Виды Москвы, архивное фото

Makronas pareiškė, kad Europa pati turėtų struktūrizuoti santykius su Rusija

(atnaujinta 13:40 2020.09.30)
Pasak Makrono, tai nereiškia, kad atsisakoma transatlantinių ryšių, tačiau Europa gali pati skintis kelią santykiuose su Rusija

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Europa turėtų struktūrizuoti ir stiprinti santykius su Rusija pati, o ne deleguoti tai NATO, spaudos konferencijoje po susitikimo su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Karinšu sakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Apie tai rašo RIA Novosti.

Makronas antradienį atvyko į Latviją su oficialiu vizitu.

"Mes [Europa — Sputnik] pasiekėme tašką, kai patys turime stiprinti šiuos santykius [su Rusija — Sputnik]. Anksčiau santykių su Rusija struktūrizavimą delegavome NATO. Tai nereiškia, kad mes atsisakome transatlantinių ryšių, tačiau Europa gali pati skintis kelią santykiuose su Rusija", — sakė Makronas.

Vakar, vizito Lietuvoje metu, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pareiškė, jog Europa turėtų bendradarbiauti su Rusija, kad kovotų už taiką Europoje, nepaisant kai kurių ES lyderių raginimų persvarstyti savo poziciją dėl Maskvos Aleksejaus Navalno "apnuodijimo" kontekste.

Per pastaruosius metus Makronas bandė sumažinti nepasitikėjimą tarp Rusijos ir Vakarų, siekdamas gauti Rusijos Federacijos paramą sprendžiant sudėtingiausius tarptautinės politikos klausimus.

Tačiau Makrono bandymai "nuliūdino kitų Europos šalių vyriausybes", ypač Rytų Europoje. Jų vertinimu, dabar mažai kas skatina atšilimą santykiuose po 2014 metų įvykių Ukrainoje.

Tegai:
NATO, Rusija, Europa, Emanuelis Makronas
Dar šia tema
Lietuvos URM vadovas prisidėjo prie santykių su Rusija žlugimo, pareiškė Udalcovas
Rusija mažina ekonominius ryšius su Baltijos šalimis ir Ukraina
Vokietijos diplomatas ragina nestatyti "sienos" su Rusija dėl Navalno
Tichanovskaja: Baltarusijos opozicija turi dėti daugiau pastangų dialogui su Rusija
Džo Baidenas

Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju

(atnaujinta 09:02 2020.10.22)
Demokratų kandidato politiniame dokumente teigiama, kad nuolatinis Baltijos šalių palaikymas ir jo požiūris į NATO sąjungininkus labai prieštarauja Donaldo Trampo politikai

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV kandidatas į prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus. Taip teigiama jo politiniame dokumente, kurį Twitter paskelbė Pensilvanijos universiteto Baideno centro direktorius Maiklas Karpenteris (Michael Carpenter).

"Džo Baideno ilgalaikė parama Baltijos šalims ir tikėjimas Amerikos įsipareigojimu mūsų sąjungininkėms sudaro ryškų kontrastą Trampui, abejojančiam NATO svarba, — rašoma dokumente. — Džo Baidenas tvirtai rems mūsų NATO sąjungininkes, kitaip nei Trampas, keliantis klausimą dėl Aljanso vertingumo ir kartą supainiojęs Baltijos šalis su Balkanais." — sakoma dokumente.   

Baideno komanda taip pat pabrėžia, kad buvęs viceprezidentas toliau nepritars Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą "Nord Stream-2" projektui. Anot demokrato, šis dujotiekis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. 

Baideno varžovas JAV prezidento rinkimuose bus dabartinis šalies vadovas respublikonas Donaldas Trampas. Lietuvoje jo prezidentavimo metu buvo kilęs nerimas dėl kritikos NATO ir ginčų su sąjungininkais Europoje, tačiau kartu pabrėžiama, kad Trampo administracija nuolat siunčia amerikiečių karius į Lietuvą ir prisideda prie energijos šaltinių diversifikavimo.

JAV prezidento rinkimai numatomi lapkričio 3 dieną. Amerikiečiai gali išrinkti 46-ąjį šalies vadovą, jei respublikonų kandidatas Trampas nebus išrinktas antrai kadencijai.

Nacionaliniame suvažiavime Demokratų partija paskyrė kandidatu buvusį viceprezidentą ir senatorių Džo Baideną. Jei Baidenas taps prezidentu, jis nuo pat pirmos dienos taps seniausiu Amerikos lyderiu istorijoje.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Baltijos šalys, JAV, Džo Baidenas
Dar šia tema
Džo Baidenas žada nužudyti Amerikos ekonomiką
Baidenas apkaltino Trampą "paklusnumu" Rusijai
Žiniasklaida: Baidenas atsisakė kritikuoti koronavirusu susirgusį Trampą
Laivas Akademik Čerskij

Protestas prieš amerikiečius: kas padės įgyvendinti "Nord Stream-2"

(atnaujinta 09:17 2020.10.22)
JAV valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą  laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. JAV atnaujino sankcijas "Nord Stream-2". Dabar apribojimai taikomi ne tik laivams, dalyvaujantiems tiesiant dujotiekį, bet ir juos aptarnaujančioms įmonėms. Ar tai trukdys įgyvendinti projektą, rašoma Irinos Badmajevos RIA Novosti straipsnyje.

Išplečiami apribojimai

JAV valstybės departamentas uždraudė teikti paslaugas ir pajėgumus laivams, dalyvaujantiems "Nord Stream-2", finansuoti jų remontą ar įrangą  laive. Įmonės turi tai nutraukti per 30 dienų nuo spalio 20 dienos.

Naujos sankcijos yra praėjusių metų tęsinys. Tada kalbėta apie "Gazprom" partnerius tiesiant "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream". Todėl Šveicarijos "Allseas" nutraukė darbą ir atšaukė du vamzdžių klotuvus.

"Gazprom" teko skubiai ieškoti alternatyvos. Pasirinkimas atiteko baržai "Fortuna" ir laivui "Akademik Čerskij". Jis tikriausiai yra pagrindinis taikinys, nes neturėjo reikiamos įrangos. "Jungtinės Valstijos šiek tiek vėluoja. Pagrindinis laivas, galintis užbaigti "Nord Stream-2 ", jau bandomas Kaliningrado srityje", — pažymi "AMarkets" analitinio skyriaus vadovas Artiomas Dejevas.

Tačiau gali būti, kad reikės įvairių techninių patobulinimų. "Sankcijos gali visiškai užblokuoti šią galimybę", — patikslina agentūros pašnekovas.

Be to, rizikuojant prarasti logistikos bazę Mukrane. Čia yra reikalingų vamzdžių atsargų, vyko "akademiko Čerskio" modernizavimas. "Jei Vokietijos uostas ir darbe dalyvaujančios įmonės sankcijas laikys rimta grėsme, mūsų laivai turės persikelti", — perspėja Artiomas Dejevas.

Tokiu atveju statybos bus baigtos vėliau, nei buvo planuota: iki metų pabaigos jos nebus laiku. "Projekte dalyvauja Europos įmonės. Nemanau, kad jos bijotų JAV sankcijų", — sako Daniilas Marchijevas, Maskvos advokatų asociacijos "StatusGroup" vadovaujantis partneris.

Per daug rizikuojama. "Europos investicijos į dujotiekį siekia 5 milijardus dolerių. Be to, dar apie du buvo investuota į sausumos projekto komponentą. Siekdamas išimtinai Amerikos ekonominių interesų, niekas nenori prarasti tokių pinigų", — sakė Olegas Cheredničenko, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto ekonomikos teorijos docentas.

Rusija remiasi Europos partnerių politine valia ir ekonominio pagrįstumo supratimu — Maskva pabrėžė, kad projektas yra naudingas Vakarų šalims, nes padeda stiprinti jų energetinį saugumą. "Šioje įvykių raidoje istorija su "Allseas neturėtų kartotis", — pabrėžia agentūros pašnekovas.

Nedraudiminis įvykis

Vašingtonas turi kitokią nuomonę. Jie ir toliau lenkia savo liniją, tikėdamiesi sukurti Europos suskystintų gamtinių dujų eksporto rinką. Valstybės departamentas ketina "panaudoti visas sankcijas, kad sustabdytų Rusijos dujotiekio statybą".

JAV Senatas rengia išplėstines sankcijas, kurios galėtų tapti gynybos biudžeto dalimi — valstybės apsaugos finansavimo įstatymu. "Tada apribojimai apims vamzdynų tiesimo laivų pardavimą, nuomą ar tiekimą dujotiekių statybai", — pažymi Artiomas Dejevas.

Sankcijos taip pat paveiks laivų draudimą. "Visų pirma — "Akademik Čerskij". Danija išdavė leidimą užbaigti statybas, laivas yra išbandomas, tačiau tada tikrai reikės draudimo — be to neįmanoma pradėti darbo Baltijos regione", — aiškina Artemas Deevas.

Rugsėjį Tarptautinė P&I klubų grupė (IG P&I) paskelbė, kad nemokės draudimo Rusijos projekto dalyviams. "Vargu ar didžioji dauguma įmonių išdrįs pažeisti JAV sankcijas, tačiau gali būti ir kitų organizacijų, kurios rizikuos", — sakė šaltinis.

Daniilas Marchijevas taip pat tiki drąsuoliais. "Įmonės pritraukia įvairių sričių specialistus, įskaitant analitikus, kurie sugeba įvertinti "Nord Stream-2 " draudimo riziką. Jie turi savo finansinį interesą, nes į projektą investuota daug lėšų", — sako teisininkas.

Be to, nereikia pamiršti apie Senojo pasaulio lyderių poziciją, kuri nesutampa su amerikietiška. „Anksčiau 24 ES valstybės Vašingtone protestavo prieš naujas sankcijas Rusijos dujotiekiui", — prisimena Tamara Safonova, Tarptautinės prekybos katedros docentė Aukštojoje įmonių valdymo mokykloje (RANEPA).

Vokietija ypač domisi projektu. Pagal investicijas Vokietijos įmonės nusileidžia tik Rusijos įmonėms. Užsienio reikalų ministras Heiko Maasas tvirtai pareiškė, kad amerikiečių kritika dujotiekiui nieko nepakeis — projektas įgyvendinamas.

Tegai:
Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Lietuva reikalauja sankcijų prieš "Nord Stream-2" dėl Navalno
Vokietijos garbės reikalas: Lavrovas pasisakė apie "Nord Stream-2" projektą
Lenkija nubaudė "Nord Stream-2" statančias bendroves
Aleksandras Lukašenka

Baltarusijos opozicija atsisakė "sudraskyti Lukašenką į gabalus"

(atnaujinta 08:52 2020.10.22)
Anksčiau Lukašenka pareiškė nerimaujantis dėl Baltarusijos ateities, jei į valdžią ateis dabartinė opozicija: neva tada pareigūnai ir jo šalininkai bus "sudraskyti į gabalus"

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narys Pavelas Latuška paneigė savo paties pareiškimą apie Baltarusijos opozicijos pasirengimą |"sudraskyti į gabalus" šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Lukašenka pareiškė nerimaujantis dėl Baltarusijos ateities, jei į valdžią ateis dabartinė opozicija: neva tada pareigūnai ir jo šalininkai bus "sudraskyti į gabalus". Nuotolinės konferencijos metu Pavelas Latuška sakė, kad niekas to nedarys.

"Viskas vyks pagal įstatymą: jei pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu bus atliekamos atitinkamos tyrimo procedūros. <...> Visi, kurie yra pasirengę tarnauti valstybei ir žmonėms, o ne konkrečiam asmeniui, bus paklausūs vadovaujant naujai vyriausybei", — žadėjo jis.

Latuška mano, kad dėl valstybės bandymų apjuodinti Baltarusijos opoziciją šalies visuomenėje vyksta skilimas.

Protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų rugpjūčio 9 dieną, kuriuos, pasak Baltarusijos CRK, laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs daugiau nei 80 % balsų.

Kaip nesutikimo su rezultatais ženklą, Baltarusijos opozicija įsteigė Koordinacinę tarybą, kuri turėjo perleisti valdžią Lukašenkos varžovei rinkimuose Svetlanai Tichanovskajai (ji išvyko į Lietuvą po rugpjūčio 9 dienos), kol bus surengti nauji rinkimai. Baltarusijos Konstitucinis Teismas pripažino tarybą neteisėta.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja pateikė ultimatumą Lukašenkai
"Panaudos ginklus". Kodėl Tichanovskaja pateikė ultimatumą Lukašenkai
Ekspertas: Lietuva gali tik spekuliuoti dėl Lukašenkos pokalbio tardymo izoliatoriuje
Pratybos Vakarų Baltarusijoje "atvedė į protą" išorines pajėgas, sakė Lukašenka