Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda paragino Prancūziją ir Rusiją tapti tarpininkėmis dialoge Minske

(atnaujinta 07:18 2020.09.29)
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė sankcijų būtinybę ir išreiškė viltį, kad šis klausimas bus išspręstas kitame ES viršūnių susitikime

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Europos šalys, įskaitant Prancūziją ir Rusiją, turėtų tapti tarpininkėmis padedant užmegzti taikų Baltarusijos valdžios ir pilietinės visuomenės dialogą, pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos vadovo interviu Prancūzijos laikraščiui "Le Figaro".

"Manau, kad mums atsiveria didelės pažangos galimybės reaguojant į įvykius Baltarusijoje. Norėčiau paskatinti Europos valstybes, o ypač Prancūziją, taip pat ir Rusiją, imtis tarpininkų vaidmens siekiant pradėti taikų dialogą tarp Minsko valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės." — sakė valstybės vadovas.

Anot Nausėdos, Lietuva jau dėjo tokias pastangas, tačiau norėtų, kad prie jos prisijungtų ir kitos valstybės.

Lietuvos vadovo teigimu, "laikas eina, ir situacija bet kada gali pasikeisti", tad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gali sutikti pradėti dialogą, tačiau kol kas būtina įvesti sankcijas. Nausėda pridūrė, kad praėjusiame ES viršūnių susitikime "mums nepavyko susitarti".

"Viliuosi, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausiame viršūnių susitikime. Turime pademonstruoti solidarumą, kad išsaugotume Europos įvaizdį ir pasitikėjimą Europa." — sakė jis.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Rusija, Minskas, Prancūzija, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Į šalį dėl humanitarinių priežasčių leista atvykti 326 Baltarusijos piliečiams
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

Pasienis
© Sputnik / Андрей Александров

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:56 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes, praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką joms besakytum".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo "Telegram" kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau: "Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta." Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, jog atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO stos prieš Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirtume dėl savo šalies. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — teigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje

"Raudonojoje" zonoje: Vilnius po naujo karantino įvedimo

(atnaujinta 18:03 2020.10.29)
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
  • Новый карантин в Вильнюсе
Lietuvos sostinė pateko į "raudonąjį" sąrašą. Tuščių senų gatvių grožis, įvedus karantiną — Sputnik Lietuva nuotraukose

Vilniuje nuo spalio 28 dienos dėl blogėjančios epidemiologinės padėties paskelbtas karantinas. Kartu su sostine į karantino zoną buvo įtraukti tokie dideli miestai kaip Kaunas ir Klaipėda.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį nustatyta daugiau nei 13 tūkstančių koronavirusinės infekcijos atvejų, mirė 150 žmonių. Daugiau nei 28 tūkstančiai žmonių izoliuojasi.

Vilniaus gatvės ištuštėjo, padaugėjo tik informacinių pranešimų, susijusių su COVID-19.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Didžiuosiuose Lietuvos miestuose trečiadienį, blogėjant epidemiologinei padėčiai, buvo įvestas vietinis karantinas.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas sakė, kad karantinas įvestas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kitose penkiose savivaldybėse.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau Lietuvos vyriausybė spalio 26–lapkričio 9 dienomis paskelbė karantiną 12 savivaldybių.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Anksčiau karantinas buvo įvestas Elektrėnuose, Marijampolėje, taip pat Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Pasvalio, Plungės, Skuodo, Šiaulių, Švenčionių rajonuose.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Karantinas Raseiniuose taip pat buvo pratęstas iki lapkričio 6 dienos.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Be to, valdžia patvirtino savivaldybių skirstymą į tris zonas: raudonąją, geltonąją ir žaliąją.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Zonos skiriasi epidemiologiniais rodikliais — atvejų skaičiumi 100 tūkstančių gyventojų.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Daugelis įstaigų nebepriima lankytojų asmeniškai. Nuotraukoje: skelbimas ant Socialinio draudimo fondo ("Sodros") durų apie priėmimo nutraukimą.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Šalyje daugelis tinklo parduotuvių ryto laiką specialiai skiria senjorams. Nuotraukoje: kaukę dėvinti pensininkė grįžta iš rytinės kelionės į parduotuvę.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Didėjant atvejų skaičiui, buvo pranešta, kad sostinės Santaros klinikose netrukus gali prasidėti lovų pacientams trūkumas.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Dėl tokios padėties vis mažiau žmonių gatvėje.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Nuotraukoje: paprastai judri Vokiečių gatvė dabar tuščia.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Beveik savaitę iš eilės Lietuvoje vis atnaujinamas kasdienis sergamumo koronavirusu "rekordas". Didžiausias užregistruotų atvejų skaičius per dieną yra 950.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Pranešimai ir priminimai apie atsargumo priemones pandemijos metu skelbiami visame mieste. Nuotrauka: elektroniniai ekranai šalia Sveikatos apsaugos ministerijos.

  • Новый карантин в Вильнюсе
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Kartu su COVID-19 atvejų skaičiumi auga ir mirčių skaičius. Respublikoje užregistruota 150 mirčių per visą pandemijos laiką.

Tegai:
koronavirusas, Vilnius, karantinas
Dar šia tema
Ilgas pasivaikščiojimas: kaip atrodo rudeninis Vilnius
Karštos nuotraukos: 12 populiariausių moterų Rusijoje, pagal "Maxim" versiją