Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai

(atnaujinta 23:10 2020.09.28)
Lietuvos vadovas ir jo kolega iš Prancūzijos pasikeitė nuomonėmis įvairiais klausimais, įskaitant užsienio politiką ir regioninį saugumą

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijos lyderiui už jo vaidmenį liepos mėnesį vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kurio metu pavyko pasiekti susitarimą dėl Gaivinimo plano ir ilgalaikės ES finansinės perspektyvos. Prezidentas taip pat padėkojo už Prancūzijos indėlį didinant regioninį saugumą. Šiuo metu Lietuvoje taip pat dislokuota 300 Prancūzijos karių.

Šalies vadovas taip pat pareiškė, kad paskelbtas bendras Prancūzijos, Lietuvos ir Latvijos pareiškimas dėl ES veiksmų, apsaugant šalių demokratijas, parodo tvirtą pasiryžimą užkirsti kelią trečiųjų šalių kišimuisi į rinkimus, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Prezidentai aptarė padėtį Baltarusijoje, tarptautinės bendruomenės veiksmus, siekiant palaikyti demokratinius procesus šioje šalyje bei išreikšti solidarumą su Baltarusijos pilietine visuomene. Lietuva pristatė Prancūzijai iniciatyvą rengti galimą ES paramos paketą Baltarusijos politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams.

Nausėda taip pat informavo Prancūzijos vadovą apie Baltijos šalių paskelbtas sankcijas Baltarusijos režimo atstovams, atsakingiems už rinkimų klastojimą, smurto panaudojimą prieš savo piliečius bei žmogaus teisių pažeidimus. 

"Turime siekti, kad Europos Sąjunga ir visos laisvės ir demokratijos vertybes puoselėjančios valstybės pasiųstų aiškią žinią režimui, įvesdamos sankcijas ir kviesdamos surengti naujus, demokratinius, tarptautinių stebėtojų prižiūrimus rinkimus", — pabrėžė šalies vadovas.

Prezidentas priminė, kad Europos Sąjunga turėtų imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad Baltarusija visiškai įgyvendintų Astravo atominės elektrinės streso testų reikalavimus iki jos paleidimo, o pagaminta elektra nebūtų prekiaujama ES vidaus rinkoje.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с президентом Франции Эмманюэлем Макроном, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė Prezidentūroje priėmė į Lietuvą atvykusį Prancūzijos vadovą Emanuelį Makroną ir jo sutuoktinę Bridžit

Susitikime buvo apsikeista nuomonėmis dėl santykių su Rusija. Lietuvos Prezidentas pažymėjo, kad jei nebus pasiekta pažangos, sprendžiant Rusijos agresijos Ukrainoje klausimą, būtina išlaikyti ir plėsti ES sankcijas Rusijai. Taip pat kalbėta apie "siekius užkirsti kelią šios šalies bandymams klastoti istoriją, kištis į kitų šalių rinkimus bei kėsintis į žmonių gyvybes".

Vizito metu pasirašyti dokumentai — Lietuvos ir Prancūzijos strateginės partnerystės įgyvendinimo kelio gairės ir supratimo memorandumas dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų ir finansinių technologijų srityse.

Президент Франции Эманнюэль Макрон на встрече с литовским лидером Гитанасом Науседой в Литве, 28 сентября 2020 года
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas

Rugsėjo 29 d. Lietuvos ir Prancūzijos prezidentai kartu aplankys Prancūzijos karius NATO priešakinių pajėgų batalione, Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka turėtų pasitraukti iš savo pareigų. Įvykius Baltarusijoje jis pavadino "valdžios krize", nes valdžia nesugeba priimti demokratijos logikos ir laikosi savo vietoje tik per jėgą. 

Reaguodamas į tai, Baltarusijos lyderis Prancūzijos prezidentą pavadino "nebrandžiu politiku", priminė apie "geltonąsias liemenes" ir pasiūlė Minską kaip platformą deryboms dėl valdžios perdavimo su "Black Lives Matter" grupių atstovais ir musulmonais, protestuojančiais Marselyje ir Lione.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva, Emanuelis Makronas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (458)
Gitanas Nausėda

Nausėda ragino skirti daugiau finansavimo mokslo centrams

(atnaujinta 14:32 2020.10.21)
Šalies vadovas pažymėjo, kad mokslo komercializacija – tai pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė skirti mokslo sričiai apie 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas trečiadeinį lankėsi Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centruose, kur susipažino su prof. V. Šikšnio su komanda atrasta DNR žirklių technologija ir su mikrolazerių gamybos laboratorija.

"Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. <...> Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą", – teigė šalies vadovas.

Vizito metu daug laiko skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai, susipažinta su modernia technologija, kuri išnaudojama konkretiems ir finansiškai patraukliems užsakymams visame pasaulyje. Tai, anot prezidento, yra neatsiejama inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos ir Gerovės valstybės vizijos dalis. Verslo, industrijos užsakymai formuoja nemažą dalį šių centrų metinių pajamų.

Гитанас Науседа посетил Центр физико-технологических наук Государственного научно-исследовательского института и Центр наук о жизни Вильнюсского университета
Prezidentas Gitanas Nausėda mokslų centre, spalio 21 d.

Pranešama, kad per pastarąjį dešimtmetį svariai pajudėta į priekį mokslo tyrimų ir mokslo bendradarbiavimo su verslu srityse – skaičiuojama, kad investuotas 1 euras grąžina 2,8 euro. Centrai tampa lyderiaujančiais savo srityje, pajamos iš verslo užsakymų siekia iki 40 proc. centrų biudžeto.

Tačiau su centrų mokslininkais apie Lietuvos mokslo ateitį diskutuodamas šalies vadovas pabrėžė, kad turime nesustoti, skirti daugiau dėmesio bei finansavimo ir kalbėti apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar skiriama 0,9 proc. BVP.

Europos Komisija pažymi, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą padėtų didinti konkurencingumą, inovacijas ir šalies pajėgumą naudoti technologijas, taip pat skatinti pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda tikisi, kad ES ignoruos Tichanovskajos "tarptautinę paiešką"
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Nausėda pasisakė apie mažą NVSC finansavimą pandemijos metu
Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 13:01 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą