Baltarusijos URM pastatas

Baltarusija įvedė atsakomąsias sankcijas Baltijos šalims

(atnaujinta 17:54 2020.09.29)
Šalies Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Minskas ir toliau atsakinės į kitų šalių įvestas ribojamąsias priemones, tačiau niekada nebus tokių veiksmų iniciatorius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims atsakydamas už anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus. Apie tai praneša naujienų agentūra "BelTA".

"Na, ką gi, nuo šiandien, kaip ir buvo žadėta, mes taip pat kiekvienai iš šių šalių įvedame abipuses simetriškas ribojamąsias priemones. Mes sakėme, kad tai yra žemyn einanti spiralė, paleista atskirų Lietuvos vadovų siūlymu. Mes ir toliau atsakinėsime, bet niekada neinicijuosime tokių veiksmų", — sakė Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Anot jo, tokių priemonių įvedimas nebus naudingas niekam, išskyrus, galbūt, Lietuvos užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, kuris "padarytų viską, kad būtų pastebėtas prieš artėjančius rinkimus".

"Tai tikrai neturės įtakos jo atlyginimui, skirtingai nei Lietuvos verslininkų ir mokesčių mokėtojų pajamoms, susijusioms su bendrais projektais, sandoriais ir investicijomis su kaimynine šalimi", — sakė Glazas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pažymėjo, kad pernai Lietuvoje apsilankė apie 600 tūkstančių baltarusių, kurie ten paliko beveik milijardą eurų. Be to, pasak jo, Minsko kroviniai kasmet sudaro daugiau nei trečdalį "Lietuvos geležinkelių" bendrovės pervežamų krovinių.

Glazas pavadino Lietuvos žingsnius Baltarusijos atžvilgiu "nuostolingais" ir mano, kad jie atliekami "norint patenkinti trumpalaikes ambicijas".

Patikslinta, kad apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
Baltijos šalys, sankcijos, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (474)
Dar šia tema
Baltarusija, RF ir BelAE: pirmosios Prancūzijos vadovo vizito Lietuvoje dienos rezultatai
Prancūzijos prezidentas pažadėjo Tichanovskajai padėti dialoge dėl Baltarusijos
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Gitanas Nausėda

"Euforijai nėra laiko": Lietuvos prezidentas kreipėsi į naujuosius Seimo narius

(atnaujinta 12:13 2020.10.28)
Valstybės vadovas teigė, kad jie turi pateisinti už juos balsavusių žmonių pasitikėjimą

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į naujai išrinktus lyderius ir teigė, kad būsima vyriausybė turėtų pradėti kuo greičiau vykdyti koronaviruso pandemijos valdymo planą. Tai jis pareiškė trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis pasveikino naujojo Seimo narius ir kartu pažymėjo, kad porinkiminei euforijai paprasčiausiai nėra laiko. Lietuvos vadovas paragino suformuoti vyriausybę ir savo ruožtu žadėjo pagalbą valdant koronaviruso krizę.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

"Netrukus mūsų laukia atsakingas darbas — suformuoti Vyriausybę, kuri būtų tvari, turėtų stiprią politinę atramą ir pajėgtų vykdyti realias, o ne popierines reformas. Visuomenės, o ne siaurų interesų grupių gynimas, ryžto siekti pokyčių svarbiausiose srityse, nesumeluotas dėmesys žmogui, kompetencija, sąžiningumas — pagrindiniai kriterijai, kuriuos kelsiu būsimos Vyriausybės nariams", — sakė prezidentas.

Президент Литвы Гитанас Науседа
Президент Литвы Гитанас Науседа

Nausėda pridūrė, kad sklandus valdžios perdavimas ir priėmimas yra ypač svarbus šiandien. Jis priminė, kad naujieji valdantieji turi pateisinti rinkėjų pasitikėjimą.

"Lietuvos žmonės į jus sudėjo savo viltis ir pasitikėjimą, norą, kad būtų sprendžiamos visuomenę slegiančios problemos. Tik nuo jūsų priklauso, ar šis pasitikėjimas bus pateisintas", — sakė valstybės vadovas.

