Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su istoriku Algimantu Kasparavičiumi

Nausėda padėkojo Lietuvos istorikui "atsakymą" į Putino straipsnį

(atnaujinta 13:23 2020.09.24)
Anksčiau savo straipsnyje Rusijos lyderis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau Kasparavičius nepritarė Putino vertinimui

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Holokausto aukų atminimo dieną susitiko su istoriku Algimantu Kasparavičiumi ir dėkojo už pastangas, kurias jis deda "reaguodamas į istorinį revizionizmą tarptautinėje bendruomenėje". Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas gyrė istoriko pasiryžimą atsakyti į Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį, kuriame jis išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Rusijos prezidentas taip pat paragino partnerius "išsaugoti faktais paremtą istorinę tiesą" ir savikritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.

"Pateisindama 1939 metų Molotovo-Ribentropo pakto sudarymą ir 1940 metų Baltijos valstybių okupaciją, Rusija kartoja sovietinės istorinės propagandos klišes, kurias seniai paneigė šiuolaikiniai, taip pat ir Rusijos istorikai, gina stalinistinę užsienio politikos doktriną, pagrįstą imperiniu požiūriu į kitų valstybių suverenitetą", — sakė Nausėda.

Kasparavičius anksčiau paskelbė straipsnį "The National Interest". Jame jis kritikuoja Rusijos lyderio pasisakymus. Lietuvos istorikas teigia, kad nors TSRS labai prisidėjo prie pergalės prieš nacizmą, 1944–1945 metais Tarybų Sąjungos politika Rytų ir Vidurio Europos tautoms atnešė "tiesioginę sovietų okupaciją ir ideologinę prievartą". Eksperto teigimu, Putino straipsnis gali "paliudyti kai kurias neoimperializmo apraiškas šiuolaikinėje Rusijoje". Kasparavičius teigia, kad Rusijos vadovas savo straipsnyje "iškreipia istorinę tiesą", o jo pozicija akivaizdžiai prieštarauja Vakarų šalių istoriografijai.

Šių metų birželį Putinas paskelbė straipsnį, kuriame pasiūlė išsamų Antrojo pasaulinio karo vertinimą, pagrįstą retais archyviniais dokumentais.

Kaip pastebėjo Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, leidinyje sprendžiami svarbiausi uždaviniai — pradedant nuo praeities vertinimų, kuriama ateities samprata.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacijos prezidentas atmetė kraštutinumus, visų pirma, nepritarė idėjai "atsisakyti 2-ojo TSRS liaudies deputatų suvažiavimo sprendimo dėl sovietų ir vokiečių susitarimų politinio vertinimo". Tačiau tuo pat metu "raudona linija" yra aiškiai pažymėta — Rusijos vadovas savo Vakarų partneriams aiškiai nurodė, kad vadinamosios Estijos, Latvijos, Lietuvos "okupacijos" samprata išlieka "kvaziakademine kūryba, kurios niekada nepripažins Maskva".

Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Baltijos valstybių

Lietuva smarkiai kritikuoja 1939 metų Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Tarybų Sąjungos, teigdama, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos šalių valstybingumą".

Be to, Lietuva siekia perrašyti istoriją ir šlovinti nacizmą. Respublika "miško brolius" laiko "tautiniais didvyriais", kurių dauguma Antrojo pasaulinio karo metu stojo į nacistinės Vokietijos pusę ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir sovietų partijos darbuotojus.

Tie, kurie nesutinka su oficialia Lietuvos valdžios pozicija, yra persekiojami.

Be to, Baltijos valstybės reguliariai skelbia kovą su "sovietų okupacijos" padariniais ir reikalauja atlyginti "žalą". Rusijos Federacija ne kartą yra pažymėjusi, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti, o jų įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienai to meto tarptautinės teisės išlygai.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė trečiojo dešimtmečio Europos valstybė, pasipriešinusi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo su Vokietija paktas buvo sukurtas siekiant išvengti karo grėsmės nuo šalies sienų.

Tegai:
istorijos perrašymas, istorija, Lietuva, Vladimiras Putinas, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje Putinas paragino pasaulio bendruomenę veikti kartu
Putinas atskleidė, kodėl Rusijai teko kurti viršgarsinius ginklus
Varšuva

Istorikas pareiškė, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu"

(atnaujinta 20:39 2020.10.19)
Suversdama visą kaltę Rusijos Federacijai, Varšuva atleidžiama nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus, pareiškė profesorius Andrzejus Valickis

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lenkijai trukdo "nepilnavertiškumo kompleksas Vakarų atžvilgiu, kuris kompensuojamas pranašumo komplekso Rytų atžvilgiu",  interviu lenkų savaitraščiui pasakė istorikas Andrzejus Valickis. Vertimą skelbia laikraštis "Kommersant".

