Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų

(atnaujinta 10:26 2020.09.30)
Lietuvos uostai gali nukentėti nuo ribojamųjų priemonių, nes baltarusių prekių eksportas buvo vykdomas per juos, sakė ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Baltarusija, atsižvelgdama į anksčiau nustatytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos apribojimus, įvedė sankcijas Baltijos šalims.

Baltarusijos URM pastatas
© Sputnik/ Виктор Толочко

Respublikos Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Minskas ir toliau atsakys į kitų šalių įvestas ribojamąsias priemones, tačiau pats tokių veiksmų niekada nepradės.

Interviu Sputnik Lietuva tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdomasis direktorius, politikos mokslų kandidatas Stanislavas Byšokas teigė, kad valstybės pareigūnams taikomos ribojamosios priemonės turės mažai įtakos.

"Tuo tarpu, man atrodo, esminis dalykas yra tai, kad Baltarusija turi ne tik sieną su Lietuva, bet ir tam tikrą susijusią logistiką. Kai kurios Baltarusijos gaminamos prekės buvo eksportuojamos per Lietuvos uostus. Dabar kalbama apie tai, kad galbūt Leningrado srities uostai bus kažkaip lengviau prieinami baltarusiškoms prekėms, kad ir jie iš jų eksportuotų. Problema yra veikiau ekonominio pobūdžio", — pareiškė jis.

Byšokas pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija atvirai palaikė protestus ir remia buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

"Aišku, kad niekas nesuvokia jos [Tichanovskajos] kaip dabartinės prezidentės, tai yra, kaip asmens, kuris lemia Baltarusijos politiką, tačiau bet kokiu atveju, jų pozicija yra pakankamai aiški, ir, žinoma, tai esmė... Mes laukiame konfliktinių santykių tęsinio, nes kol kas nematome scenarijaus, kurį tinkamai suvoktų visos išorinės ir vidinės šio konflikto šalys", — sakė ekspertas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad imasi simetriškų ribojamųjų priemonių Latvijai, Lietuvai ir Estijai, reaguodama į šių valstybių Minskui nustatytas sankcijas.

Anksčiau Baltijos šalys išplėtė sankcijų prieš Baltarusijos režimą sąrašą, įtraukusios į jį apie šimtą žmonių.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti".

Reaguodamas į sankcijų įvedimą iš Baltijos šalių pusės, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka nurodė vyriausybei perorientuoti Baltarusijos krovinių srautą iš Lietuvos uostų. Be to, anksčiau jis teigė, kad Baltarusija buvo priversta "uždaryti sienas iš vakarų".

Tegai:
sankcijos, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (460)
Dar šia tema
Lietuva, Latvija ir Estija išplėtė sankcijas Baltarusijos pareigūnams
Lenkija pasirengusi kartu su Baltijos šalimis įvesti sankcijas Baltarusijai apeidama ES
Nausėda pareiškė, kad Minsko atsakomieji veiksmai netrukdys ES taikyti sankcijas
Buvusio viceprezidento Džo Baideno ir prezidento Donaldo Trampo debatai, nuotrauka iš įvykio vietos

"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai

(atnaujinta 11:14 2020.10.23)
Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Neapsieita ir be korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Paskutiniai Donaldo Trampo ir Džo Baideno debatai prieš JAV prezidento rinkimus vyko Nešvilyje, Tenesio valstijoje. Politikai susitiko akis į akį ir kalbėjo kiek daugiau nei 1,5 valandos.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Abiejų kandidatų koronaviruso testai ketvirtadienį buvo neigiami. Todėl organizatoriai pašalino permatomą plastikinį barjerą, kuris turėjo stovėti tarp jų. Tačiau šį kartą organizatoriai turėjo galimybę išjungti ir Trampo, ir Baideno mikrofonus, kad jie nepertraukinėtų vienas kito nesustodami, kaip buvo pirmuose debatuose rugsėjo pabaigoje.

Pagrindinės kandidatų susitikimo temos, kaip ir tikėtasi, buvo koronavirusas, nacionalinis saugumas, imigracija, kova su rasizmu ir kišimasis į Amerikos rinkimus. Paminėta ir korupcijos skandalo, kuriame dalyvavo Baideno sūnus Hanteris, tema.

