Buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuva vadovaujasi noru sunaikinti Baltarusiją

(atnaujinta 15:34 2020.10.02)
Atėjo laikas Vilniui pačiam nustoti kištis į kaimyninės šalies reikalus, o ne raginti kitas valstybes "nesikišti", mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Vilnius bando paversti Baltarusiją antrąja Lietuva, nesavarankiška valstybe, interviu Spuntik Lietuva sakė buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas, Lietuvos politikas Viačeslavas Titovas.

Europos Sąjunga nutarė įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams dėl politinės situacijos šalyje.

Pasak Europos Vadovų Tarybos vadovo Šarlio Mišelio, sąraše yra 40 pavardžių, tačiau yra žinoma, kad Baltarusijos lyderio Aleksandro Lukašenkos jame nėra.

Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda prieš paskelbiant sprendimą pareiškė, kad pasisako už Baltarusijos lyderio įtraukimą į sankcijų sąrašą. Pats Vilnius rugpjūčio pabaigoje įtraukė Lukašenką į "juodąjį sąrašą".

Kaip pažymėjo politikas Viačeslavas Titovas, Vilnius bando nutildyti tuos požiūrius, kurie skiriasi nuo oficialaus, ir vykdo keistą politiką, tačiau pasisako už "demokratiją" kitose šalyse.

"Skamba labai keistai, kai mūsų vadinamieji Lietuvos valdovai kovoja už demokratiją kaimyninėje šalyje ir dar ragina antrąsias, trečiąsias šalis nesikišti į Baltarusijos reikalus. Pirmiausia turime pradėti nuo savęs — nesikišti. Matome, kaip propaganda veikia Lietuvoje — net ant stendų kaba baltos-raudonos-baltos spalvos vėliavos. Kaip tai suprasti?" — pažymėjo Titovas.

Jo nuomone, Lietuva neturi teisės kištis į kaimyninės valstybės reikalus, o Baltarusijos žmonės patys išsiaiškins, kaip gyventi ir kokį vystymosi kelią pasirinkti.

"Tai noras sunaikinti Baltarusiją, paversti kažkokia antrąja Lietuva, nesavarankiška. Apie Lietuvą negaliu pasakyti, kad tai yra nepriklausoma valstybė, ji yra pusiau kolonijinė. Aš labai gerbiu Baltarusijos žmones. <...> Ten žmonės yra socialiai apsaugoti, turi darbą, negalvoja, kaip išgyventi, kaip sumokėti už butą. Tai yra visiškai nepriklausoma valstybė. Niekas neturi teisės jos sunaikinti. Baltarusijos žmonės turi patys nuspręsti dėl savo vystymosi kelio", — mano Lietuvos politikas.

Padėtis Baltarusijoje

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus.

Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai.

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekaitinti situacijos kaimyninėje šalyje.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Gitanas Nausėda

Nausėda su ES lyderiais aptarė antrąją pandemijos bangą

(atnaujinta 09:01 2020.10.30)
Lietuvos valstybės vadovas pranešė apie Europos Komisijos plane išdėstytas priemones, kurias šalis jau įgyvendina

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, skirtame Europos Sąjungos atsakui į antrąją pandemijos bangą aptarti, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Pranešime teigiama, kad Europos lyderiai įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, norint išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, plintant pandemijai.

Taip pat buvo aptarti klausimai, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

"Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis", — teigė jis.

Nausėda taip pat pritarė Europos Komisijos pateiktam pandemijos suvaldymo planui ir sprendimui skirti 100 mln. eurų spartiesiems COVID-19 testams.

Jis priminė, kad Lietuva jau vadovaujasi dalimi EK plane nurodytų priemonių.

Šalies vadovas iškėlė klausimą dėl apsaugos ir testavimo priemonių aprūpinimo šalyse narėse, pažymėdamas jų efektyvaus tiekimo ES mastu užtikrinimo svarbą.

Be to, Nausėda atkreipė dėmesį į tai, kad visoje ES būtų užtikrintas testų abipusio pripažinimo principo įgyvendinimas.

Informuojama, kad Lietuva kartu su kitomis šalimis narėmis įsigytų tokį koronaviruso vakcinos kiekį, kurio pakaktų paskiepyti mažiausiai 70 procentų šalies piliečių. Jis atkreipė dėmesį, jog svarbu užtikrinti vakcinos prieinamumą ir ES kaimynystės šalims, ypatingą dėmesį skiriant Rytų partnerystės valstybėms.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užsikrėtė daugiau nei 13 tūkstančių žmonių, mirė 150.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 44,3 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 1,1 mln. žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Europos Komisija (EK), ES, Gitanas Nausėda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Dviprasmiškas Vilniaus merijos paveikslėlis sukėlė skandalą socialiniuose tinkluose
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka

Lukašenka nurodė nepripažinti Lietuvos ir Lenkijos universitetų diplomų Baltarusijoje

(atnaujinta 17:57 2020.10.29)
Baltarusijos lyderis mano, kad studentams užsienyje "praplaus smegenis" ir "pakiš" respublikai penktąją koloną

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad nurodė vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių dėl baltarusių gautų diplomų užsienio universitetuose nepripažinimo.

"Nurodžiau vyriausybei. Artimiausiu metu bus imtasi priemonių dėl užsienyje gautų diplomų nepripažinimo", — RIA Novosti cituoja Lukašenką.

Prezidentas pakomentavo kai kurių Baltarusijos studentų ketinimus išvykti studijuoti į užsienį. "Kažkas nori išvykti studijuoti į užsienį. Lenkai, lietuviai ir kiti ten skelbia (apie savo pasirengimą priimti baltarusius į savo universitetus). Be problemų. Rytoj išduosime bilietus, lai važiuoja. Bet tik lingvistiniame universitete moko užsienio kalbų. Patikėkite, Lenkijoje, Čekijoje ir net Lietuvoje žmonių, galinčių kalbėti užsienio, anglų ar vokiečių kalbomis, yra užtektinai", — pažymėjo Baltarusijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad "ką ten paliks — vieną ar du žmones, ir tai fizikus, matematikus, talentingus".

"Jei jie [baltarusiai — Sputnik] nori ten mokytis, jiems ten smegenis praplaus, kaip tai daro lenkai mūsų ten besimokantiems bičiuliams, ir jie juos pakiš mums kaip penktąją koloną... To nebus", — pabrėžė Baltarusijos vadovas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad iš tiesų rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos veiksmus slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų.

Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų ir daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Protesto akcijos tęsiasi iki šiol, didžiausios — savaitgaliais. Be to, mitinguoja ir Lukašenkos, kurio inauguracija įvyko rugsėjo 23 dieną, šalininkai.

Tichanovskaja anksčiau Baltarusijos prezidentui pateikė ultimatumą, kurio galiojimas baigėsi spalio 26-osios naktį. Po jo visos šalies įmonėse turėjo prasidėti masiniai streikai. Tačiau Baltarusijos valdžios institucijos pareiškė, kad realiojo šalies sektoriaus įmonės dirba kaip įprastai.

Tegai:
universitetai, Lietuva, Lenkija, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (480)
Dar šia tema
Lietuva ir Latvija bendradarbiavimo per sieną programą tęs be Baltarusijos
Minskas paskelbė nesėkmingą Lietuvos taktiką BelAE atžvilgiu
"Vos tik krustels": Lukašenka pagrasino atsakyti Lietuvai ir Lenkijai

Lietuvos policija parodė Kriminalistinių tyrimų centro darbą video

(atnaujinta 10:18 2020.10.30)
Centro pagrindu kriminalistai tiria nusikaltimo vietoje paimtus ginklus, pirštų antspaudus ir vykdo įtariamųjų DNR tyrimus

Lietuvos policija savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą apie Kriminalistinių tyrimų centrą.

Tai vieta, kurioje Lietuvos policijos specialistai kasdieną aiškinasi sunkiausių Lietuvos bylų aplinkybes, atlikdami ginklų ekspertizę, pirštų antspaudų ir DNR tyrimus ir daug daugiau.

Kaip pažymi patys kriminalistai, šis darbas reikalauja nepaprasto kruopštumo, atidumo, atsakomybės ir žinių.

Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus viršininkas Sigitas Sinkevičius pažymėjo, kad kriminalinių tyrimų metu iš karto dirba žmonių komanda.

"Tai tik filmuose būna, kad vien tik vienas žmogus daro visus tyrimus — pradedant ginklo tyrimo ir baigiant biologinių ar narkotikų tyrimais. Kiekvienas tyrimas reikalauja daug žinių ir vienas žmogus negali visko žinoti", — pasakė jis.

Daktiloskopinių tyrimų skyriaus viršininkas Giedrius Mickus pridūrė, kad kuo aukštesnė kriminalistų kompetencija, tuo geriau jie sugebės surasti daiktus, kuriuos galėjo paliesti nusikaltimu įtariamas asmuo.

"Tai ne visą patalpą iššluoti nuo iki, bet sugebės įvykio vietoje atrinkti tuos dešimt, šešis, gal du daiktus įvykio vietoje. Pėdsakas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad būtų galima identifikuoti asmenį", — pasakė jis.

Kriminalistai pažymėjo, kad ne kiekvienas pėdsakas yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Čia ir yra jų profesijos sudėtingumas.

Tegai:
policija, Lietuva