Gitanas Nausėda ir Svetlana Tichanovskaja

Ekspertas paaiškino, kodėl Makronas susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 18:30 2020.09.29)
Pasak politikos mokslų kandidato, Makronas yra ambicingas politikas, norintis Prancūziją paversti Europos politine lydere

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, lankydamasis Lietuvoje ir susitikęs su buvusia Baltarusijos kandidate į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, stengiasi pozicionuoti save kaip Europos lyderį sunkios padėties ES kontekste, o Prancūziją — kaip šalį, darančią įtaką naujosioms Europos Sąjungos narėms, tokioms kaip Baltijos šalys, RIA Novosti pareiškė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto vyresnysis mokslo bendradarbis, politikos mokslų kandidatas Sergejus Fiodorovas.

Pirmadienį Makronas atvyko su oficialiu vizitu į Lietuvą. Antradienio rytą jis susitiko su Tichanovskaja. Spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Vilniuje Prancūzijos vadovas sakė, kad Paryžius nepripažins Aleksandro Lukašenkos kaip išrinkto Baltarusijos prezidento.

"Yra trys dalykai. Pirma, Prancūzija laiko save turinčia didelę humanitarinę galią, kuri visur gina žmogaus teises ir demokratines vertybes. Prancūzija mano, kad rinkimai Baltarusijoje buvo nedemokratiški, suklastoti, o Lukašenka išrinktas neteisėtai. Prancūzija yra vidutiniška valstybė pagal kariuomenės galią ir ekonominiu požiūriu, todėl jai reikia plėtoti žmogaus teisių klausimus, o Baltarusija yra patogus momentas pasirodyti ir išreikšti visos Europos poziciją", — sakė Fiodorovas.

Antras dalykas, pasak eksperto, yra tas, kad Makronas yra ambicingas politikas, norintis Prancūziją paversti Europos politine lydere.

"Prancūzija ekonomine padėtimi nusileidžia Vokietijai, tačiau yra atitinkamai JT Saugumo Tarybos narė ir branduolinės ginkluotės valstybė, turinti karinį-politinį potencialą. Todėl jam kalbant Europos vardu, pasinaudojus (Vokietijos kanclerės Angelos) Merkel iniciatyva, šis aspektas taip pat egzistuoja. Dabar, kai kalbama apie sudėtingą situaciją ES, Makronas nori save pozicionuoti kaip Europos lyderį", — sakė agentūros pašnekovas.

Pirmą kartą po ilgo laiko įvykęs Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje skirtas parodyti Baltijos šalims, kad Prancūzija nori būti šalis, daranti įtaką naujosioms ES narėms, tai taip pat yra viena iš Makrono užduočių, pabrėžė Fiodorovas.

"Trečias punktas yra tas, kad Prancūzija nori pasirodyti kaip šalis, geopolitiškai ir kariškai ginanti ES interesus Rytuose. Prancūzija pozicionuoja save kaip NATO avangardą, kuris patikimai saugo šio bloko sienas, o Baltijos šalys, kaip žinote, yra būtent šiose ribose", — apibendrino ekspertas.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Pirmosiomis dienomis protestus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas.

Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tuo tarpu rugsėjo 23 dieną įvyko Lukašenkos inauguracija, sukėlusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, Lietuva, Emanuelis Makronas
Oro gynybos sistema NASAMS, archyvinė nuotrauka

Lietuvos kariuomenei perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS

(atnaujinta 18:03 2020.10.30)
Iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į bendrą NATO oro gynybos sistemą

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos kariuomenei penktadienį buvo oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, praneša kariuomenės spaudos tarnyba.

Po sėkmingo sistemos testavimo tai patvirtinantį dokumentą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione spalio 30 dieną pasirašė Krašto apsaugos ministerijos ir NASAMS gamintojos Norvegijos kompanijos "Kongsberg" atstovai. Ši sistema į Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalioną iš Norvegijos buvo atgabenta šią vasarą.

Kaip pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, su NASAMS kariomenė įsigijo sukomplektuotą ir integruotą vidutinio nuotolio oro gynybos pajėgumą, kurio trūko ir kurio iki šiol šalis neturėjo.

"Su šios sistemos atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas. Apjungiant visus bendros gynybos sistemos komponentus į vieną visumą, mes galime pasiekti gerą rezultatą, kuris privers potencialius priešininkus permąstyti savo ketinimus, o mums tai suteiks daugiau saugumo bei veiksmų laisvės", — pabrėžia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

NASAMS — plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuvos kariuomenės įsigyta sistema yra pati naujausia — trečiosios kartos NASAMS (NASAMS 3) naudotojos šiuo metu yra tik Lietuvos ir sistemos gamintojų — Norvegijos — kariuomenės.

Įsigytąją sistemą sudaro šie komponentai: ugnies valdymo centrai, raketsvaidžiai, ryšio įranga ir kt. Perkant šią sistemą modernizuota ir šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama artimojo nuotolio oro gynybos sistema RBS-70 — abi sistemos bus integruotos į bendrą Lietuvos oro gynybos skydą.

Planuojama, kad iki 2021 metų bus baigtas personalo rengimas ir pradėta ginkluotės integracija į vieningą NATO oro gynybos sistemą.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos telkti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų.

Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Tegai:
NATO, kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariai testuoja NASAMS sistemos komponentus
Lietuvą pasiekė oro gynybos sistemos NASAMS
Nausėda: NASAMS sistemos elementai Lietuvoje bus išbandyti rugsėjį
Studentai

Ekonomistas: Lukašenkos planus dėl užsienio diplomų bus sunku įgyvendinti

(atnaujinta 17:44 2020.10.30)
Kol kas Lukašenkos pasiūlytos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Abipusis diplomų pripažinimas toli gražu nėra automatinis reiškinys šiuolaikinėje Europoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos vadovas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

"Paprastai šalys labai ilgai užtrunka, kol pasiekia abipusį pripažinimą. <...> Mano nuomone, iš esmės kategoriškas atsisakymas pripažinti diplomus yra klaida. Labai pavojinga pakabinti spyną ant arklidės durų po to, kai iš jos jau pavogė arklius. Tas, kas vienaip ar kitaip nusiteikęs prieš valstybę, jis jau vis tiek taip nusiteikęs. Vargu ar diplomo nepripažinimas gali paveikti situaciją. <...> Kol kas siūlomos priemonės atrodo techniškai sunkiai įgyvendinamos ir politiškai ginčytinos", — sakė jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl užsienio universitetuose baltarusių gautų diplomų nepripažinimo.

Kalbėdamas apie tuos studentus, kurie nori išvykti studijuoti į užsienį, valstybės vadovas pareiškė, kad "jiems ten bus plaunamos smegenys", o tada "juos pakiš mums kaip penktąją koloną".

Tegai:
studentai, universitetai, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
LG: Baltarusijos sienos uždarymas nepaveikė geležinkelių transporto
Lietuvos pasieniečiai papasakojo, kas gali įvažiuoti į Baltarusiją
Ekspertas: Lukašenka elgiasi teisingai, stebėdamas pasienį su Lietuva
Spalio 31

Kokia šiandien diena: spalio 31-osios šventės

(atnaujinta 18:01 2020.10.30)
Nuo spalio 31 dienos iki metų galo lieka 61 dienos, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Šiandien švenčiamas Helovinas bei minima svarbi bažnytinė šventė — Reformacijos diena

Spalio 31 yra 304-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 305-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 61 dienos.

2020 metų spalio 31 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Helovinas

Į Lietuvą vis dažniau pūsteli modernūs europietiški ar amerikietiški vėjai. Vieniems tai suteikia džiaugsmo ir pelno, kitiems kelia pasipiktinimą.

Helovinas — tai šventė, vykstanti spalio 31 dieną JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po žmonių namus, sakydami: "Pokštas arba saldainis". Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Taip pat pasakojamos baisios istorijos, žiūrimi siaubo filmai, krečiamos šunybės. Pavadinimas Helovinas (angl. Halloween, sutraukta iš All Hallows' Eve 'Visų šventųjų vakaras') kilęs iš senosios anglų kalbos.

Helovino šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų ir mirusiųjų šventėse. 800 metais katalikų bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 dieną. Taigi, žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę, tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX amžiuje. JAV ji išplito XX amžiaus pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai. Tradiciškai, kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes — vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių — "Svetimas", "Grobuonis" ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.

Reformacijos diena

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu minima Reformacijos šventė. 1517 metų spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas.

Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo — Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apėmusio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat Lietuvoje.

Reformacijos diena — spalio 31-oji — yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo 2017 metais, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.   

Ši diena Lietuvos istorijoje

1904 metais suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai — Keturakio komedija "Amerika pirtyje";

1938 metais Kaune oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja;

1940 metais Lietuvos TSR nutarė nacionalizuoti namus, kurių naudingasis plotas viršijo 220 kv.m;

1950 metais buvo pasirašytas TSRS aukštojo mokslo ministro Sergejaus Kaftanovo įsakymas "Dėl Kauno universiteto reorganizavimo į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus"

2015 metais įvyko didžiausia žaidimų kultūros paroda Baltijos šalyse "GameON".

Savo vardadienį šiandien švenčia Antoninas, Benignas, Liucilė, Tanvilė, Vygandas.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai