JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas

Pompėjas įvardijo JAV politikos tikslą Europoje

(atnaujinta 11:55 2020.09.29)
Prezidento Donaldo Trampo politikos tikslas visai Europai — padaryti ją nepriklausomą nuo Rusijos ir "Gazprom", pareiškė JAV valstybės sekretorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didėjantis JAV susidomėjimas Šiaurės Graikijos regionu yra susijęs su jo geostrategine svarba, taip pat su Europos energetiniu diversifikavimu, pareiškė JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas Atėnų naujienų agentūrai "AMNA".

Pompėjas yra Graikijoje su dviejų dienų vizitu. Savo kelionę jis pradėjo nuo Salonikų, tai daugelis Graikijos žiniasklaidos priemonių pavadino "simboliniu gestu", atsižvelgiant į JAV planus dalyvauti privatizuojant Aleksandrupolio uostą ir kuriant Amerikos karinę bazę regione pagal naują Graikijos ir JAV susitarimą. Amerikos valstybės sekretoriai dar niekada nesilankė Salonikuose.

Agentūros žurnalistas paklausė Pompėjaus, kiek svarbus Šiaurės Graikijos regionas ir ypač jos uostai Europos energetiniam diversifikavimui, ir ar didėjantis Amerikos susidomėjimas Aleksandrupoliu apsiriboja energetika, ar jis turi platesnę geostrateginę reikšmę.

"Tikrai ne tik energija. Ten yra tikra geostrateginė reikšmė. Bet aš manau, kad jūsų požiūris į energiją yra teisingas", — atsakė Pompėjas.

Pasak jo, prezidento Trampo politika visai Europai yra sustiprinti jos galimybes įvairinant energijos šaltinių asortimentą, ir nepriklausyti nuo Rusijos ir "Gazprom", nes tai nesaugu.

"Tai, ką mes bandėme padaryti, galite pamatyti mūsų pasipriešinime "Nord Stream-2", ir, kita vertus, čia yra mūsų investicijos ir mūsų parama pastangoms, ar tai būtų IGB (Graikijos ir Bulgarijos jungiamoji linija), ar SGD pajėgumai visame regione, taip pat regiono tarpusavio ryšiai srityse, susijusiose su įvairiais energijos šaltiniais, ne tik dujų, bet ir naftos produktų bei naftos. Tikimės, kad jos [pastangos] tęsis", — pasakė Pompėjas.

Pasak jo, pirmadienio rytą jis turėjo "labai gerus susitikimus" su Graikijos ir Šiaurės Makedonijos aukšto rango pareigūnais.

"Kiekvienas iš jų pasakė, kad Amerikos dalyvavimas čia yra tikrai unikalus, tikrai išskirtinis, ir manau, kad tai reikš tikrai gerus dalykus: daugiau energijos šaltinių įvairinimo, pigesnę elektros energiją ir jų įgyvendinimą kartu su patikimais partneriais, tokiais kaip kompanijos iš JAV", — pasakė valstybės sekretorius.

"Nord Stream-2" statyba

"Nord Stream-2" projekte numatyta iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, linijas. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines ar išskirtines ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 proc., tai yra iki 950 milijonų eurų sumos kiekvienas.

Prieš "Nord Stream-2" aktyviai pasisako JAV, kurios stumia savo suskystintas gamtines dujas į ES. Vašingtonas gruodžio mėnesį įvedė sankcijas projektui, pareikalavęs iš bendrovių nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Tuomet Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie tokio darbo sustabdymą. Dabar JAV aptaria eilinį sankcijų išplėtimą šiam projektui.

Kremlius anksčiau ragino nustoti "Nord Stream-2" paminėti kokio nors politizavimo kontekste, nes tai yra komercinis projektas, naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai, įskaitant Vokietiją.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
energetika, Rusija, Donaldas Trampas, Europa, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (434)
Dar šia tema
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Ekspertas: "Nord Stream-2" klausimą gali išspręsti Vokietija, bet ne Lietuva
Vokietija prašo nustoti abejoti "Nord Stream-2" kartą per du mėnesius
Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 13:01 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
Opozicijos eitynės Minske

Baltarusija imasi pataisų. Kas bus pakeista respublikos Konstitucijoje

(atnaujinta 12:19 2020.10.21)
Aleksandro Lukašenkos šalininkai ir oponentai ragina vykdyti konstitucinę reformą, tačiau kelia savas sąlygas. Pats prezidentas yra pasirengęs pakeisti pagrindinį įstatymą, tačiau jo oponentai abejoja, ar jis atsisakys savo įgaliojimų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Kaip gali pasikeisti respublikos Konstitucija ir ką tai duos, rašo RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.

"Partizanai" marširuoja

Partizanų prospektas laikomas pagrindine Minsko transporto arterija. Be to, šioje miesto dalyje yra stambios mašinų gamybos įmonės. Būtent šiuo maršrutu Lukašenkos priešininkai surengė eitynes savaitgalį.

Buvo tikimasi, kad darbuotojai prisijungs prie protestų ir streikuos. Ir gatvės pavadinimas yra tinkamas: opozicionieriai dažnai lygina save su partizanais. Jų oficialus tikslas yra "priversti režimą derėtis be tiesioginės konfrontacijos".

"Partizanų maršui" sutrukdė oras. Stiprus vėjas, rudens šaltis pastebimai praretino demonstrantų gretas. Jei rugpjūtį ir rugsėjį į mitingus eidavo iki šimto tūkstančių žmonių, tai dabar jų buvo ne daugiau kaip 15 tūkstančių.

Kitą dieną Nepriklausomybės aikštėje, prie Lenino paminklo, vyko Lukašenkos palaikymo akcijos. Minsko centrinėmis gatvėmis ėjo žmonės su valstybinėmis vėliavomis, ragindami prezidento oponentus netrukdyti viešajai tvarkai.

Asmeninis momentas

Prie protestų intensyvumo silpnėjimo prisidėjo ne tik oras. Lukašenkai pasikalbėjus su žymiais opozicionieriais KGB kardomojo kalinimo centre, respublikoje pradėta kalbėti apie konstitucinę reformą. Politiniai oponentai pradėjo daugmaž aiškiai dėstyti tolesnių veiksmų planą.

Lukašenka pripažino, kad dabar visa valdžia sutelkta prezidento rankose. Jis sutinka, kad tai reikia pakeisti.

"Mes turime šiek tiek autoritarinę viešojo gyvenimo organizavimo sistemą. Tai yra asmeninis aspektas, tačiau turime įsitikinti, kad veikia sistema, kuri nėra susieta su asmenimis, įskaitant Lukašenką", — sakė valstybės vadovas. Ir neatmetė, kad po konstitucinės reformos vyks išankstiniai parlamento ir prezidento rinkimai.

Tikimasi, kad naujoji Konstitucija išplės vyriausybės ir parlamento įgaliojimus. Tai galbūt leis įvykti neskausmingam valdžios perdavimui.


Tačiau Lukašenka aštriai kritikuoja opozicijos siūlymą grąžinti 1994 metų Konstituciją, kurioje lemiamas žodis svarbiausiais valstybės struktūros klausimais priklausė parlamentui. 1996 metais referendumas atėmė iš įstatymų leidėjo daugelį šiame dokumente numatytų funkcijų.
Dėl rinkimų reformos nėra aiškumo, nors Lukašenka mano, kad tai būtina.

Apie požiūrį į reformą

Baltarusijos valdžios institucijos jau pateikė pagrindinio įstatymo projektą svarstyti Rusijai ir ESBO. Šį dokumentą parengė Konstitucinis Teismas.
Maskva palaikė Minsko pasirengimą reformoms. Vladimiras Putinas reformos idėją pavadino "savalaike ir tikslinga". Tačiau Lukašenka padarė pertrauką. Jo oponentai pirmiausia reikalavo paleisti įkalintus opozicionierius.

Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Po pokalbio su Lukašenka ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre namų areštas buvo skirtas trims posėdžio dalyviams: IT bendrovės "PandaDoc" direktoriui Dmitrijui Rabcevičiui, advokatui Iljai Salejui ir verslininkui Jurijui Voskresenskiui. Kiek vėliau ta pati kardomoji priemonė buvo pritaikyta politiniam strategui Vitalijui Škliarovui.

Tačiau valdžia ir opozicija vis dar neveda tiesioginių derybų dėl reformos. Nors taip ir netapę kandidatais į prezidentus Viktoras Babarika, Valerijus Cepkala ir Sergejus Tichanovskis pasisakė už pagrindinio įstatymo pakeitimą dar pavasarį.

Superprezidentinė Baltarusija

RIA Novosti kalbinti ekspertai mano, kad reikėtų pradėti aiškiai apibrėžti valdžios padalijimo principą.

"Pagal dabartinės Konstitucijos 137 straipsnį prezidento dekretai ir įsakai turi didesnę teisinę galią nei įstatymai. Virš prezidento dekreto yra tik Konstitucija. Pasirodo, kad dabar Lukašenka turi ne tik vykdomąją, bet ir įstatymų leidžiamąją valdžią. Tuo tarpu nėra aiškaus prezidento kadencijų skaičiaus apibrėžimo." — aiškina RIA Novosti Minsko politinių tyrimų instituto "Politinė sfera" direktorius Andrejus Kazakevičius.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį į per didelius valstybės vadovo įgaliojimus formuojant vykdomąją valdžią. Reforma kai kurias iš šių funkcijų turėtų perduoti parlamentui, sakė jis.

