Apeliacinis teismas, archyvinė nuotrauka

Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"

(atnaujinta 22:49 2020.09.28)
Daugelis Lietuvos teisininkų 30 metų senumo įvykius interpretuoja šiuolaikiškai, atsižvelgdami į įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais, mano Rišardas Burda

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Anksčiau nežinomų sovietų užsienio žvalgybos tarnybos dokumentų paskelbimas padės paneigti Lietuvos valdžios teiginius, kad 1991 metų sausio įvykiai buvo Sovietų Sąjungos bandymas vėl okupuoti respubliką, kas leidžia įrodyti teisinį teismo proceso negaliojimą, mano buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Rišardas Burda, praneša RIA Novosti.

Pirmadienį naujienų agentūroje "Rossija segodnia" vyko internetinio dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis, rinkinys", kurį išleido "Istorinės atminties" fondas, pristatyme. Leidinys, skirtas Baltijos šalių įstojimo į TSRS 80-mečiui, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Rinkinyje yra išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma leidžiama pirmą kartą.

"Teisėkūros lygiu Lietuvoje nustatyta, kad už 1939–1940 metų okupacijos neigimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Bet daugelis Lietuvos teisininkų, tarp jų ir konstituciniai teisininkai, vertindami 1991 metų sausio 13 dienos įvykius Vilniuje, kalba apie reokupaciją, arba pakartotinę okupaciją", — sakė Burda RIA Novosti.

"Jie interpretuoja 1991 metų sausio įvykius šiuolaikiškai, atsižvelgdami į vėliau pakeistus įstatymus, kurių nebuvo 1991 metais. Ir tarptautinei teisei tai yra naujovė. Juk niekas 1991-aisiais negalėjo įsivaizduoti, kad tie įvykiai bus traktuojami kaip bandymas užgrobti valstybės valdžią", — pridūrė agentūros pašnekovas.

"Šiame kontekste būtų labai įdomu išgirsti ekspertų, analizavusių tuos dokumentus, vertinimą. Nes kalbama apie įslaptinto tipo dokumentus, kurie iki šiol nebuvo prieinami nei Rusijos, nei Lietuvos istorikams", — sakė advokatas.

Burda pridūrė, kad šių dokumentų įvertinimas būtų svarbus Jurijui Meliui, 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui.

Sausio 13-osios byla

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai "Sausio 13-osios įvykių byloje". Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kariais, tačiau jie nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudoma į vilniečius buvo iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į valstybę atgabentos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Tai pat įvykių metu nuo šūvio į nugarą žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas.

Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykiuose pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Didžioji dalis kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — 2014 metais Lietuvoje sulaikytam sovietų armijos atsargos pulkininkui Juriui Melui buvo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jo kolegai, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui — ketverių metų.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl "Sausio 13-osios bylos", pavadindama ją "politiniu procesu pagal blogiausias "baudžiamojo teisingumo" tradicijas, neturinčią nieko bendra su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepos mėnesį Rusijos Federacijos Tyrimo komitetas iškėlė bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Tegai:
Lietuva, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Temos:
Sausio 13-osios byla (91)
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Kepti bulvytės, archyvinė nuotrauka

Vilniuje planuojama išgauti žaliąją energiją riebalų

(atnaujinta 14:50 2020.10.24)
Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių, tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vandentvarkos bendrovė "Vilniaus vandenys" planuoja  išgauti žaliąją energiją iš perdirbtų maistinių riebalų likučių, praneša Vilniaus savivaldybė.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

"Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo", – sako bendrovės "Vilniaus vandenys" generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio.

Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant "Vilniaus vandenims" priklausančių pastatų stogų.

Tegai:
energija, Vilnius
Dar šia tema
Elektros energijos sąnaudos Lietuvoje buvo didžiausios Baltijos šalyse
IAE pradedami pirmieji 2-ojo energijos bloko išmontavimo projekto etapai
Energetikos įmonės įsipareigojo pradėti taupyti energiją