Vakcina arba "tamsi žiema"

Viena pirmųjų debatų temų buvo pandemija. Trampas teigė, kad "vakcina ateis, ji bus paruošta, apie ją bus paskelbta per kelias savaites".

Paklaustas laidos vedėjo, jis pasakė, kad "tai nėra garantuota". Tačiau jis teigė, kad yra "didelė tikimybė", jog preparatas bus paruoštas iki metų pabaigos.

Baidenas atsakė, kad apie vakciną "pasakė asmuo, kuris anksčiau tikino, kad viskas baigsis iki Velykų, o paskui — vasarą".

"O mūsų laukia jau tamsi žiema, ir mes neturime plano ir perspektyvų, kad vakcina daugumai amerikiečių bus prieinama iki kitų metų vidurio", — sakė politikas.

Baidenas teigė, kad jei bus išrinktas, jis visų pirma "skatins visus nuolat dėvėti kaukes", ir pabrėžė būtinybę daugiau investuoti į greituosius testus. Jis patikino, kad parengs nacionalinį planą, kaip atidaryti mokyklas ir verslą.

Pinigai iš Rusijos

Trampas teigė, kad Baidenas neva gavo pinigus iš Rusijos per prezidentą Vladimirą Putiną.

"Džo iš Rusijos gavo 3,5 milijono dolerių, jie atvyko per Putiną, nes jis labai gerai sutarė su buvusiu Maskvos meru", — sakė Trampas. "Tau kada nors teks tai paaiškinti", — pridūrė jis.

Apie save Trampas pasakė, kad niekada negaudavo pinigų iš Rusijos.

Tokiu būdu jis užsiminė apie anksčiau paskelbtą respublikonų senatorių pranešimą, kuriame teigiama, kad Džo Baideno sūnus Hanteris ir jo partneris gavo milijonus dolerių iš abejotinos praeities užsienio piliečių. Be to, buvo sakoma, kad Baidenas uždirbo milijonus pelno iš bendradarbiavimo su Kinijos piliečiais, susijusiais su valdžia.

Baidenas tokius kaltinimus neigė.

"Aš nepaėmiau nė cento iš jokios valstybės", — teigė jis.

Vėl apie Rusiją

Atsakydamas į tai, Baidenas iškėlė kišimosi į Amerikos rinkimus temą. Jis perspėjo, kad kiekvienas, kuris jiems trukdo, "už tai sumokės".

Pasak Baideno, dabartiniuose rinkimuose "dalyvauja Rusija, tam tikru mastu dalyvauja ir Kinija, o dabar mes sužinojome, kad dalyvauja Iranas". Pasak jo, jei jis taps prezidentu, "jos sumokės už kišimąsi į Amerikos suverenitetą, kas būtent ir vyksta".

"Nežinau, kodėl šis prezidentas nenori pateikti kaltinimų Putinui, kai jis siūlo atlygį už Amerikos karius Afganistane, kai jis dalyvauja NATO destabilizavimo veiksmuose", — sakė demokratas.

Birželio pabaigoje "The New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais ir kvailais. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, teigė, kad šie teiginiai yra melagingi. Į žurnalistų klausimą, ar Trampas per šiuos metus kažkaip aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Baidenas taip pat teigė, kad Rusija nenori, jog jis laimėtų rinkimus.

Kim Čong Inas

Baidenas nesustojo apkaltinęs Trampą neveikimu Rusijos valdžios atžvilgiu. Tada jis apkaltino savo oponentą įteisinus KLDR lyderį Kim Čong Iną, kuris yra "banditas".

Baidenas priminė, kad Trampas kalbėjo apie Kim Čong Iną kaip apie gerą draugą, o Šiaurės Korėja "turi daug daugiau raketų, kurios gali pasiekti JAV teritoriją daug lengviau nei bet kada".

Amerikos lyderis teigė, kad JAV nekariauja su KLDR, jis palaiko gerus santykius su Kim Čong Inu, o "geri santykiai su kitų šalių vadovais yra geras dalykas". Į tai Baidenas atsakė, kad Jungtinės Valstijos palaikė gerus santykius su Adolfu Hitleriu prieš jam pradedant Antrąjį pasaulinį karą.

