracijos specialistams ir gyvūnų globos organizacijų atstovams laikinai globai dėl netinkamų laikymo sąlygų perduoti 38 šunys.

Gyvūnų laikytojo atžvilgiu pradėtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimo procedūros pagal Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) nuostatas.

Taip pat didesnis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi kontrolei užtikrinti pasienio postuose, kai gyvūnai augintiniai yra pervežami nekomerciniais tikslais.

Bendradarbiaujant Lietuvos Muitinės departamento pareigūnams ir VMVT specialistams, ypač atidžiai vertinami ir tikrinami tie atvejai, kai kyla komercinio įvežimo požymių. Pastarosiomis dienomis išaiškintas atvejis, kuomet iš Baltarusijos į Lietuvą keliaujantis asmuo su savimi vežėsi penkis šuniukus su galimai suklastotais įrašais dokumentuose.

Medininkų pasienio veterinarijos posto pareigūnas, atlikęs gyvūnų augintinių fizinį tikrinimą, nustatė, kad gyvūnai augintiniai buvo netinkamai paženklinti. Todėl šiuo atveju vežti šunys sulaikyti pasienio poste, o muitinės pareigūnai nelegaliai gyvūnus augintinius vežusiam asmeniui skyrė administracinę nuobaudą, taikant ANK. Teisės aktai numato, kad bauda už šį nusižengimą siekia nuo 1 200 iki 3 900 eurų.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT)
Dar šia tema
Leopardas, laukiniai šunys ir hienos susirėmė įnirtingoje kovoje dėl antilopės
Baltarusijos veisėjai bandė įvežti į Lietuvą šunis su suklastotais sertifikatais
Kaip vyksta šunų paruošimas tarnybai Lietuvos pasienyje — video
Kauno bibliotekose vyks skaitymai su šunimis