Gitanas Nausėda

Nausėda džiaugiasi sankcijomis Baltarusijai

Taip pat respublikos vadovas padėkojo ES šalių vadovams už sutarimą ir parodytą lankstumą

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi dėl Europos Sąjungos lyderių patvirtintų sankcijų Baltarusijai. Apie tai rašo šalies vadovas savo Facebook paskyroje.

"Šiąnakt Europos Sąjungos lyderiai patvirtino sankcijas Baltarusijai. Tai tik įrodo, kad kalbant apie demokratines vertybes ir žmogaus teises ES nedaro nuolaidų ir nesileidžia į kompromisus. Nors procesas buvo sudėtingas ir buvo įvairių nuomonių dėl galimų veiksmų, rezultatas mane džiugina", — rašo jis.

Taip pat Nausėda padėkojo ES šalių vadovams už sutarimą ir parodytą lankstumą.

"Dalinuosi ir dar viena gera žinia Lietuvai: ES CEF (Connecting Europe Facility) komitetas patvirtino 720 milijonų eurų finansavimą sinchronizacijos projektui. Taigi mūsų laukia dar viena nepriklausomybės šventė Lietuvai — šį kartą energetinės nepriklausomybės", — teigia jis.

Anksčiau įvesti apribojimų Minskui neleido Kipras dėl savo pozicijos dėl Turkijos veiksmų Viduržemio jūroje. Kaip pranešė "AFP", Kipro valdžia persvarstė savo poziciją po to, kai viršūnių susitikimo dalyviai sutiko priimti griežtą rezoliuciją prieš Ankarą su grasinimais sankcijomis.

Antradienį Kanada ir Didžioji Britanija įvedė sankcijas Baltarusijos lyderiui, jo sūnui Viktorui ir dar devyniems pareigūnams. Pareiškime teigiama, kad "Aleksandro Lukašenkos režimas atsakingas už daugybę žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš opozicijos atstovus, žiniasklaidą ir Baltarusijos gyventojus, klastojant rinkimų rezultatus".

Baltijos šalių sankcijos Baltarusijai

Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka. Vėliau sąrašas išplėstas, įtraukiant į jį apie šimtą žmonių. Sankcijų sąraše yra Baltarusijos prezidento administracijos, jėgų struktūrų ir kitų institucijų vadovų ir aukšto rango pareigūnų.

Protestai Minske
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Šią savaitę Baltarusija įvedė sankcijas Baltijos šalims, atsakydama į anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos nustatytus apribojimus. Apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies buvo įtraukti į sankcijų sąrašus, jiems draudžiama atvykti į Baltarusiją.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis (CRK duomenimis, jis surinko daugiau kaip 80 % balsų), visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą prieš protestuotojus.

Tegai:
ES, sankcijos, Lietuva, Baltarusija, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (449)
Dar šia tema
Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos
ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis

Prokuratūra dėl Valinsko žodžių apie Tomaševskį pradėjo ikiteisminį tyrimą

(atnaujinta 15:45 2020.10.19)
Dėl Valinsko pareiškimo, jog tokius kaip Tomaševskis "reikėtų šaudyti", pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Generalinė prokuratūra pirmadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžių apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininką europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį, praneša spaudos tarnyba.

Ikiteisminis tyrimas dėl neapykantos kurstymo pradėtas dėl Valinsko interviu vienam informaciniam portalui, kur šis, pareiškė, jog tokius kaip Tomaševskis reikėtų šaudyti.

"Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas, kuris gaudamas finansavimą savo partijai iš Lietuvos valstybės biudžeto jis yra antivalstybininkas. Tokius reikėtų šaudyt šiaip jau. Po vieną į metus. Pradėt nuo jo, nes tai yra bėda, ką jis daro", – pareiškė Valinskas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kitų savybių. Už tai gresia laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tai ne pirmas kartas, kai per Seimo rinkimus užpuolama LLRA-KŠS. Anksčiau partijos atstovai teigė, kad prieš Tomaševskį ir jo vadovaujamą partiją žurnalistas Andrius Tapinas surengė kampaniją, kurį nulėmė partijos nesėkmę Seimo rinkimuose. Teigiama, kad kampanijos tikslas buvo paveikti rinkėjus, todėl ji turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama, o tai nebuvo padaryta.

Rinkimuose dalyvavę buvę žurnalistai Poševeckaja ir Dmitrijus Ikonikovas dėl Tapino veiksmų kreipėsi į Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių ir paprašė juos įvertinti. Jų nuomone, nebuvo laikomasi žurnalistų etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo, o Tapinas leido sau "ne tik kištis į politiką, bet ir nebaudžiamai vykdyti precedento neturintį atskirų politinių jėgų respublikinio masto persekiojimą".

Lenkų partija per pastaruosius rinkimus nesugebėjo įveikti 5 proc. barjero ir nepateko į Seimą. Tačiau du partijos nariai — Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič — laimėjo vienmandatėse apygardose — Medininkų ir Šalčininkų-Vilniaus atitinkamai, o Romualda Poševeckaja varžysis antrajame ture Naujosios Vilnios apygardoje.

Spalio 15 dieną partija kreipėsi į VRK su prašymu nepripažinti rinkimų į Lietuvos Seimą rezultatų daugiamandatėje apygardoje. Spalio 18 dieną VRK sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo atidėjo.

Tegai:
prokuratūra, Valdemaras Tomaševskis
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
Lietuvos lenkų partija reikalauja anuliuoti rinkimų rezultatus
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Po nesėkmingų Seimo rinkimų Tomaševskis pažadėjo trauktis
Vilnius

VRK patvirtino Seimo rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose

(atnaujinta 14:33 2020.10.18)
Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino rinkimų rezultatus trijose vienmandatėse apygardose — Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardose. Apie tai buvo pranešta spaudos konferencijoje.

Vilniaus Antakalnio apygardoje laimėjo kandidatavusi konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai — Beata Petkevič Šalčininkų apygardoje ir Česlavas Olševskis Medininkų apygardoje.

Pirmajame ture, kuris vyko sekmadienį, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje yra valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" (16 vietų). Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, įveikusios penkių procentų barjerą.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Ten — tai jums ne čia. "Sąžiningi rinkimai" Lietuvoje ir "nešvarūs rinkimai" Baltarusijoje
Kur Kaune balsuoti saviizoliacijoje esantiems rinkėjams
Vaivorykštinio liberalizmo pergalė rinkimuose — kodėl ji įvyko ir ką ji reiškia?
Dujotiekis, archyvinė nuotra

"Amber Grid" pristatytų dujų ES apimtis augo beveik penktadaliu

(atnaujinta 14:58 2020.10.19)
Įmonės suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais per Lietuvą šalies ir Baltijos regiono vartotojams transportuota beveik 26 teravatvalandes (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo į Kaliningrado sritį, rašo Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid".

Tai 17,6 proc. daugiau, lyginant su 2019 metų tuo pačiu laiku, kai į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų. Taip pat didėjo dujų vartojimas Lietuvoje. 

"Amber Grid" suteiktų paslaugų apimties augimui didžiausios įtakos turėjo šiemet itin padidėjęs dujų srautas Šiaurės kryptimi į kitas Baltijos šalis ir Suomiją. Į šias šalis perduotas dujų kiekis sudarė apie 40 proc. viso Lietuvos dujų suvartojimo.

Į Baltijos šalis ir Suomiją "Amber Grid" transportavo dvigubai daugiau nei pernai — 7,8 TWh dujų. Manoma, kad šiam augimui įtakos turėjo šių metų sausį pradėjusi veikti Estijos-Suomijos dujų jungtis "Balticconector".  

7,6 TWh dujų šiemet perduotas į Baltijos šalis ir Suomiją, buvo transportuotas šiltuoju metų laiku. Rekordiškai daug dujų Baltijos šalims buvo perduota rugpjūtį, tuomet mėnesio srautas į Baltijos šalis siekė 2 TWh, tai yra beveik tiek pat, kiek šia kryptimi buvo perduota per visus 2018 metus. 

Per tris ketvirčius iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 63,7 proc. viso į Lietuvą įleisto dujų kiekio, o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos — 36,3 proc. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo beveik 40 proc. didesnis, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 

Per tris šių metų ketvirčius šalyje buvo suvartota 17,7 TWh dujų arba 5,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tegai:
Lietuva, ES, dujos, Amber Grid
Dar šia tema
Ekspertas: SGD terminalas yra našta visai Lietuvos ekonomikai
Lietuva būtų gerai gyvenusi, jei nelotų ant Rusijos, mano buvęs Kauno meras
"Amber Grid" modernizuos dujų paskirstymo stotis prie Vilniaus ir Kėdainių už 6 mln