Obama

Trampas pavadino Baideną korumpuotu politiku ir paragino neapsimetinėti "nekaltu vaiku". Pasak jo, dėl prezidento posto jis kovoja tik dėl dabartinio oponento ir Barako Obamos, kurio administracijoje Baidenas ėjo viceprezidento pareigas.

"Aš kandidatuoju dėl jūsų — dėl Barako Obamos, nes blogai atlikote savo darbą. Jei gerai dirbtumėte, aš niekada nesikandidatuočiau", — sakė Trampas.

Rinkėjams primindamas aštuonerių metų Baideno viceprezidentavimą, Trampas apkaltino varžovą tuo, kad jis tik pasienyje statė narvus nelegaliems imigrantams, kad juose laikytų vaikus, ir nieko kito.

Kita vertus, Baidenas teigė, kad JAV yra "skolingos" vaikams ir tėvams, kurie buvo išskirti. Kalbėdamas apie Obamos imigracijos politiką, jis teigė, jog reikėjo daug laiko, kad viskas būtų padaryta teisingai.

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Илья Питалев

Rinkimai JAV numatomi lapkričio 3 dieną, išankstinis balsavimas jau vyksta. Bus renkamas prezidentas, trečdalis Senato, Atstovų rūmai, taip pat keletas gubernatorių ir tūkstančiai vietos įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios narių.

Remiantis JAV rinkimų projekto, kuriam vadovauja Floridos universiteto profesorius Maiklas Makdonaldas (Michael McDonald), skaičiavimų rezultatais, jau balsavo daugiau nei 47 mln. amerikiečių, o tai iki šiol reiškia 34,2 % viso balsų, suskaičiuotų per 2016 metų JAV rinkimus. Makdonaldas prognozavo galimą rekordinį 150 milijonų rinkėjų aktyvumą — aukščiausias rodiklis nuo 1908 metų.

Remiantis naujausia "Gallup" apklausa, apie 56 procentai rinkėjų mano, kad Trampas nenusipelnė būti perrinktas, tuo tarpu 43 procentai mano, kad jis turėtų eiti prezidento pareigas antrą kadenciją.

Kaip pabrėžta "Gallup", rinkėjų, kurie mano, kad Trampas vertas būti perrinktas, skaičius, palyginti su sausio mėnesio duomenimis, sumažėjo septyniais procentiniais punktais.

Tegai:
debatai, Džo Baidenas, Donaldas Trampas, JAV prezidento rinkimai
Teismas, archyvinė nuotrauka

Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų

(atnaujinta 09:44 2020.10.23)
LLRA-KŠS atstovai prašė VRK panaikinti balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą, kuriuo prašyta panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje, praneša VRK spaudos tarnyba.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų siekis užginčyti įvykusio balsavimo rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir panaikinti minėto VRK sprendimą turėjo būti pateikiamas iki balsavimo pabaigos ir nėra priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą. 

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų prašė VRK panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) minėtoje apygardoje pateko į antrąjį turą. Trečią vietą užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Tegai:
teismas, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika
"Lenkų klausimas" Lietuvoje. Kas atsakingas už neapykantos kurstymą?

Posovietinės šalys pagal ginkluotųjų pajėgų skaičių

(atnaujinta 10:56 2020.10.23)
Lietuvos kariuomenės parengtis karo veiksmams pastaraisiais metais labai išaugo. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ir "The Military Balance 2020" duomenimis, Lietuva pagal karines išlaidas užima 10 vietą tarp posovietinių šalių.
Posovietinės šalys pagal ginkluotųjų pajėgų skaičių
© Sputnik

Didžiosios Britanijos tarptautinio strateginių tyrimų instituto metinėje ataskaitoje "The Military Balance 2020" pateikiami duomenys apie 171 pasaulio šalies, tarp jų ir Lietuvos, karinį potencialą.

Sputnik Azerbaidžanas infografikoje pateikiami "The Military Balance 2020" duomenys apie padėtį posovietinėse šalyse: apie ginkluotųjų pajėgų, rezervų ir sukarintų dalinių skaičių, taip pat apie gynybos išlaidas.