Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius
Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas
NATO technika Rukloje

Ekspertas: Baltijos regione numatomas rimtas NATO kariuomenės pasirengimas

(atnaujinta 20:17 2020.10.20)
Artimiausiu metu Šiaurės Atlanto aljanso karinis buvimas Baltijos šalyse pastiprės, mano ekspertas Vladimiras Kozinas

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Estijos ministras pirmininkas Juris Ratas susitikime Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda pažymėjo Lenkijos ir JAV sudaryto susitarimo dėl išplėsto karinio buvimo svarbą, pranešė portalas ERR.

Pasak Rato, šis susitarimas atveria galimybes sustiprinti JAV karinį buvimą Lenkijoje, taip pat suteikia vilties, kad Amerikos karinis buvimas Baltijos šalyse taps labiau matomas.

Rusijos Federacijos karo mokslų akademijos narys korespondentas, MGIMO karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas interviu Sputnik Lietuva teigė, kad amerikiečių bombonešiai ne kartą leidosi Baltijos šalių aerodromuose.

"Baltijos šalių oro patruliavimo operacija tęsiasi Latvijos, Lietuvos ir Estijos padangėje, kur taip pat dalyvauja vidutinio nuotolio, dvejopos paskirties orlaiviai, kurie taip pat gali gabenti įprastus branduolinius ginklus oro bombų pavidalu. Šiose valstybėse jau seniai įkurtos NATO vadovybės ir štabo struktūros, todėl aš asmeniškai neabejoju, kad toks dalyvavimas pastiprės", — sakė jis, pažymėdamas, kad tai vyksta tiek šalia Kaliningrado srities, tiek prie Baltarusijos sienų.

"Apskritai, Baltijos regione ir Baltijos jūroje, ir Europos šiaurėje yra planuojama labai rimta Aljanso karinio pasirengimo banga, visa tai vykdoma aktyviai, vienašališkai ir po išgalvotų priežasčių priedanga", — apibendrino jis.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
NATO, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO sąjungininkai rengia Vokietijos ir JAV karą
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje prasidėjo NATO bataliono pratybos
RF Gynybos ministerija: NATO siekia sunaikinti karinį Rusijos ir Baltarusijos aljansą 
Medvedevas paskelbė apie NATO bandymus apriboti Rusijos veiklą Arktyje