Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (455)
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Lietuvos ir Lenkijos vėliavos, archyvinė nuotrauka

Politologas: suartėdama su Lenkija Lietuva gali viską prarasti

(atnaujinta 20:13 2020.10.20)
Lietuvai bendradarbiavimas su Varšuva nepalankus todėl, kad ji veiks ne dėl savo, o dėl kitos šalies interesų, sakė analitikas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Lietuva nusprendė prisijungti prie Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo. Vilnius prioritetiniams projektams įgyvendinti turėtų skirti 20 milijonų eurų. Parengtas 48 projektų sąrašas, iš jų šeši projektai (elektros tinklų sinchronizavimas, GIPL, SGD terminalo įsigijimas, "Rail Baltica", "Via Baltica", "Viking"), strategiškai svarbūs Lietuvai ir regionui, kuriems įgyvendinti reikalinga politinė ir finansinė parama.

Tuo tarpu Kroatijos prezidentas Zoranas Milanovičius mano, kad Trijų jūrų iniciatyva siekiama priversti Europos šalis pirkti suskystintas dujas iš JAV ir izoliuoti Rusiją. Pasak jo, Vokietija "praktiškai priversta atsisakyti "Nord Stream-2" projekto.

Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius sakė, kad Baltijos šalys laikosi Amerikos ir Lenkijos politikos, tačiau Varšuva pamažu tolsta nuo aktyvaus dalyvavimo Europos reikaluose.

"Lenkijos geopolitika niekur nedings. Baltijos šalys pirmiausia bus susijusios su Varšuvos interesais, nuostatomis ir geopolitiniais tikslais. Joms tai yra blogai vien todėl, kad tai ne jų požiūris ir ne jų interesai, jos dirbs kitos šalies labui", — sakė ekspertas.

Nosovičius įsitikinęs, kad dalyvavimas Trijų jūrų iniciatyvos projektuose gali atnešti neigiamų pasekmių Lietuvai. Jo nuomone, strateginis suartėjimas su Lenkija Lietuvai gali pasibaigti tuo, kad Varšuva ją "praris".

"Lietuva turėtų suprasti, kad jei ji dabar aktyviai dalyvauja Lenkijos užsienio politikos iniciatyvose, eina link strateginio suartėjimo su Lenkija, kuris dabar vyksta vadovaujant dabartiniam prezidentui Gitanui Nausėdai, tai jis gali pasibaigti tuo pačiu — Lenkijos dominavimu ir bet kokios objektyvios Vilniaus užsienio politikos praradimu. Objektyviai vertinant, šių dviejų šalių galimybės yra palyginamos. <...> Akivaizdu, kad suartėjimo su Lenkija ir dalyvavimo Lenkijos projektuose atveju Lenkijos įtaka tiesiog praryja Lietuvą", — pridūrė jis.

Trijų jūrų iniciatyva vienija Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Kroatiją, Austriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Iniciatyvos tikslas — plėtoti bendradarbiavimą pirmiausia kuriant energetikos, transporto ir skaitmeninio sektoriaus infrastruktūras, taip prisidedant prie ES ekonomikos augimo, sanglaudos ir saugumo.

Tegai:
Varšuva, Vilnius
Seimo rinkimai

Paskelbti Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai užsienyje

Paaiškėjo galutiniai Seimo rinkimų pirmojo turo daugiamandatėje apygardoje rezultatai užsienyje

VILNIUS, spalio 20 — Sputnik. Suskaičiavus rinkėjų balsus pirmąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, užsienyje surinkę 35,25 proc. (iš viso – 24,86 proc.) Po šio turo jie užsitikrino 23 mandatus, praneša vyriausybinė organizacija Globali Lietuva Facebook paskyroje.

Antrojoje vietoje – Laisvės partija, surinkusi 23,69 proc. (iš viso – 9,11 proc., 8 mandatai). Trečiojoje vietoje liko Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis – 7,02 proc. (iš viso – 6,79, 6 mandatai).

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga užėmė ketvirtąją vietą, surinkusi 6,07 proc. (iš viso – 17, 43 proc., 16 mandatų). Lietuvos socialdemokratų partija surinko 5,71 proc. balsų(iš viso – 9,25 proc., 8 mandatai) ir liko penkta.

Šeštojoje vietoje – Darbo partija su 4,49 proc. balsų (iš viso – 9,43 proc., 9 mandatai).

Vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą pateko Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), surinkusi 35,87 proc. ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), surinkusi 26,11 proc.

Antrasis turas Lietuvoje vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
užsieniečiai, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose
Prasidėjo išankstinis Seimo rinkimų balsavimas