Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas

Udalcovas Lietuvos politiką Maskvos atžvilgiu pavadino "kolonijine koncepcija"

(atnaujinta 21:16 2020.10.02)
Rusijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, kad nepaisant viso to, Rusija išlieka Lietuvos prekybos ir ekonomikos partnere numeris vienas

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pavadino principus, kuriuos suformavo Lietuvos užsienio reikalų ministras santykiuose su Rusijos Federacija, "apgailėtinais, trumparegiais ir nepriimtinais". Tai jis pareiškė interviu "Express-nedelia", kuris buvo paskelbtas diplomatinės atstovybės tinklalapyje.

Diplomatas pabrėžė, kad Maskva nėra dialogo vardan dialogo šalininkė, ir priminė, kad būtent Vilniaus valdžia sunaikino beveik visus pagrindinius bendradarbiavimo ar sąveikos mechanizmus, pateikdamas tai kaip savotišką "bausmę Rusijai".

Anksčiau Linkevičius interviu Lietuvos žiniasklaidai suformulavo bendrus su kolegomis ES principus santykiuose su Rusija: "pasirinktinis bendradarbiavimas, sankcijos ir bendravimas su pilietine visuomene".

"Jūsų įvardintus "Linkevičiaus principus", susijusius su santykiais su mūsų šalimi, pavadinčiau apgailėtinais, trumparegiais ir mums nepriimtinais. Tačiau iš jų autoriaus nieko kito negalima tikėtis. <...> Tai nebus perdėta sakyti, kad santykiai tarp mūsų šalių tapo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklos įkaitais", — pasakė Udalcovas.

Kartu jis pažymėjo, kad tam tikri kontaktai tarp šalių visgi egzistuoja, pavyzdžiui, tarpžinybiniu lygiu, ir tiesiog neįmanoma nutraukti visų ryšių tarp dviejų kaimyninių šalių. Kaip pažymėjo diplomatas, Rusija kaip ir anksčiau išlieka Lietuvos prekybos ir ekonomikos partnere numeris vienas.

"Apskritai galiu tvirtai pasakyti: dėl dialogo stokos ir sąmoningo dvišalių ryšių komplikavimo labiau nukentėjo pati Lietuva. Politikavimas visada turi savo kainą ir pasekmes", — pridūrė jis.

Udalcovas pabrėžė, kad pati Lietuva iš esmės tapo "VSD valstybe", nes ten persekiojami kitaip mąstantys, įskaitant Rusijos tautiečius.

"Čia galima pridėti Vilniaus už sveiko proto ribų išeinantį polinkį imtis bet kokių visiškai nepagrįstų sankcijų prieš mūsų šalį", — pridūrė jis ir pažymėjo, kad Lietuva išlieka patraukli šalis Rusijos turistams ir norintiems įsigyti nekilnojamojo turto.

Kremlius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Rusijos ambasadorius mano, kad teigiami pokyčiai abiejų šalių santykiuose galimi, tačiau reikalingas tinkamas abiejų pusių nusiteikimas. Rusija jį kol kas turi, tačiau iš Lietuvos pusės, kaip pasakė Udalcovas, jis nepastebimas.

"Partneriai vartoja tokias sąvokas kaip "atrankinis bendradarbiavimas" ir čia pat "sankcijos". Tai reiškia, kad mums sakoma: ten, kur mums naudinga, mes ir toliau bendradarbiausime, o kitais mums "neįdomiais" aspektais imsimės ribojamųjų priemonių. Tiesiogiai kažkokia kolonijinė koncepcija, neleidžianti užtikrinti interesų pusiausvyros", — pridūrė diplomatas.

Tuo tarpu, anot jo, Rusija pirmenybę teikia pelningiausiems partneriams.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų buvusios Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės, žinomos dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos laikysenos, valdymą. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".

Tegai:
Lietuva, Rusija, Aleksandras Udalcovas
Dar šia tema
Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos
Politologas: Lietuva vykdo dvigubą politiką su ES pritarimu
ES turėtų paruošti paramą Minskui "laikotarpiui po Lukašenkos", mano Nausėda
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą
Gitanas Nausėda

Nausėda ragino skirti daugiau finansavimo mokslo centrams

(atnaujinta 14:32 2020.10.21)
Šalies vadovas pažymėjo, kad mokslo komercializacija – tai pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė skirti mokslo sričiai apie 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas trečiadeinį lankėsi Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centruose, kur susipažino su prof. V. Šikšnio su komanda atrasta DNR žirklių technologija ir su mikrolazerių gamybos laboratorija.

