Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Karoblis pareiškė apie būtinybę daugiau investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES

(atnaujinta 18:53 2020.09.29)
Susitikime su Prancūzijos gynybos ministre Karoblis pareiškė, kad sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į "grėsmes iš Rytų" yra vienas svarbiausių atgrasymo elementų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly, su kuria aptarė regiono saugumo situaciją, dvišalį bendradarbiavimą bei NATO ir ES darbotvarkės klausimus.

Apie tai praneša KAM spaudos tarnyba.

"Esame dėkingai Prancūzijai už jos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą — tai siunčia aiškią atgrasymo žinutę potencialiems agresoriams apie Aljanso vienybę ir pasirengimą gintis", — sakė Karoblis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog Baltarusijos įvykiai tik dar kartą parodo trapią saugumo situaciją regione. 

"Visuomenės protestai Baltarusijoje ir jos visiška karinė integracija su Rusija nepalieka iliuzijų — Rusija išlieka didžiausia grėsme mūsų regione. Todėl kartu su sąjungininkais turime parodyti vieningą Aljanso atsaką", — kalbėjo Karoblis. 

Krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo: "Tai nepakeičiamas Europos saugumo ir stabilumo garantas, todėl turime vienodai suprasti Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos svarbą ir būti jai pasirengę".

Ministras taip pat padėkojo F. Parly už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje, paramą Baltijos oro policijos misijai, dalyvavimą ką tik Lietuvoje vykusiose antžeminėse oro gynybos pratybose "Tobruko palikimas". Taip pat jis akcentavo, jog Lietuva mato ir rimtai vertina "grėsmes iš Pietų", todėl nuosekliai didina savo karių indėlį šiame regione. 

"Turime parodyti vieningą Aljanso atsaką tiek į grėsmės Rytuose, tiek ir Pietuose", — sakė jis. 

Karoblis taip pat akcentavo būtinybę žymiai daugiau nei dabar investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES mastu, nes sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į grėsmes rytiniame Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių atgrasymo ir gynybos planų elementų.

Ministrai išvyko į Ruklą, kur dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikime su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.

Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro beveik 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių — tankai "Leclerc", pėstininkų kovos mašinos VBCI.

Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse — NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
ES, Raimundas Karoblis
Vilnius, archyvinė nuotrauka

VSD skelbia apie žvalgybos atstovus diplomatinių darbuotojų tarpe

(atnaujinta 20:12 2021.05.11)
VSD ataskaitoje teigiama, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Valstybės saugumo departamentas paskelbė metinę institucijos veiklos ataskaitą už praėjusius metus, praneša departamento spaudos tarnyba.

Dokumente teigiama, kad 2020 metais buvo nustatyta virš dviejų šimtų Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį VSD dominantys užsienio ŽST atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti. 

"VSD aktyvių veiksmų dėka buvo nutraukti iki dvidešimties Lietuvos piliečių bandymų verbuoti", — teigiama pranešime.

Departamentas teigia, kad užsienio valstybių žvalgybos atstovai gali dirbti šalyje po diplomatine priedanga. Ataskaitoje tvirtinama, kad "nedeklaruotą žvalgybinę veiklą Lietuvoje vykdo Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir keletas kitų užsienio valstybių ŽST", kai kurių iš jų ŽST atstovai ar su ŽST siejami darbuotojai “sudaro trečdalį diplomatinio personalo jų atstovybėse Lietuvoje".

"Neretai savo tikslams pasiekti priešiškų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybos pasitelkia netradicinius metodus, naudoja minkštąja galią, siekia paveikti procesus, turinčius įtakos ir Lietuvos konstitucinių pagrindų apsaugai", — teigiama dokumente.

Be to, 2020 metais VSD fiksavo kibernetinių grupuočių, siejamų su kitų šalių žvalgybos ir saugumo tarnybomis, atakas prieš kitų šalių valstybės institucijas pasinaudojant Lietuvos subjektų informacinių technologijų infrastruktūra. VSD duomenimis, prieš Lietuvos informacinių technologijų sistemas atakas daugiausiai vykdė su Rusija siejami subjektai.

Lietuvo valdžia vis dažniau skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Šiuo pretekstu Baltijos šalys aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir leidžia NATO dislokuoti pajėgas savo teritorijose. 

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto aljansas naudoja Vakarų isteriją, siekdamas dislokuoti prie Rusijos sienų kuo daugiau karinio kontingento ir technikos.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Lietuvos valstybinėse institucijose dažnai pranešama ir apie įvairius kibernetinius išpuolius. Dažniausiai jie priskiriami "rusų hakeriams" arba užsimenama, kad juos įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nepateikta.

Tegai:
Valstybės saugumo departamentas (VSD)
Dar šia tema
"Politico" įvardijo galimas Putino ir Baideno susitikimo vietas
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
Lietuvos VSD ataskaita ne nustebino, o pralinksmino — atskleidė pikantiškas istorijas
Lietuva siekia apkaltos rekordų. Ar Nausėda taps nauja auka
Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas

JAV prezidento vizitas Lietuvoje "jau nebėra fantazija", pareiškė Nausėda

(atnaujinta 19:24 2021.05.11)
Pastaruoju metu respublika dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas, sakė valstybės vadovas

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad galimybės, jog Lietuvą 2023 metais aplankys jo kolega Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, nereikėtų laikyti "fantazija". Tai jis pareiškė per diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas, kurią transliavo Rytų Europos studijų centras (RESC) savo paskyroje Facebook

Pasak Lietuvos vadovo, pastaruoju metu Lietuva dėjo daug pastangų, kad po kelerių metų Vilniuje būtų surengtas NATO viršūnių susitikimas.

"Mes šiuo klausimu dirbame jau nuo praėjusių metų, tik pernelyg daug apie tai nekalbėjome ir šiandien apie tai dar labai garsiai trimituoti neverta, nes sprendimai nėra priimti", – sakė Nausėda.

Prezidentas akcentavo, kad atliktas darbas jau duoda tam tikrų rezultatų.

"Darbas, kurį padarėme, jau duoda tam tikrą įdirbį, ir aš tikiu, kad 2023 metais NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebėra kažkokia fantazija. Tai yra realus klausimas, dėl kurio bus apsispręsta ateityje. 2022 metais jau yra nuspręsta, kur tai bus, o 2023 metais  [...] Vilnius gali įgyti šią garbę ir šią atsakomybę pamatyti visus, įskaitant ir JAV prezidentą. Reikalingas politinis, diplomatinis darbas ir visos institucijos įsijungia į tai ir visos nuoširdžiai vieningai dirba", – sakė Nausėda.

Baltijos šalys paprastai ragina NATO šalis bendradarbiauti gynybos srityje ir dalyvauti bendrose pratybose, vadovaujantis tuo, kad neva egzistuoja nuolatinė Rusijos "grėsmė".

Tuo tarpu Maskva ne kartą pareiškė, kad neketina nieko pulti ir yra suinteresuota ramia situacija pasienyje. 

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas jau pareiškė, kad iš tikrųjų NATO puikiai supranta, jog Maskva nesiruošia pulti, ir tiesiog naudojasi pretekstu apie grėsmę, kad parduotų ginklus ir dislokuotų kuo daugiau technikos šalia Rusijos sienų.

Tegai:
Vilnius, Gitanas Nausėda, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"
Nausėda paragino ES lyderius išreikšti solidarumą su Čekija
Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu