Klaipėda

Lietuvoje paragino Nausėdą atsakyti, kas moka Tichanovskajos apgyvendinimą

(atnaujinta 17:47 2020.10.02)
Valdžia turėjo paklausti Lietuvos žmonių, prieš išleisdama mokesčių mokėtojų pinigus buvusiai rinkimų lenktynių Baltarusijoje dalyvei, mano klaipėdietis

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Komiteto "Rusakalbė Klaipėda" atstovas Artūras Križanovskis paragino Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą atsakyti, iš kieno pinigų buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja gyvena Vilniuje.

Atvirame laiške su kopija Užsienio reikalų ministerijos vadovui Linui Linkevičiui Križanovskis į Prezidentą kreipėsi kaip Lietuvos pilietis ir mokesčių mokėtojas.

Vyras pasipiktinęs tuo, kad buvusi kandidatė atsidūrė Lietuvoje, be to, ne pabėgėlių priėmimo centre, o viename, pasak jo, iš geriausių Vilniaus viešbučių.

Tarp prezidentui adresuotų klausimų yra ir toks: "Kas moka už Tichanovskajos išlaikymą?" ir ar yra koks nors biudžetas "Baltarusijos Žanos d'Ark" pragyvenimui. Križanovskis mano, kad už apsigyvenimą viešbutyje mokoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, todėl valdžia turėjo paklausti žmonių, ar jie nori savo šalyje matyti buvusią kandidatę į Baltarusijos prezidentus.

"Ar atsipirks išlaidos, išleistos šiai, švelniai tariant, keistai istorijai? Juk jūs ilgam laikui gadinate santykius su kaimynine valstybe. Ar paklausėte mūsų? Žmonių? Ne, nepaklausėte. O gal jūs leidžiate biudžeto pinigus? Tuo metu mūsų, mokesčių mokėtojų, nepaklausėte, ar mums reikia mokėti už visą šį cirką?" — sakoma atvirame laiške.

Be to, klaipėdietis pasipiktinęs tuo, kad Vilnius sugadino santykius su Baltarusija, o tai tiesiogiai paveiks šalies ekonomiką.

"Kas padengs nuostolius nuo visiškai sugadintų santykių su Baltarusija? Kas kompensuos Klaipėdai ir mūsų uostui prarastą pelną?" — klausia jis prezidento.

Apibendrindamas Križanovskis užduoda klausimą, ar Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai neišleidžiami "spalvotosioms revoliucijoms" skatinti.

Padėtis Baltarusijoje

Šiuo metu Tichanovskaja yra Vilniuje. Ji atvyko čia po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuose dabartinis lyderis Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, rezultatų paskelbimo.

Po to, kai paaiškėjo nugalėtojo vardas, visoje Baltarusijoje kilo riaušės. Ypač aktyvios protesto akcijos buvo Minske. Per protestus nukentėjo šimtai žmonių, tarp jų — daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Protesto akcijos tęsiasi jau mėnesį. Be to, rengiami Lukašenkos šalininkų renginiai.

Nuo pat protestų pradžios Vilnius kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai paskelbė sankcijų sąrašą Baltarusijai ir paragino ES šalis taip pat įvesti ribojamąsias priemones Baltarusijos pareigūnams ir jėgų struktūrų atstovams. Lietuva taip pat įvedė sankcijas Lukašenkai.

Be to, Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes jie laiko ankstesnius "suklastotais" ir nepripažįsta išrinkto prezidento teisėtumo.

Maskva ne kartą ragino savo partnerius lietuvius neišjudinti padėties kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Gitanas Nausėda, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija, Klaipėda, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (465)
Выборы в Сейм Литвы

Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo beveik dešimtadalis rinkėjų

(atnaujinta 14:36 2020.10.24)
VRK duomenys rodo, kad rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime buvo didesnis nei prieš 4 metus

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto ir namuose jau balsavo 226 tūkst. 609 arba 9,81 proc. šalies rinkėjų, rodo šeštadienį skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Per antrąjį turą aktyviausiai balsuoti ėjo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės ir Molėtų–Širvintų apygardų rinkėjai — atitinkamai balsavo 15,86 proc. ir 15,06 procentų jų.

Pasyviausiai rinkimuose dalyvavo Vilniaus Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai, čia atitinkamai balsavo 3,88 proc. ir 4,67 proc.

Tuo tarpu 2016 metais antrajame Seimo rinkimų ture iš anksto iki šeštadienio, įskaitant balsavimą namuose, balsavo 112 tūkst. 166 arba 4,7 proc. rinkėjų. Verta pažymėti, kad tuomet išankstinis balsavimas vyko 2, o ne 4 dienas, kaip dabar.

Išankstinis balsavimas antrajame ture vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. 

Penktadienį ir šeštadienį vyksta balsavimas namuose. Balsuoti namuose galima neįgaliesiems, vyresniems nei 70 metų asmenims, negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, neįgaliuosius slaugantiems žmonėms, taip pat gyventojams, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks šį sekmadienį, spalio 25 dieną. Bus renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose.

Tegai:
Vyriausioji rinkimų komisija, Seimo rinkimai, Seimas
Dar šia tema
Teismas atsisakė priimti LLRA-KŠS skundą dėl Panerių-Grigiškių apygardos rezultatų
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė valią antrajame Seimo rinkimų ture
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 12:50 2020.10.24)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo pavyzdys to, kad  Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, jog Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas ne tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Stokholmas, archyvinė nuotrauka

Atsisakiusi karantino Švedija susidūrė su nauja problema

(atnaujinta 09:31 2020.10.25)
Šalyje, kurios valdžios institucijos atsisakė griežtų apribojimų dėl koronaviruso pandemijos, didėja nedarbas

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Švedija negali išleisti per daug pinigų iš biudžeto ekonomikai, kurią ištiko koronaviruso pandemija, paremti, rašo "Bloomberg".

Dešimtojo dešimtmečio viduryje vykusi didžiulė Švedijos biudžeto reforma deficitą pavertė reikšmingu pertekliumi. Valdžia pradėjo laikytis aukštos finansinės drausmės. Leidinyje pažymima, kad tai padėjo šaliai atsidurti palankioje padėtyje. Karantino atsisakiusios Švedijos valstybės skola šiais metais išliks 40 procentų BVP lygyje.

Tačiau šalis susidūrė su nauja problema. Švedija gali suteikti per mažai stimulų, kas neigiamai paveiks ekonomikos atsigavimą ir ilgą laiką išlaikys žemesnę infliaciją, įsitikinę ekspertai.

Nepaisant atsisakymo nustatyti griežtus apribojimus kovoje su koronavirusu, Švedija susiduria su didžiule ekonomine krize ir didėjančiu nedarbu. Švedijos statistikos tarnybos duomenimis, balandžio mėnesį nedarbas šalyje padidėjo iki 7,9 %, o tai buvo daugiau nei prognozuota.

Neįskaitant sezoninių veiksnių, šis rodiklis siekė 8,2 %. Tačiau, anot agentūros analitikės Johannos Jansson, jei prekių ir paslaugų paklausa neatsigaus, nedarbo lygis gali šoktelėti iki 17 %.

Augant nedarbui valdžia svarsto įstatymo projektą, pagal kurį darbdaviams bus lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus. Šį pasiūlymą jau sukritikavo profesinės sąjungos ir opozicija: pastarųjų lyderiai jau pagrasino paskelbti nepasitikėjimą premjeru Stefanu Löfvenu, jei pataisos bus priimtos.

Rugpjūčio mėnesį Švedijos vyriausybė prognozavo, kad metinis BVP sumažės 4,6 proc. (gegužę tikėtasi 7 proc. kritimo). Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs 4,1 proc. Pasak "Bloomberg", daugiau nei du trečdaliai bendrovių, įtrauktų į pagrindinį Švedijos akcijų indeksą "OMX Stockholm 30", pelnė geresnį nei tikėtasi pelną per pastarąjį ketvirtį.

Savaitę anksčiau "Bloomberg" pranešė, kad Švedija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Karantino apribojimai Lietuvoje
© Sputnik
Karantino apribojimai Lietuvoje
Tegai:
Švedija, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas įvardijo kategoriją žmonių, kuriems nepadės vakcina COVID-19
Lietuvoje bus registruojami kavinių, barų ir naktinių klubų lankytojai
Kariuomenė skirs karius į pagalbą Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui