Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Politologas: Trampas nenori įsitraukti į "tamsią istoriją" su Navalnu

(atnaujinta 13:56 2020.09.25)
Amerikos senatorių grupė pateikė sankcijų Rusijai dėl incidento su Aleksejumi Navalnu įstatymo projektą. Sputnik radijo eteryje politologas Vladimiras Možegovas šią iniciatyvą pavadino "smegenų sukrėtimu" ir paaiškino, kodėl

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. JAV senatorių grupė pateikė sankcijų Rusijai dėl incidento su Aleksejumi Navalnu įstatymo projektą, rašoma respublikonų senatoriaus Marko Rubijaus (Marco Rubio) tinklalapyje.

Dokumente numatyta nustatyti apribojimus Rusijos pareigūnams, kurie, anot jo autorių, yra "susiję su atviru tarptautinės teisės pažeidimu", įskaitant Navalno "apnuodijimą".

Įstatymo projekte reikalaujama, kad Amerikos valdžia praneštų Kongresui apie tai, ką žino apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos finansus. Be to, jis įpareigoja Baltuosius rūmus atsakyti į klausimą, ar, jų nuomone, Rusija pažeidė JAV įstatymus, draudžiančius naudoti cheminius ir biologinius ginklus.

Be Marko Rubijaus, dokumentą patvirtino: respublikonų senatorius Mitas Romnėjus (Mitt Romney), taip pat demokratai Krisas Kūnsas (Chris Coons), Benas Kardinas (Ben Cardin) ir Krisas Van Holenas (Chris Van Hollen).

Kad įstatymo projektas būtų priimtas, jį turi palaikyti Senatas ir Atstovų rūmai, o pasirašyti turi JAV prezidentas.

Sputnik radijo eteryje senatorių iniciatyvą pakomentavo politologas Vladimiras Možegovas.

"Tai yra grynai viešas darbas. Kokie gali būti pranešimai? Tai yra absoliučiai nerealūs dalykai. Visa tai — kalbos vargšų naudai, priešrinkiminės isterijos retorika. Ir beje: Navalno byla yra veikiau demokratų darbotvarkėje. Respublikonai nenoriai pritampa. Ir, man atrodo, jie to nebepalaikys. Bet kokiu atveju, Trampas visa tai sukėlė labai atsargiai ir per atstumą. Ir [valstybės sekretorius Maikas] Pompėjas sakė, kad reikia reaguoti iškart, kai tik paaiškės visi faktai apie tai, kas įvyko, ir kad dar nėra visai aišku, kas vyksta", — sakė Vladimiras Možegovas.

Jo nuomone, amerikiečiai galėjo gauti iš vokiečių informacijos apie Navalną, tačiau iš jų nebuvo gauta jokių užklausų.

"Tai būtų kažkoks sankcijų pagrindas, tačiau kol kas tokių prašymų neatsirado. Todėl man atrodo, kad visa tai yra tuščias sukrėtimas. Tai kažkokia tamsi istorija, todėl Trampas nenori į tai įsitraukti — tai demokratų afera, į kurią tiesiog nesinori patekti. Man atrodo, kad demokratai aktyviai skatins šią darbotvarkę, o Trampas nuo viso to šiek tiek atsitrauks", — mano politologas.

Aleksejus Navalnas rugpjūčio 20 dieną buvo paguldytas į ligoninę Omske, jam sunegalavus lėktuve. Gydytojai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai sumažėjo cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.

Vėliau jis buvo nugabentas į Vokietiją. Rugsėjo pradžioje Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad rusas buvo apnuodytas "Novičiok" karo agentų grupės medžiaga. Maskva nusiuntė Berlyno laboratorijai prašymą pateikti išsamesnės informacijos apie analizės rezultatus, tačiau atsakymo nebuvo.

Tuo pačiu metu žinoma, kad Vokietijos žvalgybos tarnyba BND turėjo prieigą prie "Novičiok" nuo 1990-ųjų. Be to, jį tyrė apie 20 Vakarų šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją, JAV, Švediją, Čekiją.

Rusija 1992 metais sustabdė plėtrą cheminio ginklo srityje ir 2017 metais, kontroliuojant Cheminio ginklo draudimo organizacijai, sunaikino visas turimas tokių medžiagų atsargas.

Tegai:
sankcijos, "Novičiok", Rusija, JAV, Donaldas Trampas, Aleksejus Navalnas
Temos:
Incidentas su Rusijos opozicionieriumi Navalnu (53)
Dar šia tema
Rusijoje "Navalno byla" siejama su ataka prieš "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV gali įtraukti Baltijos šalis į koaliciją prieš "Nord Stream-2"
Baltarusija, BelAE ir Navalnas: Nausėda pasisakė JT Generalinėje Asamblėjoje
Vokietijos diplomatas ragina nestatyti "sienos" su Rusija dėl Navalno
Navalnas papasakojo apie savo planus po išėjimo iš ligoninės
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Astravo AE gavo leidimą pradėti elektros gamybą pirmajame bloke

(atnaujinta 14:48 2020.10.24)
Astravo AE pirmąjį energijos bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį, antrąjį — 2022 metais

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Baltarusijos nepaprastųjų situacijų ministerija penktadienį pranešė suteikusi leidimą Astravo atominei elektrinei pradėti elektros gamybą pirmajame bloke, praneša spaudos tarnyba.

Šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Branduolinės ir radiacinės saugos departamento ("Gosatomnadzor") atliktų ekspertizių dokumentus ir padarius išvadą, kad jėgainę yra saugu paleisti ir kad ji pasiruošusi pradėti elektros gamybą.

Astravo AE bloko paleidimą sudaro keli etapai: paleidimo derinimo darbai, fizinis paleidimas, energetinis paleidimas, bandomoji-pramoninė eksploatacija.

Prieš išduodant licenciją Baltarusijos AE, numatomi vieši klausymai, kuriuose elektrinės vadovybė ir pareigūnai praneš saugos patikrinimo rezultatus bei pareiškėjo atitikties licencijos reikalavimams vertinimą.

Kaip anksčiau pasakė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius, lapkritį prasidės pirmojo bloko energetinis paleidimas, tai yra, pirmųjų kilovatvalandžių gamyba su jų pristatymu į šalies energetinę sistemą. Energijos bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2021 metų pirmąjį ketvirtį.

Tip tarpu antrajame BelAE energijos bloke statybos ir montavimo darbai užbaigti 75 proc., atliekami individualūs pagrindinių technologinių įrenginių bandymai. Pasak Baltarusijos ministro, bloką planuojama pradėti eksploatuoti 2022 metais.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Baltarusija planuoja paleisti Astravo AE lapkričio 7 dieną
Ekspertas: Lietuva kovoja su Astravo AE kaip Don Kichotas su vėjo malūnais
Jodo tabletės prieš Astravo AE