Prezidentas priminė, kad siekia visos Lietuvos žmonių gerovės. Nausėda mano, kad respublika turi kovoti su nelygybe, socialine atskirtimi, teikti aukštos kokybės viešąsias paslaugas, kurios būtų vienodai prieinamos visiems, ir investuoti į ateitį.

Pirmasis ir antrasis Seimas rinkimų turas vyko spalio 11 ir 25 dienomis. Šešios partijos sugebėjo įveikti penkių procentų barjerą. Tai yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

2016 metais rinkimus laimėjo "valstiečiai", kurie šįkart pralaimėjo konservatoriams.

Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
© Sputnik
Kas valdys Lietuvą: išrinktas 2020-2024 metų kadencijos Seimas
Tegai:
Seimas, Gitanas Nausėda
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Valdemaras Tomaševskis, archyvinė nuotrauka

LLRA-KŠS kreipėsi į Seimą ir prezidentą dėl įstatymo pažeidimų Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:12 2020.10.28)
LLRA-KŠS kreipėsi į Lietuvos prezidentą bei Seimą, prašydama pripažinti Seimo rinkimus negaliojančiais dėl šiurkščių tiek Seimo rinkimų įstatymo, tiek kitų įstatymų pažeidimų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Pirmadienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai įteikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (KT) dėl šiurkščių įstatymų pažeidimų 2020 metų Seimo rinkimuose, rašoma partijos svetainėje.

Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad prezidentas ir Seimas, gavę skundą, gali per 48 valandas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.

KT įvertina, ar pažeidimai padaryti. Jeigu nustatoma, kad pažeidimai buvo šiurkštūs ir turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, sprendimą dėl rezultatų panaikinimo ar tikrų galutinių rezultatų nustatymo priima Seimas.

LLRA-KŠS spalio viduryje kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama, kad dėl šiurkščių pažeidimų Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje būtų pripažinti negaliojančiais.

Vėliau partija kreipėsi ir į Lietuvos vyriausiąjį administraciją teismą (LVAT), prašydama pripažinti Seimo rinkimus Panerių-Grigiškių apygardoje negaliojančiais. LVAT skundo nepriėmė, nes, kaip teigė, jis nagrinėja skundus tik dėl tokių VRK sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos, o rinkimų rezultatai skundžiami kita tvarka.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad žurnalistas Andrius Tapinas Facebook prieš Seimo rinkimus paskelbė akciją "Viso gero, Woldemortai", ja raginta aktyviai dalyvauti Seimo rinkimuose, kad mažėtų procentinė LLRA-KŠS balsų dalis, nurodė sąskaitą, į kurią pervedant pinigus buvo galima paremti kampaniją.

Vėliau jis pranešė, kad iš viso surinkta 15 tūkst. eurų. 300 tūkst. vienetų leidinio "Viso gero, Woldemortai" spaudos darbai kainavo 5 tūkst. eurų, rinkimų stebėtojų kuro ir transporto išlaidos — 1,2 tūkst. eurų.

Anksčiau Tomaševskis pateikė Generalinei prokuratūrai skundą dėl Valinsko pasisakymų. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

LLRA-KŠS per Seimo rinkimus surinko 4,82 proc. rinkėjų balsų ir, neperkopusi 5 proc. kartelės daugiamandatėje apygardoje, į Seimą nepateko. Trys šios partijos kandidatai išrinkti vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Prezidentūra, Seimas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Dar šia tema
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Pavilionis Tomaševskį pavadino "Kremliaus idiotu"
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka

Tyrimų duomenimis, Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

(atnaujinta 16:11 2020.10.28)
Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos jūra geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita.

Baltijos jūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų.

Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvyse) — dviejose marių ir keturiose jūros vietose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltija geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios — dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų.

Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, teršiančios medžiagos — tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ir natūraliai sutinkami elementai (pvz., sunkieji metalai), didesniais kiekiais patenkantys į šiuos vandens telkinius dėl žmogaus veiklos.

Tegai:
užteršimas, Baltijos jūra