"Lankydamas lyderiaujančius Lietuvos mokslo centrus dar kartą įsitikinau Lietuvos mokslo potencialu, mūsų šalies mokslininkų pajėgumais ir pasaulinio lygmens jų pasiekimais. Matau, kiek daug mūsų mokslininkai padarė ir kokiais dideliais žingsniais jie juda į priekį. Tačiau svarbu, kad pasiekus šį lygį būtina tapti įdomiems ir komerciškai. <...> Mokslo komercializacija – pagrindas keisti ekonomikos modelį į žiniomis paremtą žalią ir inovatyvią Lietuvą", – teigė šalies vadovas.

Vizito metu daug laiko skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimo temai, susipažinta su modernia technologija, kuri išnaudojama konkretiems ir finansiškai patraukliems užsakymams visame pasaulyje. Tai, anot prezidento, yra neatsiejama inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos ir Gerovės valstybės vizijos dalis. Verslo, industrijos užsakymai formuoja nemažą dalį šių centrų metinių pajamų.

Гитанас Науседа посетил Центр физико-технологических наук Государственного научно-исследовательского института и Центр наук о жизни Вильнюсского университета
Prezidentas Gitanas Nausėda mokslų centre, spalio 21 d.

Pranešama, kad per pastarąjį dešimtmetį svariai pajudėta į priekį mokslo tyrimų ir mokslo bendradarbiavimo su verslu srityse – skaičiuojama, kad investuotas 1 euras grąžina 2,8 euro. Centrai tampa lyderiaujančiais savo srityje, pajamos iš verslo užsakymų siekia iki 40 proc. centrų biudžeto.

Tačiau su centrų mokslininkais apie Lietuvos mokslo ateitį diskutuodamas šalies vadovas pabrėžė, kad turime nesustoti, skirti daugiau dėmesio bei finansavimo ir kalbėti apie 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Dabar skiriama 0,9 proc. BVP.

Europos Komisija pažymi, kad investicijos į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą padėtų didinti konkurencingumą, inovacijas ir šalies pajėgumą naudoti technologijas, taip pat skatinti pereiti prie labiau žiniomis grindžiamos, didesnės pridėtinės vertės ekonomikos.

Tegai:
Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda tikisi, kad ES ignoruos Tichanovskajos "tarptautinę paiešką"
Nausėda reiškia paramą Baltarusijos opozicijos Koordinacinei tarybai
Nausėda pasisakė apie mažą NVSC finansavimą pandemijos metu
Seimo rūmai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos lenkų partija išpuolius prieš Tomaševskį palygino su Hitlerio retorika

(atnaujinta 13:01 2020.10.21)
LLRA-KŠS atstovas Valinsko pareiškimą pavadino skandalinga neapykantos kalba, nukreipta prieš Lietuvos lenkus

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Agresija, nukreipta prieš Lietuvos lenkus, įgauna pavojingą dimensiją, keliančią grėsmę visuomenės saugumui, o dar blogiau — žmonių gyvybei ir sveikatai, sakė Česlavas Olševskis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys, rašoma Seimo pranešime.

Parlamentaras piktinasi, kad žiniasklaida ir Lietuvos valdovai ilgai tylėjo po buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko išpuolio prieš lenkų partijos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pačią partiją. Interviu lietuviškam portalui, kalbėdamas apie lenkus ir Valdemarą Tomaševskį, jis pareiškė, kad "tokius reikėtų šaudyt, šiaip jau, po vieną į metus, pradėt nuo jo".

Olševskis Valinsko pareiškimą pavadino neapykantos nacionaliniu pagrindu ir ksenofobijos aktu, kuriam nėra vietos viešojoje erdvėje. Kaip pabrėžė parlamentaras, žurnalistas, televizijos vadovybė, politiniai lyderiai ir žiniasklaida turėjo tai nedelsiant pasmerkti, o prokuratūra ir teisėsaugos institucijos, Seimo vadovybė ir prezidentas turėjo nedelsiant reaguoti.

"Valinsko veiksmai — daugiau nei skandalas, tai yra nusikaltimas, kuris turi būti pasmerktas ir prokurorų įvertintas, o jis pats turi sulaukti griežtos bausmės, kad būtų pavyzdžiu ir perspėjimu visiems, kurie ateityje norėtų jį mėgdžioti", — sakė jis.

Deja, anot Olševskio, Valinsko aktyvumas pastaruoju metu nėra vienintelis agresijos aktas, nukreiptas prieš lenkus, gyvenančius Vilniaus krašte. Jo teigimu, tai yra žmonių, susijusių su Vytauto Landsbergio aplinka, antilenkiškos retorikos tąsa — dar 2007 metais, prieš savivaldos rinkimus, Landsbergis kvietė kovai prieš lenkus, kad "pasiekti istorinę pergalę prieš lenkus Vilniaus krašte".

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė ir žurnalisto Andriaus Tapino, kuris anksčiau buvo kaltinamas žurnalistinės etikos principų ir visuomenės informavimo įstatymo pažeidimais, veiklą, nes, LLRA-KŠS manymu, jo kampanija buvo nukreipta prieš lenkų partiją.

Olševskis palygino Valinsko pareiškimą su "jaunojo Hitlerio kalba" ir ragino neleisti istorijai pasikartoti. Jis priminė, kad už neapykantos kurstymą yra baudžiama.

"Žmones, sėjančius neapykantą ir panieką, reikia stabdyti jų beprotiško kelio pradžioje, kol jie dar neiššovė pirmojo šūvio. Iš A. Valinsko lūpų skamba jaunojo Hitlerio kalba, o tam negali būti pritarimo nei Lietuvoje, nei Europoje", — sako parlamentaras.

Kaip pridūrė politikas, svarbus ne tik teisinis tokių veiksmų įvertinimas, bet ir pasmerkimas visuomenėje. Tačiau Seimas ir  komitetai tyli.

"Raginame: konservatorių ir liberalų partijų, kurių nariai yra dažnai tokios neleistinos Valinsko ir Tapino retorikos rėmėjai, nedelsiant pažaboti tautinės neapykantos kurstymą Lietuvoje. Reikalaujame, kad susikompromitavę Tapinas ir Valinskas būtų nušalinti nuo visuotinio eterio Lietuvos valstybinėje televizijoje", — sako Olševskis.

Anksčiau Tomaševskis pateikė skundą dėl Valinsko pasisakymų Generalinei prokuratūrai. Ten pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris padės išsiaiškinti, ar šis pareiškimas yra nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Apie įvykį jau kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Vyriausybės vadovas pasmerkė Valinską už jo išpuolius ir teigė, kad šis pareiškimas visus sukrėtė ir sukėlė daug klausimų tarptautinėje arenoje. Kreipdamasis į Lietuvos lenkus jis dar kartą pabrėžė, kad tas pareiškimas visiškai neatspindi nei valdžios, nei visuomenės požiūrio.

Savo ruožtu Nausėda taip pat pasmerkė viešus išpuolius prieš Tomaševskį ir pabrėžė, kad jie kenkia visuomenei.

Seimo rinkimai

Pirmajame ture, kuris vyko spalio 11 dieną, konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" laimėjo su 23 mandatais iš 141. Antrojoje vietoje (16 mandatų) atsidūrė valdančioji partija "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Iš viso į parlamentą pateko šešios partijos, kurios įveikė penkių procentų barjerą. LLRA-KŠS nepavyko surinkti reikiamo balsų skaičiaus.

Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Jis vyks tose rinkimų apylinkėse, kur nė vienam iš kandidatų nepavyko surinkti daugiau nei 50 procentų balsų. 68 mandatai lieka laisvi.

Pats Olševskis pirmajame ture laimėjo Medininkų vienmandatėje apygardoje.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
Adolfas Hitleris, Valdemaras Tomaševskis, Arūnas Valinskas
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Politologas: net Lenkijoje jau sureaguota į išpuolį prieš lenkus Lietuvoje
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą