Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Karoblis pareiškė apie būtinybę daugiau investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES

(atnaujinta 18:53 2020.09.29)
Susitikime su Prancūzijos gynybos ministre Karoblis pareiškė, kad sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į "grėsmes iš Rytų" yra vienas svarbiausių atgrasymo elementų

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Antradienį krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly, su kuria aptarė regiono saugumo situaciją, dvišalį bendradarbiavimą bei NATO ir ES darbotvarkės klausimus.

Apie tai praneša KAM spaudos tarnyba.

"Esame dėkingai Prancūzijai už jos indėlį stiprinant Baltijos regiono saugumą — tai siunčia aiškią atgrasymo žinutę potencialiems agresoriams apie Aljanso vienybę ir pasirengimą gintis", — sakė Karoblis.

Lietuvos krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog Baltarusijos įvykiai tik dar kartą parodo trapią saugumo situaciją regione. 

"Visuomenės protestai Baltarusijoje ir jos visiška karinė integracija su Rusija nepalieka iliuzijų — Rusija išlieka didžiausia grėsme mūsų regione. Todėl kartu su sąjungininkais turime parodyti vieningą Aljanso atsaką", — kalbėjo Karoblis. 

Krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog tvirtas transatlantinis ryšys yra neatsiejamas nuo visos Europos saugumo: "Tai nepakeičiamas Europos saugumo ir stabilumo garantas, todėl turime vienodai suprasti Euroatlantinės erdvės atgrasymo ir gynybos svarbą ir būti jai pasirengę".

Ministras taip pat padėkojo F. Parly už Prancūzijos karių dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje, paramą Baltijos oro policijos misijai, dalyvavimą ką tik Lietuvoje vykusiose antžeminėse oro gynybos pratybose "Tobruko palikimas". Taip pat jis akcentavo, jog Lietuva mato ir rimtai vertina "grėsmes iš Pietų", todėl nuosekliai didina savo karių indėlį šiame regione. 

"Turime parodyti vieningą Aljanso atsaką tiek į grėsmės Rytuose, tiek ir Pietuose", — sakė jis. 

Karoblis taip pat akcentavo būtinybę žymiai daugiau nei dabar investuoti į karinį mobilumą ir infrastruktūrą ES mastu, nes sąjungininkų karinio mobilumo užtikrinimas nedelsiant reaguojant į grėsmes rytiniame Baltijos jūros regione yra vienas svarbiausių atgrasymo ir gynybos planų elementų.

Ministrai išvyko į Ruklą, kur dalyvavo Lietuvos ir Prancūzijos prezidentų susitikime su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe ir kovinėje grupėje tarnaujančiais Prancūzijos kariais.

Prancūzijos kontingentas pusmečio rotacijai į Lietuvą atvyko šių metų liepą. Prancūzijos karių kontingentą NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Lietuvoje sudaro beveik 300 karių. Kaip ir kiti NATO kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabeno savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką, tarp kurių — tankai "Leclerc", pėstininkų kovos mašinos VBCI.

Tai jau ketvirtasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungė prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse — NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupių Lietuvoje ir Estijoje veiklos. Pastarąjį kartą savo karius kovinei grupei Lietuvoje Prancūzija buvo atsiuntusi 2018 metais.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

Tegai:
ES, Raimundas Karoblis
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Į naują parlamentą perrinktas 81 esamo Seimo narys

(atnaujinta 08:48 2020.10.27)
Trys į naują Seimą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai kadencijai skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

"Šie Seimo nariai rinkėjų sprendimu galės tęsti darbus ir 2020-2024 m. kadencijoje. Trys iš jų į naują parlamentą išrinkti politikai jame dirbs aštuntą kadenciją iš devynių galimų nuo 1990 metų. Penki politikai Seime dirbs septintą kadenciją", - skelbia komisija.

VRK duomenimis, Seimo nario mandatus iškovojo 103 (73,05 proc.) vyrai ir 38 moterys (26,95 proc.). Lyginant su nueinančia kadencija šiemet į Seimą pateko 5 procentiniais punktais daugiau moterų. 2016-aisiais į Seimą buvo išrinkta 111 (78,72 proc.) vyrų ir 30 (21,28 proc.) moterų.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyko spalio 25 dieną. Kaip ir pirmajame, pergalę iškovojo konservatoriai, antrojoje vietoje atsidūrė "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga".

Konservatoriai Seime turės 50 mandatų iš 141. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 13 ir 11 mandatų. Socialdemokratai Seime turės 13 atstovų, o Darbo partija – dešimt. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga – tris mandatus. Lietuvos socialdemokratų darbo partija parlamente turės tris mandatus. Lietuvos žaliųjų partija ir Partija "Laisvė ir teisingumas" po vieną mandatą. Vienmandatėse apygardose pergalę iškovojo ir 4 išsikėlę patys kandidatai – Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas. 

Antrajame rinkimų ture dalyvavo 38,92 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. 

Tegai:
parlamentas, Seimas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos valdančiosios partijos lyderis pranašauja naujai koalicijai įtemptą gyvenimą
Konservatoriai papasakojo apie kandidatus į naująją Lietuvos vyriausybę
"Liberalų sąjūdis" nori vadovauti trims ministerijoms
Lietuvos Konstitucijos dienos proga Seimas pasidalino svarbiausiais jos faktais
Baltarusijos AE

Ekspertas: ES rūpi ne BelAE saugumas, o galimybė daryti spaudimą Minskui

(atnaujinta 17:57 2020.10.26)
Objektas pastatytas naudojant naujausias Rusijos technologijas. Pateikdamos sąlygas elektrinės statybai, ES šalys taip daro politinį ir ekonominį spaudimą Baltarusijai, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Baltarusijoje statoma atominė elektrinė (BelAE) yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje, interviu Sputnik Lietuva pasakė vyresnysis Energetikos ir finansų instituto ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis aptarė BelAE saugumo klausimus, jos būsimą paleidimą ir solidarumo priemones šiuo klausimu Europos Sąjungoje, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Lietuvos vadovas eilinį kartą pareiškė, kad Baltarusija pradeda eksploatuoti pirmąjį bloką, "ignoruodama branduolinės saugos problemas ir neįgyvendindama streso testų rekomendacijų".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pareiškė, kad BelAE pastatyta naudojant naujausias Rusijos technologijas, kuriose atsižvelgiama į visą atominių elektrinių eksploatavimo patirtį.

"Ir šia prasme, tiesą sakant, naujoji Baltarusijos atominė elektrinė yra daug saugesnė nei didžioji dauguma atominių elektrinių, veikiančių Vakarų Europoje. Todėl man gana sunku paaiškinti, su kuo susijęs šis pareiškimas. Manau, kad, žinoma, ES šalys gali pateikti tam tikras sąlygas Baltarusijai, susijusias su Baltarusijos atominės elektrinės eksploatavimu, tačiau vargu ar tai galima paaiškinti susirūpinimu saugumu. Didesniu mastu tai yra politinio spaudimo klausimas", — pasakė jis ir pridūrė, kad dabar prie šio prisijungia ekonominis aspektas.

Pasak eksperto, dabar Baltarusija yra sudėtingoje padėtyje, ir situacija aplink BelAE gali būti spaudimo svertas Minskui.

"Bet dar kartą norėčiau pabrėžti, kad, mano nuomone, tai neturi nieko bendro su pačios atominės elektrinės saugumu, kad [Baltarusijos] atominė elektrinė yra viena saugiausių atominių objektų Europoje, ką, be kita ko, patvirtinto TATENA patikrinimai", — pareiškė ekspertas.

Baltarusijos AE statyba

Baltarusijos AE — didžiausias Rusijos ir Baltarusijos ekonominis projektas; jos statybos generalinis rangovas yra "Atomstroiexport" ("Rosatom" dalis). AE turi du VVER-1200 reaktorius, kurių bendra instaliuota elektrinė galia yra 2400 MW. Pirmajai Baltarusijos atominei elektrinei buvo pasirinktas pažangus 3+ kartos Rusijos projektas, kuris visiškai atitinka tarptautinius standartus ir TATENA saugos rekomendacijas. 2-ojo bloko eksploatavimo pradžia numatyta 2022 metais.

Lietuva nuo pat BelAE statybos pradžios priešinosi projektui.

Anot valdžios, pasirinkta vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, yra "nesaugi" ir kelia "grėsmę respublikos nacionaliniam saugumui".

Tačiau, kita vertus, branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino jėgainės saugumą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pažymėjo Rusijos energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Antonas Chlopkovas, Vilniui padėtis su BelAE yra tik būdas daryti politinį spaudimą Baltarusijai. Tai neturi nieko bendro su realiu Lietuvos susirūpinimu dėl statomos atominės elektrinės eksploatavimo.

Tegai:
Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), ES
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nuomonė: BelAE boikotavimas koronaviruso metu nėra gera idėja Baltijos šalims
"Rosatom" vadovas pasiūlė asmeniškai surengti ekskursiją po BelAE Lietuvos valdžiai
Baltarusijos energetikos ministerija: pirmasis BelAE energijos blokas parengtas 98 %
Klaipėdos SGD terminalas

Teikiami siūlymai dėl tolimesnio SGD terminalo sąnaudų mažinimo

(atnaujinta 10:34 2020.10.27)
Paskutiniai dveji metai — rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo

VILNIUS, spalio 27 — Sputnik. Energetikos ministerija parengė teisės aktų projektus, kurie leis mažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudas, o gamtinių dujų vartotojams sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, teigiama ministerijos pranešime.

"Energetikos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos dėl sąnaudų, susijusių su Klaipėdos SGD terminalu, mažinimo. Priimti sprendimai, kurie nuo 2020 metais leido 50 proc. sumažinti SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus", — teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Jo teigimu, šiuo metu susidaro paradoksali situacija, kai SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo išlaidos, būtinos nenutrūkstamam terminalo veikimui užtikrinti ir būtiniems technologiniams procesams, taip pat paskirto tiekėjo veiklos nuostoliai visiems dujų vartotojams pradeda kainuoti vienodai ar net daugiau nei kasmetinė Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros priežiūra.

Pažymima, kad paskutiniai dveji metai yra rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų SGD krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo.

Pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių sąlygų tiekėjui — ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį kiekį, o paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti įsigyjamų SGD kaina neturėtų ženkliai skirtis nuo kitų į Lietuvos importuojamų SGD kainos.

Pasak Energetikos ministerijos, šie sprendimai sukurs prielaidas sumažinti dujų vartotojų Lietuvoje ir dujų sistemos vartotojų sąnaudas per metus daugiau nei 20 milijonų eurų, siekiant kompensuoti SGD terminalui reikalingos sumos tiekimo sąnaudas ir atitinkamai sumažinti papildomą tiekimo saugumo komponentą apie 30% gamtinių dujų kainos.

Tegai:
Energetikos ministerija, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, Klaipėda
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo, kuo skiriasi dėl COVID-19 ištikusi krizė nuo kitų
Karbauskis išreiškė žmonėms padėką už aktyvumą rinkimuose
JAV gresia "specialiųjų tarnybų ir saugumo pajėgų diktatūra": kuo čia dėta Rusija?