Pasak jo, Lenkija užsiima saviapgaule, įtikindama save, kad ji yra Vakarų dalis, o tuo metu ji yra pusiau rytinė, pusiau vakarietiška.

"Lenkija, kuri kadaise jau išgelbėjo pasaulį nuo komunizmo, turi būti pasirinkta, strateginė JAV partnerė, kaip ir anksčiau ginanti pasaulį nuo komunizmo ir kairiųjų idėjų, kurių įkūnijimas yra Rusija. Tokiu būdu mes laisvės troškimo mitą pakeitėme rusofobiškos sąjungos po reakcijos vėliavomis mitu. Ir mes tuo labai didžiuojamės. Žmonės, turintys tokių svajonių, santykius su pasauliu išgyvena didžiulės baimės pavidalu. Todėl mes ir toliau siekiame pagyrų ir pritarimo", — pareiškė jis.

Pasak Valickio, Lenkija kaip šalis gyvena "jausdama siaubingą apmaudą" dėl to, kad jai nepavyko "įstumti Rusijos į Aziją". Tuo pačiu metu Lenkijos Respublika, pasak istoriko, nenori būti "prie Vakarų sienų", ji nori būti centre.

"Todėl stengiamės atsiskirti nuo Rytų valstybėmis, kurios taps sienomis. Todėl po Lietuvos, Latvijos, Estijos norime prijungti prie Vakarų Baltarusiją ir Ukrainą. Tai — mūsų oficiali valstybės doktrina", — pasakė profesorius pabrėžęs, kad tai rusofobinė idėja, kuri neturi jokių šansų būti realizuota.

Valickis pažymėjo, kad Lenkija negali kaip partnerė susitarti ne tik su rusais, bet ir su ukrainiečiais, baltarusiais ir lietuviais. Pasak jo, valdžia ir toliau vertina juos vartotojiškai, žiūri iš pranašumo pusės.

Istorikas mano, kad Lenkiją "apsvaigino pyktis Rusijos ir rusų atžvilgiu".

"Nes užuot racionaliai pagalvoti apie tai, kodėl mums nuolat taip daug nesiseka, mes suverčiame kaltę Rusijai. Tokiu būdu mes atleidžiami nuo atsakomybės už visas savo klaidas ir pralaimėjimus. Užuot mokytis iš kitų klaidų, mes atkakliai įgrimztame jose", — pasakė jis.

Tegai:
Lenkija, Rusija
Lietuvos prezidentas susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret

Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai

(atnaujinta 20:51 2020.10.19)
Pasak Lietuvos vadovo, Koordinacinė taryba yra "esminė opozicijos institucija", galinti palaikyti dialogą, vedantį link "demokratiškų" rinkimų

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Šveicarijos nacionalinės tarybos pirmininke Isabelle Moret, kad aptartų situaciją Baltarusijoje, Baltarusijos atomines elektrinės (BelAE) klausimą, dvišalio ekonominio bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat kovą su klimato kaita ir COVID-19 pasekmėmis.

"Baltarusijos likimą turėtų formuoti tik Baltarusijos žmonių valia. Baltarusijos koordinavimo taryba yra esminė opozicijos institucija, galinti palaikyti dialogą, vedantį į naujus, demokratiškus rinkimus", — prezidento žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuva palankiai įvertino Šveicarijos sprendimą prisijungti prie Europos Sąjungos sankcijų aukščiausiems Baltarusijos pareigūnams ir pareiškė, jog plečia nacionalines sankcijas. Anksčiau Lietuva kartu su Latvija ir Estija į sąrašą įtraukė dar 100 asmenų.

Nausėda taip pat įvertino dvišalio dialogo stiprinimo galimybes. Jis pabrėžė, kad abipusės perspektyvos nėra pilnai išnaudotos inovacijų ir ekonominio bendradarbiavimo, o taip pat  kovos su klimato kaita srityse.

Pasak valstybės vadovo, Lietuva šioje srityje žengia rimtus žingsnius: iki 26 procentų energijos gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vilnius taip pat palaiko ES siekį iki 2030 metų 55 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, tačiau tam, pasak Nausėdos, būtina užtikrinti ekonomikos ir pramonės konkurencingumą ir sąžiningą finansinės naštos pasidalijimą.

Padėtis Baltarusijoje

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Baltarusijos generalinė prokuratūra, susikūrus Koordinacinei tarybai, iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią. Iki šiol šeši iš septynių Konstitucinio Teismo prezidiumo narių yra areštuoti arba yra užsienyje. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Rusijoje, tačiau šalyje jai nebuvo pradėta baudžiamoji byla, o ji ieškoma pagal Maskvos ir Minsko susitarimus dėl pagalbos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje derinami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
ES išreiškė solidarumą su Lietuva ir Lenkija dėl Baltarusijos atsakomųjų priemonių
Baltijos šalys ir Kanada pažadėjo padėti Baltarusijos opozicijai
Virėjas

Kokia šiandien diena: spalio 20-osios šventės

(atnaujinta 21:06 2020.10.19)
Spalio 20-ąją minima Pasaulinė statistikos diena, be to, Tarptautinė virėjų diena, savo vardadienius šiandien švenčia Rudolfas, Serapinas, Gantas, Deimintė, Salvinas

Spalio 20-oji yra 293-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, keliamaisiais metais — 294-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 72 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Irena, Gedas, Deimina, Adelina, Adelė.

Šią dieną minima Pasaulinė statistikos diena.

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priėmė rezoliuciją, pagal kurią spalio 20-oji paskelbta Pasauline statistikos diena. Statistikos dieną mini ir švenčia daugiau nei 100 šalių statistikos tarnybos.

Ši diena skirta oficialiosios statistikos pasiekimams ir reikšmei paminėti. Akcentuojamos pagrindinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi rengiant oficialiąją statistiką. Tai — paslaugų kokybė, profesionalumas, duomenų patikimumas ir prieinamumas. Šiuolaikinei statistikai keliami vis aukštesni reikalavimai. Įvairių šalių organizacijos keičiasi duomenimis, patirtimi ir mokosi vienos iš kitų. Vienas iš svarbiausių uždavinių — užtikrinti statistinės informacijos kokybę, patikimumą ir viešumą.

Be to, labai svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama visiems vartotojams. Dėl šios priežasties kuriamos bendros duomenų bazės, paieškos sistemos. Vienas iš pavyzdžių — Jungtinių Tautų statistikos skyriaus sukurta priėjimo prie duomenų sistema "UNdata", apimanti 32 duomenų bazes, apie 60 milijonų įrašų. Į statistiką pradedama žvelgti ne tik nacionaliniu, bet ir globaliu mastu.

Oficialioji statistika svarbi kiekvienai šaliai. Patikima ir objektyvi statistinė informacija leidžia įvertinti demografinę, socialinę ir ekonominę šalies padėtį ir raidą. Statistikai turi rengti ir teikti visuomenei aukštos kokybės statistinę informaciją, reikalingą priimant svarbius ir pagrįstus sprendimus.

Be to, šią dieną minima 1791 metų Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena.

Taip pat šiandien yra proga pasveikinti savo pažįstamus virėjus su profesine švente — šią dieną minima Tarptautinė virėjų diena.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1655 metais buvo pasirašyta Kėdainių sutartis, pagal kurią LDK nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė uniją su Švedija.

1876 metais gimė eseistas, prozininkas bei kritikas Juozapas Albinas Herbačiauskas. Mirė 1944 metais.

1988 metais LKP CK plenume pirmuoju LKP sekretoriumi su Maskvos palaikymu ir Sąjūdžio pritarimu paskirtas Algirdas Brazauskas.

1906 metais gimė poetė Ona Lukauskaitė. Nuo 1976 metų buvo Helsinkio susitarimų rėmimo grupės narė. Mirė 1983 metais.

1907 metais gimė rašytojas Kazys Plačenis. Mirė 1970 metais.

1928 metais gimė žymus lietuvių prozininkas Mykolas Sluckis.

1992 metais Lietuvos Vyriausybė patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sudėtį ir patvirtino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatus.

Ši diena pasaulio istorijoje

1632 metais gimė garsus anglų architektas ir astronomas seras Kristoferis Renas (Christopher Wren), Londone suprojektavęs daugiau nei pusšimtį bažnyčių, tarp jų — Šv. Povilo katedrą.

1944 metais Antrojo pasaulinio karo metais sovietai ir jugoslavai išvadavo Belgradą.

1969 metais Džonas Lenonas išleido savo antrąjį solo albumą "Cold Turkey".

2004 metais buvo išleista pirmoji operacinės sistemos Ubuntu versija.

Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai