Klaipėdos uostas

Skvernelis Baltarusijos planus perorientuoti krovinius į RF uostus pavadino krachu

(atnaujinta 19:44 2020.10.01)
Kartu politikas neatmeta galimybės, kad tokia situacija įmanoma, tačiau, jo nuomone, tai būtų politinis sprendimas

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad Baltarusijai ekonomiškai nenaudinga perorientuoti savo krovinių srautus iš Lietuvos į Rusijos uostus, pranešė "TASS".

"Ekonominiai parametrai, nei kalbant apie birius krovinius, nei kalbant apie naftos produktus [rodo — Sputnik], kad Baltarusijai neapsimoka perorientuoti į Rusijos uostus. Tai dar vienas ekonominis krachas būtų", — sakė premjeras.

Tuo tarpu Skvernelis neatmeta galimybės, kad tokia galimybė egzistuoja. Jo nuomone, tai būtų "politinis sprendimas", o Baltarusijos ekonomika ir taip "priklauso nuo Rusijos".

Taip pat premjeras pridūrė, kad prarasti nepriklausomų pajamų šaltinį tokioje situacijoje — neprotinga.

Krovinių perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir Baltarusijos situacijos po prezidento rinkimų kontekste.

Prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas pažymėjo, kad Baltarusijos politinė valia daug lemia perorientavimo klausime. Jo nuomone, neaišku, kokia bus oficiali Minsko pozicija ilgalaikėje perspektyvoje.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltarusija, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją
Pranešama, kiek tonų naftos produktų Baltarusija galės tiekti per Rusijos uostus
Ekspertas: Lietuva turėtų bijoti ne asmeninių, o ekonominių sankcijų
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

Pasienis
© Sputnik / Андрей Александров

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai
Aleksandras Lukašenka

"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

(atnaujinta 15:56 2020.10.29)
Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, ypatingą dėmesį būtina skirti vakarų krypčiai

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė apie būtinybę tinkamai reaguoti į galimas išorines grėsmes, praneša "BelTA". 

Baltarusijos vadovas teigė, kad Gardine buvo iškeltos Lenkijos vėliavos. Pasak jo, už Baltarusijos ribų "NATO narės nenurimo, kad ir ką joms besakytum".

Šiuo atžvilgiu jis paminėjo savo neseniai vykusį pokalbį su JAV valstybės sekretoriumi Maiklu Pompėjumi. Lukašenka teigė, kad jie palaiko "gerus santykius", tačiau tai, ką jie apie tai rašo "Telegram" kanaluose, nėra tiesa.

"Jis iš manęs nieko nereikalavo, vyko labai šiltas, malonus pokalbis. Bet aš jam tiesiogiai, draugiškai pasakiau: "Maikai, nepaisant to, aš suprantu, kas vyksta." Ir aš jį perspėjau: jei tik kas nors krustels iš Lenkijos, Lietuvos ir, ko gero, Ukrainos (apie tai net nesvarstoma, jie neturi tam laiko), bet lenkai ir lietuviai, daugiausia lenkai (ką ten lietuviai — armijos nėra), — na, mes atsakysime", — sakė jis.

Lukašenka pažymėjo, jog atsakydamas į tai Pompėjas patikino, kad tai neįvyks.

"Aš sakau: gerai, aš tai girdėjau. Mes girdime, bet turime reaguoti. Aš dar nekalbu apie Minską, aš kalbu apie šiuos vakarinius regionus", — sakė valstybės vadovas.

Kaip pabrėžė prezidentas, būtina skirti ypatingą dėmesį vakarų krypčiai.

"Todėl neturėtumėte būti patenkinti šiais tikslais, kad jiems, lenkams, reikia visos Baltarusijos. Žinote, net jei visa NATO stos prieš Baltarusiją, jiems nepasiseks. Net jei mes būsime vieni, jiems nepavyks. Mes visi mirtume dėl savo šalies. Žinoma, neduok Dieve. Jie turėtų tai žinoti", — teigė Lukašenka.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai. 

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visoje šalyje turėjo prasidėti masiniai streikai įmonėse. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba įprastu būdu.

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Andrzejus Duda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lukašenka atskleidė, kas finansuoja streikų gamyklose "branduolį"
Politologas: už Lietuvos stovi šalys, finansuojančios protestą Baltarusijoje
airBaltic lėktuvas Rygos oro uoste

Ekspertas: skrydžių rinkos ES šalyse padėtis blogesnė nei Rusijoje

(atnaujinta 17:54 2020.10.29)
Latvijos skrydžių kompanija buvo sukurta kaip tarptautinis vežėjas, turintis centrą respublikoje, o tokiam modeliui prireiks daug laiko atsigauti po krizės, sako aviacijos ekspertas Maksimas Pjaduškinas

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Tai įprasta praktika, nes esant dabartinėms krizės sąlygoms daugelis Europos šalių turi subsidijuoti savo skrydžių kompanijas, interviu Sputnik Lietuva sakė aviacijos ekspertas, žurnalo "Aviatransportnoje obozrenije" generalinis direktorius Maksimas Pjaduškinas.

Latvijai, jo nuomone, tai būtina norint išsaugoti savo vežėją.

"Tiesą sakant, pagal įvairius vertinimus, dabar, kai praėjo pirmoji koronaviruso banga, o antroji ateina, vienas ar du procentai viso pasaulio oro linijų jaučiasi gerai. <...> Iš tiesų vidaus pervežimai visiškai atsigavo tik Kinijoje ir Rusijoje. Ką daryti, jei Latvijos vyriausybė nori turėti skrydžių kompaniją, tenka imtis tokių skubių priemonių", — teigė ekspertas.

Pjaduškinas mano, kad kol kas sunku prognozuoti, kaip klostysis situacija, nes daugelis ES šalių vėl įveda ribojamąsias priemones.

"Daugelis vėl imasi labai rimtų karantino priemonių ir akivaizdu, kad šiomis sąlygomis vargu ar pavyks atsigauti tarptautiniams vežimams. Tiesą sakant, Europos šalys yra blogesnėje padėtyje, nes jų vidaus rinkos yra labai mažos. Pavyzdžiui, Latvijoje praktiškai nėra vietinių pervežimų. Pati skrydžių kompanija buvo sukurta kaip savotiškas tarptautinis vežėjas, turintis centrą Latvijoje. Tokiam modeliui reikės daug laiko atsigauti", — apibendrino jis.

Latvija turės skirti papildomą finansavimą "airBaltic", jei dėl kitų metų pandemijos pervežimų apimtis neatsikurs, sakė Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis.

Bendrovės konsoliduoti nuostoliai pirmąjį pusmetį siekė beveik 185 milijonus eurų. Anksčiau Europos Komisija leido į "airBaltic" pagrindinį kapitalą įdėti 250 milijonų eurų ir padidinti valstybės dalį įmonėje iki 91 procento.

Tegai:
Rusija, Latvija, skrydžiai, aviacija
Dar šia tema
Paaiškėjo, kaip pasikeitė gyventojų išlaidų įpročiai per COVID-19 pandemiją
Lietuvos oro uostai papasakojo, kokios veido kaukės tinka kelionei lėktuvu
Žiemą planuojama išlaikyti "airBaltic" susisiekimą su Baltijos šalimis