"Pavyzdžiui, ministro pirmininko kandidatūra turi būti derinama su parlamentu. Tačiau prezidentas asmeniškai skiria visus vicepremjerus ir  ministrus. Regionų lyderius renkasi pats Lukašenka. Netgi žemesnio lygio personalas priklauso nuo jo", — aiškina Kazakevičius.

Jo nuomone, reikėtų reformuoti ir teismų sistemą.

Vyriausybės rūmai Minske, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Виктор Толочко

"Visų teisėjų skyrimas yra Lukašenkos rankose. Kandidatūrų derinimas su Aukščiausiuoju Teismu ir Respublikos Taryba — aukščiausiomis parlamento kolegijomis — tapo formalumu. Būtina išplėsti parlamento teises šiuo klausimu. Buvo pateiktos prisiekusiųjų teismo idėjos, tačiau jos visos pakibo ore", — sako Kazakevičius.

Naujojoje Konstitucijoje taip pat svarbu apibrėžti įstatymų leidybą.

"Praktika parodė, kad vieningai Baltarusijai nereikia dviejų rūmų parlamento. Respublikos Taryba neatlieka jokių rimtų funkcijų. Vienų rūmų parlamentas būtų veiksmingesnis", — sakė ekspertas.

Pagrindinio įstatymo pakeitimo komisija buvo sukurta pernai, gerokai prieš prezidento rinkimus. Tačiau jos darbo rezultatai nėra žinomi, patikslina agentūros pašnekovas.

Lukašenkos klaidos

Politologas, žurnalo "Nacionalinės strategijos problemos" vyriausiasis redaktorius Aždaras Kurtovas interviu RIA Novosti atkreipia dėmesį į aplinkybes, kurios privertė NVS šalis peržiūrėti pagrindinį įstatymą.

"Gruzijoje, Moldovoje, Kirgizijoje, iš dalies Armėnijoje, pasikeitus valdžiai vyriausybės forma buvo pakoreguota iš prezidentinės respublikos į parlamentinę. Tačiau įstatymų leidybos sistemos stiprėjimas neatvedė prie demokratijos ir tvarkos. Priešingai, tai virto perversmais", — pažymi Kurtovas. 

Jis sutinka, kad Baltarusijai reikia konstitucinės reformos. Tačiau, jo nuomone, dabartinė pagrindinio įstatymo redakcija galėtų būti veiksminga.

"Jei Baltarusijos lyderis leistų atsirasti naujoms politinėms partijoms, susilpnintų rinkimų kontrolę, krizės būtų buvę galima išvengti. Lukašenkos kritikai šiuos klausimus kėlė jau seniai, tačiau valdžia liko kurčia", — pabrėžia Kurtovas.

Nepaisant siūlomų pataisų, reformai reikalingas dialogas visoje šalyje — tai nurodo visi ekspertai. Ir jei tai vis dėlto prasidės artimiausioje ateityje, teigiamas rezultatas, tinkantis visiems, yra visiškai įmanomas.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Konstitucija, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Jensas Stoltenbergas

NATO patvirtino planus sukurti naują kosminį centrą Vokietijoje  

(atnaujinta 13:43 2020.10.21)
Stoltenbergas paaiškino, kad tai bus centras, kuris teiks NATO paramą iš palydovų vaizdų ir leis dalytis informacija apie galimas aljanso narių palydovų grėsmes

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino aljanso planus įkurti kosminį centrą Ramšteino bazėje Vokietijoje, praneša RIA Novosti.

NATO gynybos ministrai spalio 22–23 dienomis surengs vaizdo konferencijų susitikimą. NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas pirmininkaus virtualiam ministrų susitikimui.

"Konkurencija kosmose kasmet auga, o tokios šalys kaip Rusija ir Kinija kuria sistemas, kurios gali apakinti, išjungti ar numušti palydovus. Kosmosas yra būtinas mūsų gebėjimui naršyti, bendrauti ir sužinoti apie raketų paleidimą. palydovinis ryšys. Tikiuosi, kad rytoj ministrai susitars dėl naujo NATO kosmoso centro, kuriam vadovaus NATO oro pajėgų vadovybė, įkūrimo Ramšine, Vokietijoje", — sakė jis.

Stoltenbergas paaiškino, kad tai bus centras, kuris teiks NATO paramą iš palydovų vaizdų ir leis dalytis informacija apie galimas aljanso narių palydovų grėsmes. Jis taip pat pabrėžė, kad "nėra kalbama apie kosminės erdvės militarizavimą".

Tegai:
kosmosas, Vokietija, Jensas Stoltenbergas, NATO
Dar šia tema
Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas
Pentagonas nori nuolat laikyti mechanizuotąją brigadą šalia Rusijos sienų